Laisvoji Europos kelionių zona, sudaryta iš 22 Europos Sąjungos valstybių, taip pat Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino, patyrė beveik triuškinančią griūtį, kai dauguma jos narių, siekdamos sulėtinti koronaviruso plitimą, ir vėl ėmė taikyti pasienio kontrolės priemones.

Remiantis Šengeno taisyklėmis, tokie veiksmai leidžiami, jei šalys susiduria su „rimta grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui“, tačiau nurodymų, kaip ir vėl pradėti judėti taikant Šengeno zonos principus, nėra. Būtent į tai Europos Komisija siekia atkreipti dėmesį trečiadienį priimtame pakete, todėl paskelbė gaires Europos Sąjungos valstybėms, nurodančias, kaip atverti vidaus sienas ir panaikinti kelionių ribojimus.

Šis klausimas yra itin jautrus ir opus tokioms šalims kaip Graikija, Italija ir Ispanija, kurios yra priklausomos nuo turizmo atgimimo, galinčio padėti išgelbėti jų ekonomikas.

„Atrodo, tarsi būtume laiko mašina nusikėlę į tamsią ir tolimą praeitį. Dabar mums reikia sugrįžti į ateitį. Turime sugrįžti į įprastą būseną, ir tą padaryti iš karto, kai tik situacija sveikatos srityje mums leis“, – praėjusią savaitę Europos Parlamente kalbėjo Europos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson.

Kaip rašo „Politico“, Europos Komisijos pristatytas planas apima du etapus. Iš pradžių šalys, kurių epidemiologinė situacija yra panaši, atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimą, turėtų panaikinti tarpusavio kelionių ribojimus, bet tik tuo atveju, jei laikomasi socialinio atstumo. Šiuo etapu kiltų problemų, pavyzdžiui, Graikijai, norinčiai priimti turistus iš Jungtinės Karalystės, nes koronaviruso situacija Jungtinėje Karalystėje yra žymiai rimtesnė.

Visoje Šengeno zonoje ir už jos ribų kelionės atkurtos bus tik antrajame etape.

Barselonos paplūdimys prieš ir per karantiną

Šiuo metu Šengeno erdvė virto tikra vienašališkų sienų uždarymų, dvišalių turizmo susitarimų ir laisvo judėjimo burbulų raizgalyne.

„Bendroji laisvo prekių ir asmenų judėjimo rinka yra smarkiai susiskaidžiusi“, – sako Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkė Petra De Sutter. Pasak jos, atkurti veikiančią Šengeno zoną nebus lengva, nes „išties atsidūrėme ties įtampos tarp ES ir jos šalių narių kompetencijų riba“.

Keliavimo burbulai

Kai kurios šalys kuria laisvo judėjimo klasterius. Lietuva, Latvija ir Estija praėjusią savaitę susitarė tarpusavyje pašalinti keliavimo apribojimus ir nurodymą piliečiams grįžus iš kitos šalies izoliuotis dviem savaitėms. Iš visų kitų šalių sugrįžtantiems žmonėms vis dar galioja reikalavimas dvi savaites praleisti saviizoliacijoje.

„Mes sutarėme, kad visos trys Baltijos šalys tinkamai sustabdė koronaviruso plitimą. Mes pasitikime vieni kitų sveikatos priežiūros sistemomis“, – tokį sprendimą feisbuke aiškino Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Baltijos valstybių sukurtas keliavimo burbulas gali išsiplėsti, mat šalys prie laisvosios kelionių zonos ketina prijungti Lenkiją ir Suomiją.

Latvijos-Lietuvos pasienis

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė susitarė leisti keliautojams iš Prancūzijos keliauti į kitą Lamanšo pusę be prievolės izoliuotis. Apie tai jungtiniu pranešimu praėjusį sekmadienį paskelbė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau pirmadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės išėjimo iš karantino strategijoje tai patvirtinta nebuvo.

Europos Komisija tikisi, kad Jungtinė Karalystė „taikys tokias pat išimtis atvykstantiems iš kitų šalių narių, kuriose epidemiologinė situacija yra panaši į Prancūzijos“. Apie tai antradienį kalbėjo Europos Komisijos atstovas spaudai. EK teigimu, vadovaujantis ES teise, būtų neteisėta diskriminuoti tautybės pagrindu. Tačiau visgi įmanoma diskriminacija gyvenamosios vietos pagrindu, jeigu ji yra pagrįsta epidemiologiniu vertinimu.

Belgijos ribojimai „nebūtinoms“ kelionėms kertant sieną tapo tikru dirgikliu.

Beneliukso tarpparlamentinė konsultacinė taryba, sudaryta iš paskirtų įstatymų leidėjų iš Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo, rengia pasiūlymus, kad būtų galima „gyventojams suteikti sienų tarp trijų valstybių atsidarymo perspektyvą“. Apie tai institucija pranešė praėjusią savaitę.

Belgijos vidaus reikalų ministras Pieteris De Cremas, kaip patvirtino jo atstovas spaudai, sienų klausimu bendradarbiauja su savo kolegomis iš kaimyninių šalių, tačiau nėra aišku, kada ir vėl bus įmanomas laisvas judėjimas. „Tai priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant viruso plitimą ir kovos su juo būdus“, – sakė ministras.

Imuniteto pasai, oro koridoriai ir „išmanūs sprendimai“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen balandį kalbėjo, kad europiečiai atras „išmanių sprendimų“ dėl to, kad šiemet galėtų išvykti atostogų. Jos pavyzdžiu pasekė ir daugybę pranešimų šia tema pateikė ir ES šalių vyriausybės.

Graikija svarsto idėją įsileisti turistus, kurie prieš kelionę atliktų koronaviruso testą. „Į lėktuvą pakliūti būtų galima tik tuo atveju, jei gaunamas neigiamas testo atsakymas arba teigiamas antikūnų tyrimo atsakymas“, – praėjusią savaitę CNN sakė Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis.

Vokietijos-Prancūzijos pasienis
Foto: Imago / Scanpix

Tačiau nėra jokio mokslinio aiškumo dėl tokių testų patikimumo ir dėl to, ar persirgus iš tiesų įgyjamas imunitetas. Tad tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras šiuo metu pataria tokių priemonių nesiimti.

Graikijos vyriausybės atstovas spaudai pirmadienį sakė, kad vyriausybė stengiasi pamažu atkurti vidaus ir tarptautinį turizmą, o „judėjimo laisvė yra viena iš keturių pamatinių laisvių, kuriomis paremta Europos sistema ir kurios negali būti nepaisoma“.

Populiarios turistų lankomos vietos viliasi, kad pavyks susitarti su šalimis, kurių gyventojai nepasižymi didele viruso įvežimo rizika.

Kroatijos turizmo ministras Gari Cappelli vietos žiniasklaidai sakė, kad Zagrebas derasi su Čekija dėl galimybės sukurti vadinamąjį turizmo koridorių, leisiantį čekams atostogauti Kroatijoje.

Kroatija nori, kad būtų įvestas visą Europos Sąjungą apimantis kelionių protokolas „su bendrai suderintais nuostatais ir tuo pačiu leidžiantis kiekvienai šaliai prie jų prisitaikyti priklausomai nuo situacijos valstybės viduje. Šiuo metu tai yra aptariama“, – sakė vienas iš dabartinio Kroatijos pirmininkavimo ES Tarybai atstovų spaudai, pridūręs: „Kroatija aptars dvišalio sienų atidarymo galimybes per šį mėnesį ir artimiausiu laikotarpiu, priklausomai nuo atskirų šalių interesų“.

Situacijos sudėtingumas sveikatos, teisiniu ir politiniu atžvilgiu greitu metu nesušvelnės. „Tai labai sudėtinga užduotis. Šalys narės ėmė taikyti skirtingas priemones jų tarpusavyje nesuderinusios. Šių nacionalinių ribojimų panaikinimas užtruks“, – praėjusią savaitę sakė Europos vidaus reikalų komisarė Y. Johansson.

Pasak ES pareigūnės, visiškas Šengeno erdvės atkūrimas yra ne savaičių, o mėnesių klausimas.