Šios dienos šalis – Japonija, valstybė, kurioje šiais metais turėjo vykti vasaros olimpinės žaidynės.
Koronaviruso kontekste Lietuvoje Japonija artimiausiu metu, ko gero, daugiausia bus minima dėl šioje šalyje sukurto vaisto, skirto COVID-19 virusui gydyti. Mat Lietuva pateko į 43 valstybių grupę, kurioje bus vykdomi Japonijos korporacijos „Fujifilm“ sukurto „Avigan“ („Favipiravir“) vaisto klinikiniai tyrimai.
Teigiama, kad šio vaisto tyrimai buvo sėkmingi ne tik pačioje Japonijoje, bet ir Kinijoje bei Italijoje. Tiesa, pačios Japonijos medicinos ekspertai įspėja, kad išsigelbėjimu nuo COVID-19, kol dar nėra sukurta vakcina nuo šio viruso, „Avigan“ laikyti dar tikrai per anksti. Pastebima, kad jo efektyvumas – apie 70 proc. Taip pat kalbama apie galimus pašalinius efektus – ypač galimą apsigimimų riziką, jei vaistas būtų skiriamas bet kam.
Tačiau Japoniją iš kitų pasaulio šalių galima pagrįstai išskirti kaip kovoje su virusu teikiančią itin didelį dėmesį būtent vaistams nuo COVID-19. Šalis ne tik visomis išgalėmis pasauliui pristatinėja minėtąjį savo korporacijos „Fujifilm“ sukurtą ir gaminamą „Avigan“, bet ir tapo antrąja valstybe pasaulyje po JAV, oficialiai leidusia infekcijai COVID-19 gydyti naudoti JAV biotechnologijų bendrovės „Gilead“ sukurtą vaistą „Veklury“ („Remdesivir“).
Oficialiai leisti naudoti „Avigan“ COVID-19 infekcijai gydyti Japonija žada dar šį mėnesį. Tačiau Japonijos vyriausybė jau anksčiau paprašė „Fujifilm“ korporacijos didinti šio vaisto gamybą tiek, kad jau rugsėjį produkcijos kiekis būtų toks, jog būtų galima vienu metu šiuo vaistu mėnesį gydyti ne mažiau kaip 300 tūkstančių pacientų.
Be to, pati Japonija jau pradėjo dviejų vaistų kombinacijos klinikinius tyrimus, gydant COVID-19. Teigiama, kad „Avigan“ stabdo viruso augimą žmogaus ląstelėje, o pankreatitui gydyti skirtas vaistas „Futhan“ („Nafamostat“) neleidžia virusui patekti į žmogaus ląsteles. Būtent šios vaistų kombinacijos klinikiniai tyrimai jau taip pat oficialiai pradėti Japonijoje.
Tačiau Japonijos patirtis koronaviruso pandemijos akivaizdoje svarbi, o kartais galbūt net pamokanti gali būti ir dėl kitų priežasčių. Paradoksas, tačiau, nors Japonijoje tiek ligotumo, tiek mirtingumo rodikliai iki šiol – vieni geriausių pasaulyje, ši šalis gali tapti pavyzdžiu, kas gali nutikti, jei nebus laikomasi visų būtinų atsargumo priemonių.
Be to, Japonija pasaulyje išsiskiria itin mažu testavimo intensyvumu, dėmesį sutelkia tik į užsikrėtimų židinius. Panašu, kad net pati šalies valdžia ima pripažinti, jog tokia strategija Japonijoje nepasiteisino, nes testavimo taisyklės jau pakeistos, kad būtų galima atlikti daugiau testų.
Pandemijos protrūkio eiga ir pamokos. Pirmiausia Japonija sulaukė pasaulio dėmesio ir milžiniškos kritikos dėl savo sprendimo vasario pradžioje Jokohamos uoste į karantiną uždaryti visą „Diamond Princess“ kruizinį laivą su 3700 keleivių. Viruso protrūkis laive prasidėjo nuo 10 infekuotųjų, tačiau iš viso laive per karantiną užsikrėtė net 712 keleivių, 13 iš jų jau mirė. 48 keleiviai gydomi iki šiol. 4 iš jų – kritinės arba sunkios būklės.
Tačiau apskritai Japonijoje išskiriamos dvi COVID-19 epidemijos bangos. Pirmąją, kuri siejama su iš Kinijos įvežtu virusu, galima laikyti visiškai suvaldyta. Kovo pradžioje daugiau kaip iš 126 milijonų gyventojų šalyje buvo vos keli šimtai nustatytų užsikrėtimo atvejų. Tačiau tuomet įvežtiniai viruso atvejai pradėjo plisti iš Europos bei JAV.
Pirmąja Japonijos klaida laikoma tai, kad ji laiku neapribojo kelionių. Kelionių draudimas, apimantis visas viruso bent kiek stipriau paveiktas Europos valstybes, Japonijoje įvestas tik kovo 27 d. JAV į šį sąrašą įtraukta tik balandžio 3 d. Vėlavimą imtis kelionių ribojimo kaip vieną iš viruso plitimo priežasčių savo raporte mini net Japonijos nacionalinis infekcinių ligų institutas.
Vis dėlto dar ir kovo 21 d. Japonijoje buvo užfiksuoti vos 1054 nustatyti koronaviruso atvejai. Tačiau kovo 21 d. Japonijoje – nacionalinė šventė. Japonija šventė pavasario lygiadienio šventę, kuri bent jau Tokijuje sutapo su sakurų žydėjimu. Nors formalios rekomendacijos saugotis buvo skelbiamos, laikėsi jų nedaugelis.
Bent jau Tokijuje iškylaujančių ar šiaip laiką viešosiose vietose leidžiančių žmonių buvo minios. Ir, ko gero, net mažuma jų dėvėjo bent jau kaukes. Šalis buvo tarsi įsitikinusi, kad Japonijai grėsmės nėra. Tai laikoma antrąja Japonijos klaida.
Jau praėjus vos kelioms dienoms nuo šio šventinio savaitgalio Japonijoje ėmė kilti antroji COVID-19 banga. Balandžio 7 d. dėl jos Tokijuje ir kai kuriose šalies prefektūrose įvesta nepaprastoji padėtis.
Balandžio 16 d. nepaprastoji padėtis paskelbta visoje šalyje, nors per pirmąją viruso bangą vasario pabaigoje to teko imtis tik Hokaido prefektūroje.
Beje, kaip tik Hokaido prefektūros patirtis dabar pateikiama kaip pamoka visam pasauliui. Mat iki kovo 19 d. padėtis ten visiškai suvaldyta, ir nepaprastoji padėtis buvo atšaukta. Tačiau balandžio 16 d., kaip ir visoje šalyje, nepaprastoji padėtis ten įvesta antrą kartą. Ir, beje, teigiama, kad būtent Hokaido prefektūroje antrosios bangos metu net nebuvo įvežtinių atvejų – virusas ėmė plisti tarp vietos gyventojų. Tai laikoma pamoka, kad per ankstyvas atsipalaidavimas gali lemti naują viruso bangą net ir be įvežtinių atvejų.
Pati Japonija šią pamoką, ko gero, išmoko. Gegužės pradžioje nepaprastoji padėtis visoje šalyje pratęsta iki gegužės pabaigos. O šalies premjeras Shinzo Abe pareiškė, kad gyventojai turės prisitaikyti prie „naujo gyvenimo būdo“ net tada, kai nepaprastoji padėtis bus atšaukta, – kitaip apsipirkinėti, kitaip naudotis visuomeniniu transportu, kitaip švęsti ar sportuoti.
Tiesa, nepaprastoji padėtis Japonijoje reiškia kiek kitus dalykus negu įprasta mums. Įvedus nepaprastąją padėtį šalyje, pavyzdžiui, galima visuomenės reikmėms paimti žemę ar pastatus be jų savininkų sutikimo, tačiau negalima uždrausti nei laisvo žmonių judėjimo, net privačių įstaigų darbo.
Restoranai, naktiniai barai ir kitos pasilinksminimo įstaigos Japonijoje užsidarė nebent savanoriškai. O daugelis liko veikti. Todėl padėtis Japonijoje kartais lyginama su Švedijos pavyzdžiu Europoje ir šia prasme Japonija gali būti pavyzdžiu, jog virusą įmanoma suvaldyti ir be daugeliui Vakarų valstybių įprastais tapusių griežtų visuomeninio gyvenimo ribojimų.
Tiesa, kartu išryškėjo ir dar viena pamoka. Pavyzdžiui, Tokijuje paaiškėjo, kad būtent naktiniai klubai, barai ir lošimo namai, kuriuose net fizinio atstumo laikymasis iš principo nelabai įmanomas, tapo kone svarbiausiais viruso židiniais. Todėl tai dažnai vadinama trečiąja Japonijos klaida arba viruso plitimo priežastimi.
Kovo pabaigoje pranešta, kad bent jau Tokijuje net 30 proc. naujų atvejų buvo užfiksuota iš naktinių pasilinksminimo įstaigų. Dėl viruso plitimo ypač kaltinami vadinamieji „šeimininkių barai“, kuriuose vyrai labai brangiai moka už alkoholį dėl galimybės leisti laiką su merginomis. Tiesa, šiuose baruose seksualinės paslaugos, kaip įprasta, nėra teikiamos.
Dažniausiai juose teikiamos paslaugos apibūdinamos kaip „alkoholio ir flirto kokteilis“. Tačiau tokiuose baruose nenumatytos fizinio atstumo laikymosi taisyklės, o ir kaukės nedėvimos.
Maža to, šiose pasilinksminimo įstaigose nebeveikė Japonijos strategija sutelkti dėmesį į viruso plitimo židinius, nes nei patys lankytojai, nei personalas nebuvo suinteresuoti atskleisti, kas ten lankėsi. O lankytis tokiose vietose japonai neatsisakė net paskelbus vyriausybės rekomendacijas. Ypač išgarsėjo vieno Japonijos parlamento nario, kuris, nepaisydamas nepaprastosios padėties, lankėsi viename tokių barų, istorija. Parlamentaras už tai išmestas iš partijos.
Beje, būtent Tokijuje užfiksuota net apie 30 proc. visų šalyje nustatytų viruso atvejų, nors Tokijo megapolyje gyvena tik devintoji dalis visų šalies gyventojų.
Gyventojų ir turistų skaičiai:
Gyventojų – daugiau kaip 126,5 milijono, turistų skaičius per metus – 31,9 milijono, iš jų apie
9,6 milijonai per metus atvyksta iš Kinijos (visi duomenys – 2019 metų). Po to, kai 2020 metų sausio pabaigoje Kinija uždraudė iš šalies išvykti organizuotoms turistų grupėms, kinų turistų skaičius Japonijoje drastiškai krito. Tačiau 2020 vasarį šalyje vis tiek apsilankė 87,2 tūkstančio atvykėlių iš Kinijos. Iš viso turistų Japonijoje šių metų vasarį buvo beveik 1,1 milijono. Vėlesni duomenys dar nepateikiami.
Užsikrėtusiųjų koronavirusu (gegužės 12 d. duomenimis) – 15777.
Testavimo intensyvumas: 169,4 (100 tūkstančių gyventojų), palyginkime: Taivane – 283, Pietų Korėjoje – 1303,9 Lietuvoje – 6853,2, Latvijoje – 4090,1, Estijoje – 4821,9, Švedijoje – 1470,4, Vokietijoje – 3289,1, Jungtinėje Karalystėje – 2682,9, Italijoje – 4243,9, Ispanijoje – 5278,1, Belgijoje – 4884,6, JAV – 2853,3.
Ligotumas: 12,5 (100 tūkstančių gyventojų), palyginkime: Taivane – 1,8, Pietų Korėjoje – 21,3, Lietuvoje – 54,8, Latvijoje – 50,4, Estijoje – 131,6, Švedijoje – 260,6, Vokietijoje – 206, Jungtinėje Karalystėje – 328,6, Italijoje – 363,6, Ispanijoje – 576,5, Belgijoje – 464, JAV – 419,2.
Mirčių – 624.
Mirtingumas: 0,5 (100 tūkstančių gyventojų), palyginkime: Taivane – 0,03, Pietų Korėjoje – 0,5, Lietuvoje – 1,8, Latvijoje – 1, Estijoje – 4,6, Švedijoje – 31,9, Vokietijoje – 9,1, Jungtinėje Karalystėje – 47,2, Italijoje – 50,8, Ispanijoje -57,6, Belgijoje – 75,6, JAV – 24,7.
Priemonės, kurių imtasi:
Ankstesnių epidemijų pamokos. Japonijoje vienokios ar kitokios epidemijos nėra naujiena, todėl šalia bendrosios krizių valdymo sistemos šalyje yra įkurta atskira sveikatos krizių valdymo sistema. Dar 1998 metais buvo priimtas specialus Infekcinių ligų prevencijos aktas. 2012 metais, reaguojant į 2009 metų gripo epidemijos pamokas, priimtas Specialiųjų priemonių kovai su pandeminiu gripu ir pasirengimo bei atsako naujosioms infekcinėms ligoms aktas. 2013 metais priimtas ir specialus Vyriausybės veiksmų planas.
Tačiau prasidėjus šiai pandemijai paaiškėjo, kad neužtenka net viso to, kas išvardyta. 2020 metų kovo 13 d. Japonijos parlamentas turėjo taisyti įstatymus atsižvelgdamas į šią krizę.
Keliautojų patikra ir kelionių ribojimai. Japonija ilgai taikė tik dalinį kelionių į šalį draudimą – iš pradžių visiškai neįleidžiami buvo tik atvykėliai iš tam tikrų regionų (net ne šalių) arba juose per 14 dienų iki atvykimo į Japoniją lankęsi asmenys. Tokiais regionais iš pradžių paskelbtos tik dvi Kinijos provincijos – Hubėjaus bei Džeziango, kai kurie Pietų Korėjos, Irano, Italijos, Ispanijos ir Šveicarijos regionai. Taip pat San Marinas ir Islandija. Nuo 2020 metų kovo 21 dienos imta reikalauti, kad visi atvykstantieji iš absoliučios daugumos Europos valstybių, Egipto bei Irano 14 dienų patys laikytųsi karantino viešbučiuose ar namuose bei nesinaudotų visuomeniniu transportu. Dar anksčiau (nuo kovo 9 d.) tokie reikalavimai buvo taikomi visiems Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo ir Makao gyventojams, kuriems netaikomas visiškas draudimas įvažiuoti į šalį. Tačiau visiškas draudimas atvykti iš Europos šalių, kaip minėta, įvestas tik kovo 27 d., o iš JAV – tik balandžio 3 d. Jokių specialiųjų karantino režimo priemonių (pavyzdžiui, asmenų judėjimo stebėjimo specialiomis programėlėmis ar kitomis elektroninio stebėjimo priemonėmis), kurios buvo taikomos kitose šalyse, Japonija netaikė net tada, kai laikytis karantino iš atvykusiųjų buvo reikalaujama. Tiesa, dabar iš įvestų kelionių ribojimų vis dar neatšaukta niekas.
Užsikrėtusių asmenų hospitalizavimas. Visi asmenys, kuriems nustatomas virusas, net jei ligos forma visiškai lengva, Japonijoje guldomi į ligonines. Tokia praktika suteikia daugiau garantijų, kad užsikrėtusieji bus tikrai tinkamai prižiūrimi, tačiau kartu kyla ligoninių perpildymo problema. Pavyzdžiui, nepaisant mažų ligotumo rodiklių, Tokijuje, kuris, kaip minėta, yra didžiausias viruso židinys Japonijoje, gegužės 10 dieną buvo užimta beveik 92 proc. iš visų 2000 užsikrėtusiems COVID-19 skirtų lovų sostinėje. Anksčiau Japonijos žiniasklaida ne kartą pranešė, kad greitosios pagalbos tarnybai Tokijuje yra tekę net kelias valandas važinėti į įvairias Tokijo ligonines, kol rasdavo, kur pacientas bus priimtas. Apie pusvalandį ar kelias dešimtis minučių trukusius tokius važinėjimus buvo pranešta ne kartą.
Medicininės apsaugos priemonės. Japonijos gyventojai įpratę dėvėti medicinines apsaugos kaukes net tada, kai sloguoja. Dėl pandemijos keliamų grėsmių kaukių poreikis milžiniškai išaugo. Nors vyriausybė ėmėsi veiksmų ir ragino gamybos imtis arba ją didinti vietos gamintojus, problemos visiškai išspręsti nepavyko, net kai balandžio viduryje vyriausybė pradėjo masinę daugkartinio naudojimo kaukių dalijimo visiems šalies namų ūkiams programą. O problemos mastą, buvusį iš pradžių, bent iš dalies atspindi šalyje užregistruoti muštynių gatvėse dėl kaukių (stovint eilėse prie jų) bei kaukių vagysčių atvejai. Bent iki balandžio vidurio respiratorių, veido apsaugos skydų ir kitų priemonių trūko ir Japonijos ligoninėse.
Gyventojų testavimas dėl koronaviruso. Ypač daug kritikos ir net pasaulinio dėmesio Japonijos vyriausybė sulaukė ir dėl ypač konservatyvios testavimo taktikos šalyje. Vertinant proporcingai gyventojų skaičiui, testavimo apimtys Japonijoje šiuo metu maždaug 40 kartų mažesnės negu Lietuvoje. Todėl, nors šalyje ne tik mirtingumas, bet ir ligotumas iki šiol itin mažas ne tik pasauliniu mastu, bet ir regiono šalių kontekste, kritikai teigia, kad tai – tik tikrosios padėties slėpimas, neatliekant testų. Tiesa, vyriausybė bent iš dalies pripažino savo klaidą ir pakeitė taisykles, pagal kurias skiriami testai, kad jų būtų daroma daugiau. Tačiau, jei neatitinka tam tikrų kriterijų, Japonijoje, kaip iš pradžių buvo Lietuvoje, netestuojami net gydytojai.
Nepaisydama kritikos tiek šalies viduje, tiek užsienyje, netgi nepaisydama to, kad pati jau padidino testavimo apimtis pakeitusi taisykles, šalies vyriausybė laikosi pozicijos, kad masinis testavimas nereikalingas. Šalyje koncentruojamasi į vadinamųjų viruso „klasterių“ nustatymą ir tyrimą.
Gyvenimo apribojimai. Japonijoje uždarytos mokyklos, atšaukti masiniai renginiai ir rekomenduota visiems, kas gali, dirbti iš namų, tačiau gyvenimas šalyje nesustojo. Veikia bent jau dalis kavinių ir restoranų bei kitų laisvalaikio leidimo įstaigų, visuomeniniame transporte taip pat netrūksta žmonių.
Ekonomikos skatinimo planas. Balandžio viduryje Japonijos vyriausybė patvirtino 1,1 trilijono JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo ir krizės įveikimo planą. Tačiau gegužės 10 d. pranešta, kad vyriausybė skirs dar daugiau lėšų pandemijos ekonominėms pasekmėms įveikti. Kol kas antrasis paketas tiksliai neįvardytas, tačiau manoma, jog jo vertė gali siekti dar kelias dešimtis milijardų JAV dolerių.