Palyginti su prieš metus skelbta statistika, balandžio mėnesio savižudybių rodikliai Japonijoje yra 20 proc. mažesni. Taip drastiškai jų skaičiaus nebuvo nukritęs jau penketą metų, be to, pokytį į gera tenka konstatuoti nepaisant būgštavimų, kad, prasidėjus koronaviruso sukeltai pandemijai, galėjo padidėti žmonių streso lygis, o daugelis atitinkamą prevenciją vykdančių karštųjų linijų buvo arba išjungtos, arba veikė ne visu pajėgumu, rašo „The Guardian“.
Mėginant įvardyti statistikos gerėjimo priežastis, minimos tokio aplinkybės kaip buvimas namuose ir bendravimas su artimaisiais, būtinybės vykti į darbą sumažėjimas ir mokslo metų pradžios atidėjimas.
Japonijoje per balandžio mėnesį prieš save ranką pakėlė 1 455 žmonės, ir tai yra 359 mažiau nei tuo pačiu metu 2019-aisiais. Nuo 2003-iųjų, kai savižudybių skaičius šalyje buvo pasiekęs piką – perkopė 34 tūkst. atvejų per metus ribą, šio tipo nelaimių statistikai būdinga mažėjimo tendencija. Tarkim, pernai nusižudžiusiųjų buvo kiek daugiau nei 20 tūkst., bet praeitą mėnesį užfiksuotą kritimą galima pavadinti netikėtu, nes buvo baiminasi naujo šuolio.
Naujojo koronaviruso sukeliamų infekcijų skaičius aukščiausią ribą Japonijoje buvo pasiekęs balandžio vidury: tuo metu kiekvieną dieną buvo užregistruojama daugiau nei po 500 užsikrėtimo atvejų. Į tai reaguodama, balandžio 16 d. Japonijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį, nors tokių griežtų priemonių kaip kitose šalyse ir neįvedė.
Priesakas likti namuose, aišku, galiojo ir savižudybių prevencija užsiimančioms organizacijoms: maždaug 40 proc. iš jų arba sustabdė veiklą arba gerokai ją apmažino. Taigi, radosi pagrindas sunerimti dėl suicidinių polinkių turinčių pažeidžiamų asmenų.
Nors bendra savižudybių statistika pastaraisiais metais gerėja, tenka kalbėti apie suicido tarp vaikų padažnėjimą, o patyčias ir kitokio pobūdžio mokykloje iškylančias problemas įvardyti kaip vienas iš dažniausių savižudybės priežasčių. Ypač didelį stresą kai kuriems moksleiviams sukelia mokslo metų pradžia. Įprastai mokslo metai Japonijoje prasideda balandį, bet šiemet dėl pandemijos jų startą teko pavėlinti, todėl, tikėtina, pavyko išgelbėti bent keletą gyvybių, nors tai galbūt ir laikina.
„Kai kuriems jaunuoliams mokykla daro didžiulį spaudimą, bet šį balandį to spaudimo patirti neteko, – nurodė Yukio Saito, anksčiau vadovavęs konsultavimo telefonu tarnybai „Federation of Inochi-no-Denwa“. – Būdami namie su savo šeimomis vaikai jaučiasi saugūs.“
Kalbėdamas apie suaugusiuosius, Yukio Saito užsiminė, kad per visą šalį paliečiančias krizes ir nelaimes žmonės paprastai negalvoja apie savižudybę. Norėdamas pagrįsti savo žodžius, jis atkreipė dėmesį į suicido atvejų sumažėjimą 2011-aisiais, kai šalį supurtė ypač stiprus žemės drebėjimas, prasiautė cunamis ir įvyko avarija Fukušimos atominėje elektrinėje.
Kaip dar vienas savižudybių skaičiaus kritimą lėmęs veiksnys įvardijamas piliečių, vykstančių į darbą ir užsibūnančių jame iki vėlumos, sumažėjimas.
Vis dėlto ekonominis ir su darbu susijęs spaudimas paprastai padaro neigiamą poveikį. Tarkim, praėjus metams po 1997-aisiais prasidėjusios Azijos finansų krizės, įvyko rekordinis – net 35 proc. šuolis savižudybių statistikoje. Kaip sako Yukio Saito, jeigu pandemijos sukeltas ekonomikos nuosmukis užsitęstų, būtų logiška tikėtis atvejų skaičiaus padidėjimo.