Tačiau, kaip skelbia rferl.org, vietos gyventojams prireikė vos kelių valandų atkreipti dėmesį, kad nuotraukoje iš tiesų pavaizduotas... suomis, dalyvavęs kampanijoje prieš Raudonąją armiją.
Šis incidentas tapo naujausiu iš serijos liapsusų, įvykusių Rusijoje pastaraisiais metais. Anksčiau, pavyzdžiui, Pergalės dienos atributiką buvo „papuošę“ ... vokiečių kariai.
Usinsko administracija pažadėjo „griežtai nubausti“ už šią žioplą klaidą atsakingus pareigūnus, o vietos prokuratūra perspėjo savivaldybės darbuotojus dėl „nepriimtino įstatymų dėl kovos su ekstremizmu pažeidimų“.
„Kokia gali būti bausmė? – Laisvosios Europos radijui sakė Usinsko savivaldybės Kultūros skyriaus vadovė Oksana Gavrilova. – Mes turime Darbo kodeksą ir, kaip įsivaizduoju, bus kažkas daroma pagal jį.“
„Prašau, nebauskite jo“
Netrukus buvo nustatyta ir minėtame plakate pavaizduoto suomių kario tapatybė. Tai 1910 metais viename kaime netoli Suomijos ir Norvegijos pasienyje gimęs Klemetas Jouni Jeremiasas Halonenas, miręs dar 1974 metais. Jis buvo pašauktas į kariuomenę 1941 metais ir tarnavo aprūpinimo dalinyje, kurio kariai elniais į fronto linijas gabeno amuniciją ir atsargas, o iš ten atgabendavo sužeistus karius.
K. J. J. Haloneno sūnus Johannesas Halonenas sakė, kad jo šeima ir visi pažįstami iš karto rusiškame plakate atpažino suomišką uniformą ir ginklą.
„Veikiausiai koks nors jaunas valdininkas ieškojo tinkamos nuotraukos internete – kario su elniu, – sakė jis. – Ir jis neturėjo jokio supratimo, ką sovietiniai ar suomių kariai anuomet vilkėjo. Ir šiais laikais ne visi atpažintų „Suomi“ automatą, nors tai yra labai paprasta. Tikiuosi, kad tas žmogus nebus labai griežtai nubaustas. Esu tikras, kad mano tėvas to nenorėtų. Mano visa šeima nerimauja dėl to žmogaus. Prašau, nebauskite jo.“
Jis pridūrė, kad jo tėvui veikiausiai nebūtų patikę pamatyti savo veidą ant rusiško plakato dėl Suomijos ir Sovietų Sąjungos komplikuotos karo laikų istorijos. 1939 metais Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas užpuolė Suomiją ir sukėlė Žiemos karą.
Nors Sovietų Sąjunga 1940 metais privertė Suomiją pasiduoti ir aneksavo didelę dalį jos teritorijos, Raudonajai armijai teko nemažai pavargti, kad nugalėtų gerokai mažesnį priešą. Manoma, kad šis konfliktas sustiprino Adolfo Hitlerio nuomonę, kad Sovietų Sąjungą galima nesunkiai nugalėti.
Kai 1941 metrų birželį Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą, suomių pajėgos atsikovojo Žiemos kare prarastą teritoriją, taip pat užėmė dalį sovietinės Karelijos. Tai buvo padaryta per procesą, kurį suomiai vadina Tolesniu karu. Kaip žinoma, suomiai taip pat padėjo naciams vykdyti Leningrado blokadą, kuomet blokavo miestą iš šiaurės.
Po Tolesnio karo su Sovietų Sąjunga 1944 metų vasarą buvo pasirašyta atskira taikos sutartis, o K. J. J. Halonenas 1944 metų rugsėjį-lapkritį dalyvavo Laplandijos kare prieš Vokietiją.
„Po karo daugelis suomių bijojo kokių nors represijų, – Laisvosios Europos radijui sakė J. Halonenas. – Štai kodėl jie nenorėjo kalbėti apie karą, net su savo artimaisiais. Mano tėvas niekada man nieko konkretaus nepasakojo.“
Minėtam plakatui panaudota nuotrauka buvo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje rasta viename archyve Suomijoje, sakė J. Halonenas. Jo tėvas tos nuotraukos niekada nematė.
Ne pirmas kartas
Usinsko atvejis yra tik dar vienas iš serijos panašių skandalų, kurie, rodos, kenkia tam, ką stebėtojai vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžios noru sukurti platesnį nacionalistinį sovietinių karo pastangų ir rusų karinės istorijos šlovinimo kultą.
Anksčiau šiais metais Maskvos srityje esančiame Noginske buvo pakabintas plakatas, kuriame buvo pavaizduotas Viduramžių laikų rusų karys kairėje, o dešinėje – Antrojo pasaulinio karo laikų Raudonosios armijos karys, o centre buvo Prancūzų imperatoriaus Napoleono kariuomenės karys rūškanu veidu.
2015 metais Permės srityje, už maždaug 1600 km į šiaurės rytus nuo Maskvos esančiuose Bereznikuose, tėvai buvo šokiruoti, kai vaikai namo parnešė Pergalės dienai skirtą atviruką su 1943 metų nespalvota nuotrauka, kurioje buvo pavaizduota grupė vokiečių karių, stumiančių karinę techniką.
Tais pačiais metais viename tinklalapyje buvo paskelbta stendo Maskvoje nuotrauka. Jame buvo pavaizduota nacistinės Vokietijos karinių oro pajėgų bombonešio įgula ir buvo užrašas „Jie kovojo už tėvynę!“
2006 metais Maskvoje buvo įrengti stendai siekiant pasveikinti veteranus su Tėvynės gynėjo diena, o juose buvo pavaizduota amerikiečių laivo „U.S.S. Missouri“ nuotrauka. Tais pačiais metais viename laikraštyje Kaliningrade buvo išspausdintas sveikinimas su nuotrauka, kurioje buvo pavaizduotas Antrojo pasaulio karo laikų vokiečių tankas „Tiger“.
„Karinė cenzūra“
2015 metais vienas rusų tinklaraštininkas paskelbė didžiulį įrašą, kuriame pateikta dešimtis istorinių (ir gramatinių) klaidų, susijusių su Pergalės diena. Tarp jų buvo ir atvaizdai, kuriuose JAV jūrų pėstininkai vaizduojami keliantys vėliava Ivo Džimoje, vokiečių pikiruojami bombonešiai ir net amerikiečių „Sherman“ tankai.
Kai kurie komentatoriai socialiniuose tinkluose pateikė kelias tokių liapsusų priežastis. Nacionalistas politikas ir sovietinės eros oro pajėgų veteranas Viktoras Alksnis dėl to kaltino švietimo sistemą ir feisbuke rašė, kad tokių plakatų kūrėjai yra „vieningojo valstybinio egzamino“ rezultatas, turėdamas omeny egzaminą, kurį visi mokiniai Rusijoje privalo laikyti, kad baigtų vidurinę mokyklą.
Sankt Peterburge gyvenantis aktyvistas ir žurnalistas Daniilas Kociubinskis rašė, kad rusų pareigūnai naudoja nesovietinius atvaizdus dėl banalios priežasties, nes jie tiesiog yra geresni. Sovietiniai karo korespondentai „buvo blokuojami karinės cenzūros kiekviename posūkyje“, rašė jis feisbuke.
O populiarioje satyrinėje tviterio paskyroje „Prof. Preobrazhensky“ pateikiamas kitas paaiškinimas ir nurodoma, kad V. Putino manija šlovinti Rusijos istoriją pagimdė populiaciją, kuri iš tiesų nežino nieko tikro.
„Visi tie vokiečių, amerikiečių ir suomių kariai mūsų Pergalės dienos plakatuose gali būti labai paprastai paaiškinami. Šioje šalyje yra daugybė žmonių, kurie nieko apie karą nežino. Daugybė metų trukęs šlovinimas tikrąsias žinias apie karą ir tikrąją atmintį pavertė beverčiais“, – rašoma minėtoje tviterio paskyroje.