Tokią išvadą padarė tarptautinės konsultacijų kompanijos „Boston Consulting Group“ (BCG) Maskvos skyriaus ekspertai. Jų pateiktus duomenis cituoja RBC.

BCG pateikė ne tik pasikartojančių karantinų scenarijų, bet ir dar tris galimus įvykių klostymosi variantus, rašo newsru.com. Vienas iš jų pavadintas „Atsigavimu“: šis scenarijus numato, kad virusas bus sustabdytas, o krizė apsiribos pirmąja banga. Tokiu atveju šalis neteks nuo keturių iki šešių proc. BVP.

Šiam scenarijui būdingas laikinas ne maisto produktų mažmeninės prekybos ir paslaugų sferos veiklos sustabdymas dėl ribojimų, kuris kiekviename regione gali tęstis maždaug du mėnesius. Pasibaigus saviizoliacijai, verslas greitai atsigaus ir ims vėl augti. Pagrindinis apie šio scenarijaus susiklostymą bylojantis rodiklis yra išaugęs nedarbas, kurio priežastis – užsidarančios ar veiklos apimtis mažinančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

Kitas variantas – „Kritinis nuosmukis“. Pasitvirtinus šiam scenarijui, laukia jau nuo 10 iki 15 proc. BVP netektis: dėl viruso krizė užsitęs, bus pasitelkiamos ilgalaikės ir griežtesnės karantino priemonės. Dėl šios priežasties stos pramoninė gamyba ir statybos, o dėl to mažės išteklių paklausa. Pirmiausia tai palies plieną ir angliavandenilius. Visoje ekonomikoje prasidės plataus masto likvidumo krizė, sukursianti didžiulę naštą bankų sistemai. Pagrindinis scenarijaus susiklostymo pradžios rodiklis yra išaugęs stambaus verslo skolinimosi pajėgumas.

Dar vienas scenarijus pavadintas „Antrasis dešimtasis dešimtmetis“. Jis numato ilgalaikį pasaulio ekonomikos nuosmukį, tačiau BCG ekspertai nemano, kad būtų tam būtinų sąlygų. Be to, jų teigimu, dabartinė krizė nėra susijusi su pavojingu fizinio ar žmogiškojo kapitalo sunaikinimu. Kol kas prognozuojama, kad BVP nuostoliai bus santykinai maži, jeigu viskas, nesulaukus pakankamos valstybės paramos, nevirs struktūrine krize.


Labiausiai tikėtinas karantino ciklų scenarijus numato, kad Rusijos BVP smuktels nuo septynių iki 10 proc., nors Centrinis bankas ir finansų ministras Antonas Siluanovas minėjo penkis proc. Ligos protrūkiai galimi iki 2021 m. pabaigos, mat vakcina nuo koronaviruso atsiras ne anksčiau kaip 2020 m. pabaigoje, o po pirmosios pandemijos bangos pasaulį gali užlieti antroji, kuri, kai kuriais duomenimis, Kinijoje jau prasidėjo.

Susiklosčius tokiam scenarijui, pagrindinė pasekmė bus smulkaus ir vidutinio verslo bankrotų banga. Šio scenarijaus atveju vyriausybė, atsižvelgdama į sergamumo lygį, atidarys ir vėl uždarys ekonomiką.

Ilgalaikis užsidarymas ir ribojimai paskatins tolesnį paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriaus susitraukimą, paklausos nekilnojamo turto srityje sumažėjimą ir gamybos bei didmeninės prekybos sumažėjimą.

„Pandemija greitai nepasitrauks. <...> Mes privalome artimiausius metus ar pusantrų mokytis gyventi ir dirbti „stumk-trauk“ režimu, lėtai įsijungdami ir neužmiršdami vietinių ribojimų įvedimo tikimybės“, – tvirtina BCG vykdantysis direktorius ir partneris Sergejus Perapečka.

Ekspertai valdžios institucijoms rekomenduoja pasibaigus karantinui išplėsti medicinos įstaigų pajėgumus, paversti karantiną lengviau prognozuojamu ir trumpesniu, jo metu imtis ryžtingų ekonomikos paramos priemonių.

Jeigu įvedami karantinai bus pakankamai trumpi (mažiau nei 25 proc. viso pandemijos laikotarpio), vyriausybei labiau apsimokės tuo metu subsidijuoti atlyginimus, o ne remti smarkiai išaugusį bedarbių skaičių.

Be to, pasak BCG, siekiant užkirsti kelią struktūrinei krizei, vyriausybei reikės didinti paramos ekonomikai apimtis. Paskaičiuota, kad Rusijoje deklaruojamų priemonių apimtis dabar siekia maždaug tris proc. BVP (įskaitant valstybės garantijas ir mokesčių atidėjimą verslui).

Išsivysčiusiose šalyse šis paramos vidurkis yra 12 proc. BVP. Rusijos priemonių sąrašas ir paramos apimtys pamažu auga, tačiau paramos paskirstymo ir suteikimo gavėjams greitis išlieka nepaprastai mažas. Kol kas vyriausybės paramą pavyko gauti tik 10 proc. žmonių. Verslininkai skundžiasi biurokratizmu ir nesėkminga bankų veikla.

Rezervu, galinčiu papildyti paramą ekonomikai, gali tapti Nacionalinės gerovės fondas, kuriame yra 8,4 trln. rublių (107,8 mlrd. eurų). Dabartiniai įstatymai numato, kad šio fondo lėšomis galima dengti tik prarastas naftos ir dujų pajamas – tam 2020 m. bus išleista 1,5 trln. rublių (19,2 mlrd. Eurų). BCG manymu, galima pakeisti teisės aktus ir suteikti galimybę fondo lėšas skirti taip pat ir paramai verslui bei užimtumui.

Rusija antradienį užfiksavo didžiausią paros mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičių – 174, bet pranešė, kad per praėjusias 24 valandas pasveiko per 12 tūkst. žmonių.

Sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso užregistruotos 3 807 aukos ir 362 342 užsikrėtimo atvejai.

Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija užima trečią vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Brazilijos.

Vis tik kasdien užregistruojamų naujų atvejų skaičius Rusijoje nuolat mažėja, todėl valdžios institucijos kai kuriose šalies dalyse pradėjo švelninti karantiną.

Vyriausybės duomenimis, praėjusią parą buvo nustatyta 8 915 naujų COVID-19 atvejų, o pasveiko rekordiškai daug žmonių – 12 331. Manoma, kad tai yra ženklas, jog epidemija pasiekė Rusijoje piką.

Suvaržymai švelninami daugelyje rajonų, nors smarkiai nukentėjusioje Maskvoje ir toliau galioja izoliavimo režimas, turintis tęstis bent iki gegužės pabaigos.

Pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas, kelias savaites dirbęs savo rezidencijoje sostinės apylinkėse, apsilankė Kremliuje.

Rusijos skelbiamas mirtingumo rodiklis yra daug žemesnis nei kitose šalyse, kuriose fiksuojamas panašus sergamumo lygis, todėl kritikai kaltina valdžią mėginimais nuslėpti tikrąjį krizės mastą.

Rusų pareigūnai savo ruožtu tvirtina, kad šalyje skaičiuojami tik viruso tiesiogiai sukeliami mirties atvejai, skirtingai nei kai kuriose valstybėse, kur fiksuojamos visos užsikrėtusiųjų COVID-19 mirtys.

Kaip Putino Rusija užleido koronavirusą

Kaip rašo „Bloomberg“, spartus ligos plitimas Rusijoje atskleidė negaluojančią šalies sveikatos sistemą, menką jos finansavimą, neužbaigtas reformas ir neprotingas pastangas pakeisti vaistų bei medicinos įrangos importą vietos produkcija – mažiausiai du plaučių ventiliavimo aparatai užsidegė, žuvo keletas žmonių.

Autoritarinis režimas, kuriam nepatinka blogos naujienos ir kuris kursto dezinformaciją, nepadėjo.

Čia svarbus vaidmuo tenka istorijai. Sovietiniu laikotarpiu sveikatos sistema buvo nemokama visiems, bet ji niekada nebuvo prioritetu. Kokybė daug kur buvo paviršutiniška, paslaugų teikimas nepakankamas, lėšų visada trūko. Dėl iškreiptų paskatų ligonių lovų sparčiai daugėjo, ženkliai ilgėjo ligonių hospitalizavimas. Gydytojų, dažniausiai moterų, darbas buvo nepakankamai apmokamas, jie buvo priskiriami prie žemo statuso valstybės tarnautojų grupės.

Plūstant pinigams iš naftos, Vladimiras Putinas vis dėlto ryžosi reformuoti sistemą. Buvo parengta ne viena kelerių metų trukmės programa, kuria siekta racionalizuoti medicininės įrangos tiekimą, išplėsti gydytojų terapeutų gretas, padidinti atlyginimus ir pakelti mokymo lygį.

Nacionalistiškai nusiteikusiam V. Putinui nerimaujant dėl mažėjančio Rusijos gyventojų skaičiaus, pagrindinis dėmesys buvo telkiamas į pastangas stiprinti naujagimių sveikatą ir kiek įmanoma išvengti pirmalaikių mirčių, daugiausia kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis, piktnaudžiavimu alkoholiu ir rūkymu.

Tokios priemonės nebuvo neracionalios, tvirtina Judy Twigg, Virdžinijos sandraugos universiteto profesorė, tyrinėjanti posovietinio laikotarpio sveikatos reformas. Mirtingumo koeficientas pagerėjo. Deja, kaip nurodo J. Twigg, daugelis šių reformų nebuvo įgyvendintos taip, kaip planuota.

Nors prastai funkcionuojančios klinikos buvo likviduotos ir ligoninių skaičius 2000-2015 m. laikotarpiu sumažėjo perpus, alternatyva ne visada buvo surandama, o pirminė sveikatos priežiūra išliko silpna.

Atlyginimai buvo pakelti, bet kitų sričių sąskaita, o naujų technologijų pirkimai pasėjo korupcijos sėklą. Kaip rodo „Bloomberg“ 2018 metų analizė, Rusijos sveikatos sistema vis dar yra viena iš neefektyviausių pasaulyje, – prastesnės sistemos yra tik JAV, Azerbaidžane ir Bulgarijoje.

Koronaviruso krizė primena praeityje padarytų apmaudžių klaidų skaudžią kainą – daug prarastų žmonių gyvybių.

Visiškai akivaizdu, kad Rusijos pirmoji gynybos linija nepateisino lūkesčių. Vyriausybė greitai pajuto tarptautinę grėsmę ir jau sausį suskubo užverti savo sienas su Kinija, tačiau ji gerokai uždelsė vertindama vidaus infekcijų rizikas.

Ji pernelyg ilgai neigė akivaizdžią infekcijų atvejų augimo problemą – pirmiausia dėl to, kad gydytojai ir vietos valdžia prisibijojo skelbti blogas naujienas.

Maskva skleidė dezinformaciją apie kitų šalių pastangas kovoje su koronavirusu, bet tam, kas vyksta vidaus fronte, ji skyrė per mažai dėmesio. Didesnis dėmesingumas galbūt būtų padėjęs suvaldyti situaciją, net atsižvelgus į tai, kad pirmieji COVID-19 testai parodė pernelyg daug klaidingai neigiamų rezultatų.

Medicinos sistema taip pat klupinėjo; per daug ligonių vyko iškart į ligoninę. Neoficialiais duomenimis, personalas, turintis nedaug patirties infekcinių ligų srityje ir nuolat stokojantis apsaugos priemonių, tik apsunkino problemą savo neapdairiais veiksmais; įvairūs pacientai buvo guldomi kartu, o gydytojai, net susirgę, dirbdavo toliau.

Šiuo metu yra 400 COVID-19 židinių, siejamų su ligoninėmis, tūkstančiai medikų yra užsikrėtę šia liga. Kaip rodo neoficialus sąrašas, nuo viruso mirė per 220 medikų, daug didesnė dalis nuo bendrų mirčių nei daugelyje kitų šalių

Net tie, kurie nėra užsikrėtę, jaučia didelę įtampą. Kai kurios slaugytojos išėjo iš darbo. Per pastarąsias savaites trys gydytojai neaiškiomis aplinkybėmis iškrito pro ligoninės langą, du iš jų iki tragedijos skundėsi darbo sąlygomis.

Didžiausia V. Putino reformų klaida galbūt yra ta, į kurią mes iki šiol žvelgėme prabėgomis: Rusijos regionų ignoravimas.

Nors kosmopolitiškai Maskvai teko didžiausias atvejų skaičius, joje yra „Kommunarka“, aukšto lygio koronaviruso gydymo ligoninė, be to, sostinė gali didžiuotis infrastruktūros pranašumais. Be didmiesčių centrų ir atokių rajonų, sujungtų su garsiomis gamtos išteklių bendrovėmis, likusi šalies teritorija didžiąja dalimi stokoja deramos infrastruktūros ir įrangos.

Skaudžiausius reformų padarinius pajuto atokiausi Rusijos rajonai, kur gyventojų skaičius sparčiai mažėja. 2016 metais parlamento deputatai buvo informuoti, kad iš 130 000 kaimo vietovių medicinos pagalba buvo pasiekiama mažiau nei pusei. Rusija protrūkio pradžioje turėjo 42 000 plaučių ventiliavimo aparatų, kelis kartus daugiau nei Jungtinė Karalystė, bet ketvirtadalis jų buvo Maskvoje.

V. Putino įpareigoti patiems tvarkytis, regionų gubernatoriai patiria nemažų sunkumų. Atvejų šuolis Komijoje, tolimojoje šiaurėje, tik patvirtino, kiek rimta yra situacija, balandžio pradžioje vienas gydytojas sukėlė protrūkį, kai susirgęs nusprendė toliau dirbti ir taip užkrėtė dešimtis žmonių.

Ši plati, retai apgyvendinta provincija netrukus tapo viena iš labiausiai paveiktų viruso. Dideliame Jekaterinburgo mieste dar vienas ligoninės medikas sukėlė 78 atvejų protrūkį.

Tuo tarpu nuskurdęs Dagestanas, esantis pietiniame krašte, virsta dar vienu židiniu. Šią savaitę pareigūnai, raportuodami V. Putinui, apibūdino situaciją kaip „labai sudėtingą“, apie mirtis nepranešama.

Vis dėlto esama optimistinių ženklų. Rusijos testavimo tvarka ženkliai pagerėjo. Šalies oficialūs mirčių rodikliai neatspindi tikro vaizdo, bet balandį Maskva fiksavo 18 proc. mirčių daugiau nei įprastai – tokia vertinimo sistema, manoma, yra tikslesnė.

Niujorko mieste per protrūkį mirčių fiksuota keturis kartus daugiau nei įprasta. Maždaug pusei rusų sergant gretutinėmis pagrindinėmis ligomis, tai nėra netinkamas palyginimas.

Vis dėlto ateitis atrodo niūroka. Prognozuojama, kad Rusija šiais metais panirs į giliausią recesiją nuo sovietinės eros pabaigos, nes įvesti karantinai sutampa su smunkančiomis naftos kainomis. Investicijos į eilinių rusų sveikatą vargu ar taps prioritetu.