Valstybinių oro linijų „Pakistan International Airlines Corp.“ skrydis PK 8303 kaip paprastai pakilo iš rytinio Lahoro miesto. Prieš numatytą nusileidimą 14.45 val. vietos laiku lakūnai liepė keleiviams užsisegti saugos diržus, nes lėktuvas artėjo prie Karačio oro uosto. Šis skrydis paprastai trunka mažiau nei dvi valandas. Viskas klostėsi gerai – iki paskutinių kelių sekundžių.
Lėktuvas pradėjo leistis. Užuot nučiuožęs tūpimo taku, jis kelis sykius atsitrenkė į žemę (maždaug 20–30 sekundžių), o tada pilotai vėl pakėlė jį į orą.
Remiantis orlaivių stebėjimo svetainės „Flightradar24“ duomenimis, maždaug po dviejų minučių lėktuvas pasiekė maksimalų 968 metrų aukštį.
Pilotai pamėgino padidinti galią ir dar kartą jį pakelti – šis manevras žinomas kaip tūpimo nutraukimas. Nors vienas liudytojas įvertino, kad lėktuvas buvo pakilęs 10–15 minučių ilgiau, „Flightradar24“ duomenys rodo, kad po penkių su puse minučių jis vėl artėjo prie žemės.
Būtent tuo metu pilotai paskelbė antrą bandymą nusileisti. Oro uosto valdymo bokšte buvo girdimi pagalbos prašymai.
„Pone, mes netekome variklių“, – anot „LiveATC.net“, kuris renka oro eismo darbuotojų garso įrašus, pasakė pilotas kontrolieriui. Maždaug po 30 sekundžių pilotas vėl atsiuntė nelaimės signalą: „Mayday. Mayday. Mayday.“
Paskutinėje užfiksuotoje pozicijoje, kaip praneša „Flightradar24“ antžeminė stotis, lėktuvas „Airbus SE A320“ buvo maždaug 152 metrų aukštyje ir leidosi žemyn.
Lėktuvas, gabenęs 99 žmones, galiausiai nučiuožė namų stogais ir sudužo siauroje gyvenamojo rajono gatvelėje už kelių kilometrų nuo oro uosto, taigi tūpimo takas greičiausiai dar buvo matomas.
„Po sudužimo visur buvo liepsnos, nieko negalėjai įžiūrėti, – sakė Muhammadas Zubairas, išgyvenęs lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo 97 žmonės. – Atsisegiau saugos diržą ir pasukau šviesos link.“
Vietos televizijos kanalui M. Zubairas papasakojo apie paskutines akimirkas iki sudužimo. Kaip praneša įvairios vietos naujienų agentūros, jis sėdėjo aštuntoje eilėje, o vienintelis kitas išgyvenęs keleivis, Zafaras Masudas, „Bank of Punjab Ltd.“ prezidentas, sėdėjo pirmoje eilėje.
Pavėluoti skambučiai
Avarijos vietoje pasklidus dūmams, gelbėjimo komandos darbuotojai brovėsi į namus ir traukė iš nuolaužų kūnus. Pasak didžiausios Pakistano greitosios pagalbos gelbėjimo tarnybos „Edhi“, kai kurie ištraukti kūnai buvo su deguonies kaukėmis, vadinasi, avarija buvo paskelbta, kai lėktuvas dar buvo ore.
Pirmiausia apie nelaimę „Edhi“ pranešė liudininkai, kurie sakė, kad būtų buvę galima išgelbėti ir daugiau žmonių, jei tarnyba būtų sulaukusi skambučio tą pačią minutę, kai orlaivis pranešė apie problemą – tokios praktikos buvo laikomasi praeityje.
„Kai mums pradėjo skambinti žmonės iš viso rajono, mes pasimetėme, – telefonu sakė gelbėjimo tarnybos atstovas Ahmedas Edhi. – Jei jie mus būtų perspėję iš anksto, daugelis mūsų greitosios pagalbos automobilių būtų pasiekę oro uosto apylinkes dar prieš katastrofą.“
Katastrofa pasėjo chaosą ir paniką visame mieste, kuris jau patyrė sveikatos priežiūros sistemos sukrėtimą dėl koronaviruso protrūkio.
Keli televizijos kanalai iš pradžių teikė vilčių, kad išgyveno daugiau asmenų. Štai kodėl Osama Qureshi su keliais draugais aštuonias valandas iki pat vidurnakčio važinėjo iš vienos ligoninės į kitą. Jie laukė prie pagrindinės ligoninės, kol vienas greitosios pagalbos automobilis po kito vežė kūnus iš avarijos vietos, tikėdamiesi tarp jų rasti daugiau nei pustuzinį pažįstamų žmonių, kurie skrido sudužusiu lėktuvu.
„Skausmingas vaizdas“
Pirmuosius kelis kūnus, atvežtus iš avarijos vietos, šeimos dar galėjo atpažinti. „Tačiau po pirmųjų 15–20 greitosios pagalbos automobilių atvežamų kūnų būklė tik blogėjo, buvo labai skaudu tai matyti, – interviu telefonu sakė O. Qureshi. – Nebegalėjau daugiau žiūrėti, maniau, kad tiesiog nualpsiu.“
Ligoninės morgas buvo visiškai užpildytas, o keliolika greitosios pagalbos automobilių dar rikiavosi lauke, prisimena O. Qureshi, inžinerijos bendrovės „Bolts Pvt“ įkūrėjas.
Tarp žmonių, kurių jis ieškojo, buvo jo bičiulis bankininkas Zainas Polani, skridęs kartu su žmona ir vaikais. O. Qureshi taip pat žvalgėsi savo buvusio bendradarbio šeimos.
Kai kurie kūnai nebuvo identifikuoti ir praėjus pusantros dienos po katastrofos. Emociškai šeimoms tai labai skausminga, nes Pakistane paskutines laidotuvių maldas yra įprasta sukalbėti praėjus kelioms valandoms nuo mirties.
„Šeimos, kurios prarado savo artimuosius, nori žinoti, kas atsitiko, – šeštadienį Karačyje surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė Pakistano aviacijos ministras Ghulamas Sarwaris Khanas. – Ataskaitą paskelbsime kaip įmanoma greičiau.“
Pakistanas sušaukė keturių narių komisiją, kuri per tris mėnesius pateiks savo ataskaitą apie katastrofą, sakė Gh. S. Khanas.
Pakistano valdžia rado skrydžio duomenų savirašį, kuris pataikė į gyvenamąjį rajoną, tačiau kabinos diktofono paieškos tebevyksta, telefonu sakė šalies civilinės aviacijos tarnybos atstovas Abdulas Sattaras Khokharas. „Airbus“ pranešė teikiantis techninę pagalbą Prancūzijos „Bureau d’Enquêtes et d’Analyses“ ir Pakistano valdžios institucijoms, atsakingoms už tyrimą.
„Techninis gedimas“
Vežėjo generalinis direktorius Arshadas Malikas pažymėjo, kad orlaivyje, kuris pradėjo skraidyti 2004 m., prieš skrydį buvo atlikti visi testai, o kovo mėnesį jis buvo nuodugniai patikrintas.
Prieš nuspręsdamas vėl pakilti, užuot nusileidęs, pilotas pranešė apie „techninį gedimą“, sakė A. Malikas vaizdo pranešime prieš apsilankydamas katastrofos vietoje.
Tai yra antroji valstybinio vežėjo lėktuvo katastrofa per mažiau nei ketverius metus. „Pakistan International“ pirmininkas atsistatydino 2016 m. pabaigoje, praėjus mažiau nei savaitei po „ATR 42“ katastrofos, per kurią žuvo 47 žmonės.
Aviacijos saugos tinklo duomenimis, 1946 m. įkurta oro linijų kompanija iki šio penktadienio avarijos patyrė net 51 su sauga susijusį incidentą. Londono SOAS universiteto Pakistano studijų centro atstovas Burzine’as Waghmaras oro linijų techninę priežiūrą ir inžineriją pavadino „niekine“.
Kitą dieną tai turėjo būti dar vienas įprastas skrydis. Tik ne rinkodaros profesionalui Arifui Iqbalui Faruqui, kuris per avariją prarado žmoną ir tris dukteris. Tame pačiame skrydyje pasigirdo kažkoks triukšmas, sukėlęs nervingiems keleiviams baimę – tas akimirkas vyras užfiksavo savo telefone.
„Lėktuvas patiria nesklandumų, – sako jis vaizdo įraše. – Keleiviai įsitempę. Keletas pakilo iš vietų ir sako, kad nebenori skristi. Tačiau jie vis tiek žada mus skraidinti.“
Šis lėktuvas saugiai nusileido Karačyje.
