Meteorologijos ekspertai sako, kad oro temperatūra regione nuo pat sausio vidutinę temperatūrą viršija vidutiniškai nuo 3 iki 6 laipsnių. Tokia tendencija jau pastebėta ir 2019 metais, kai ekspertai tų metų vasarą įvardijo kaip rekordiškai karščiausią Rusijoje.

„Tai ne tik nauja rekordinė anomalija Rusijai. Tai didžiausia tokia anomalija laikotarpiui nuo sausio iki balandžio, kokią tik iš viso pavyko užfiksuoti visų šalių kontekste“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigia pelno nesiekiančios klimato kaitos tyrimų organizacijos „Berkeley Earth“ atstovas Robertas Rohde.

Trečiasis pagal gyventojų skaičių Rusijos Novosibirsko miestas Krasnojarsko regione ir kaimyniniai Omsko, Tomsko, Kemerovo ir Altajaus kalnų regionai gegužę leipsta nuo kaitros, siekusios vidutiniškai nuo 30 iki 35 laipsnių karščio, praeitą antradienį rašė „The Siberian Times“.

Mažiausiai vienas virš Poliarinio rato esantis Sibiro miestas – Chatanga – gegužės 23 dieną net 12 laipsnių pagerino karščiausios gegužės dienos rekordą, čia oras įšilo iki 25,4 laipsnių.

„Šis karštis buvo užfiksuotas teritorijoje, kur nenormaliai karšta visus 2020 metus“, – „The Washington Post“ paaiškino mokslininkas iš Suomijos Mika Rantanenas.

Temperatūrų žemėlapis, kurį ketvirtadienį paskelbė M. Rantanenas, aiškiai parodo, jog kai kuriose Sibiro teritorijose termometrų stulpelis kyla virš 20 ar net virš 30 laipsnių padalos.

„Pats gimiau Sibire, gyvenau ten 60 metų, tačiau tokio pavasario kaip šis neprisimenu. Nebuvo jokio pavasario, jokių savaitės trukmės šiltėjimo periodų. Tiesiog kažkas balandžio pabaigoje ėmė ir įjungė karštą orą, prasidėjo nelaukta ir neplanuota vasara“, – pasakoja vietos žurnalistas Sergejus Zubčiukas.

Karščio banga sutrikdė net kelis gamtos ciklus, rašo „The Siberian Times“, įskaitant upės ledo aižėjimą, augalų ir medžių žydėjimą, vabzdžiai taip pat pabudo anksčiau nei įprasta.

Šiluma Sibire turi įtakos ir Arkties ekosistemoms, skelbia „The Washington Post“, įskaitant anksčiau nei kiekvienais metais prasidėjusius Sibiro krūmynų gaisrus, plonėjančią sniego dangą ir rekordiškai mažą ledo kiekį jūroje.

Klimato kaita Rusijoje pasireiškia dvigubai spartesniu klimato šilimu nei pasaulinis vidurkis, dėl to tirpsta Arkties tundros įšalas, praeitais metais perspėjo Rusijos aplinkos apsaugos ministerija.

Rusija, kuri yra ketvirta pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėja pasaulyje, neskuba mažinti anglies dvideginio emisijų.