Ypač pozityvų efektą skurdesnėse šalyse turėjo tai, kad imtasi aktyvesnių priemonių apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos, maliarijos ir tuberkuliozės bei kai kurių tropinių ligų ir šiuos susirgimus gydyti. Pagerėjo ir nėščiųjų bei mažų vaikų priežiūra. Vaikų mirštamumas nuo 2000 iki 2018 metų sumažėjo perpus.
Tačiau koronaviruso krizė gali niekais paversti pasiektą pažangą. „Gera žinia yra ta, kad žmonės visame pasaulyje gyvena ilgiau ir yra sveikesni, - sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Bloga žinia yra, jog pažanga per menka, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai ir kad tolesnei pažangai koją kiša Covid-19“.
JT darnaus vystymosi tikslai numato padėties pasaulyje gerinimą visose gyvenimo srityse iki 2030-ųjų.
PSO pažangos beveik nefiksavo vakcinacijos srityje. Be to, žvelgiant pasaulio mastu, per menkai gydytas vėžys, diabetas, širdies ir plaučių ligos bei insultai. Daugiau kaip du trečdaliai visų mirčių 2016 metas siejama su neužkrečiamomis ligomis. 2017-aisiais tik nuo trečdalio iki pusės pasaulio gyventojų turėjo prieigą prie būtiniausios sveikatos priežiūros.
Daugelyje šalių lankytis pas gydytojus yra ir per brangu. PSO skaičiuoja, kad šiais metai milijardas žmonių sveikatos priežiūrai turės skirti mažiausiai 10 proc. savo biudžeto.