Pavyzdžiui, Krasnodaro krašte naujai išaiškintų viruso nešiotojų skaičius praktiškai nesikeičia nuo gegužės 4 dienos, kai jų buvo 96. Kaip rašo svoboda.org, nuo to laiko šis skaičius tarsi sustingo vienoje vietoje: gegužės 5 ir 6 d. regione buvo 97 susirgusieji, 7 ir 8 d. – 99, 9 d. – 98, 10 d. – vėl 99, 11 d. – ir vėl 98.
Pirmieji dėmesį į šį fenomeną atkreipė judėjimo už rinkėjų teises Krasnodaro krašte „Golos“ („Balsas“) koordinatorius Davidas Kankija ir opozicijos politikas Leonidas Volkovas: „Kažkaip užfiksuokime, kad vadinamojo „operatyviojo štabo“ pranešimai yra melagingi, ir juos cituoti nepatikslinant, jog tai nepatikimi duomenys, yra neteisinga, nesąžininga.“
Oficialiame informaciniame vyriausybės puslapyje apie koronavirusą Rusijoje galima rasti ir kitus regionus, kuriuose taip pat stebina nesikeičiantis naujai išaiškintų užsikrėtimo atvejų skaičius.
Kaip mano L. Volkovas, tokios „stabilumo salelės“ gali liudyti duomenų nepatikimumą. L. Volkovo įrašo komentuotojų nuomone, šie duomenys taip pat gali būti susiję su rinkimų rezultatais konkrečiose apskrityse ir respublikose, kur balsavimų metu dažniausiai būna daug pažeidimų, o rinkimų rezultatai parodo, kad rinkėjai neprieštaraudami palaiko „reikalingus“ kandidatus, pavyzdžiui, partijos „Vieningoji Rusija“ atstovus.
Štai dar keli regionai, kuriuose naujų infekcijos atvejų statistika taip pat keistai „sustingusi“:
Lipecko sritis. Gegužės 5 d. čia buvo nustatyti 47 koronaviruso atvejai. Gegužės 6 d. – 46, gegužės 7 d. – vėl 47, gegužės 8 ir 9 d. – 49, gegužės 10 ir 11 d. – 48.
O štai grafikas (kaip ir ankstesnįjį, jį „Yandex“ sudarė pagal oficialius Rusijos vyriausybės duomenis), kuris parodo, kaip kasdien auga naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius Kursko srityje. Šį regioną Rusijos ekspertai ne kartą įvardijo kaip vietą, kurioje dažnai pasireiškia rinkimų anomalijos, kai rinkimų rezultatai kelia įtarimų dėl dirbtinio balsų skaičiaus didinimo.
Nuo balandžio 15 iki 25 d. naujų patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius čia svyravo nuo 22 iki 44 per dieną.
Balandžio 26 dieną užsikrėtusiųjų skaičius staiga išaugo dvigubai – 67 žmonės. Nuo to laiko šis skaičius kasdien išlieka stabilus, nenukrisdamas žemiau 65 ir neviršydamas 74.
Palyginimui: štai grafikas, parodantis kasdienių naujai diagnozuotų koronaviruso atvejų svyravimus Saratovo srityje:
O štai Sankt Peterburgo duomenys:
Kaip savo feisbuko paskyroje rašo fizikas ir politinės geografijos specialistas Sergejus Špilkinas, įtartinai „stabilių“ regionų grafikuose trūksta bent minimalios duomenų imties dispersijos, tai yra, svyravimų, kurie yra būdingi realią padėtį atspindinčiai statistikai.
Viena iš versijų teigia, kad duomenimis galbūt manipuliuojama iš dalies dėl nenoro pranešti apie staigų susirgimų skaičiaus didėjimą. Vietoj to valdininkai, rengiantys suvestines federaliniam štabui, gali po truputį „ištempti“ išaiškintų infekuotųjų skaičių – pavyzdžiui, kad jis kuo ilgiau neviršytų 100 naujų užsikrėtusiųjų per dieną, kaip Krasnodaro krašte.
Kiti komentuotojai mano, kad stabilų naujų užsikrėtimo atvejų skaičių galima paaiškinti regionų vadovybės turimų testų kiekiu.
Kaip ten bebūtų, bendrai Rusijos duomenys liudija apie kreivės suplokštėjimą: nuo gegužės 3 d., kai per parą buvo užfiksuota 10 tūkst. 633 užsikrėtusiųjų, šis skaičius nenusileido žemiau 10 tūkst. 102 žmonių (gegužės 5 d.) ir nekilo aukščiau 11 tūkst. 231 žmogaus (gegužės 7 d.).
O kokia mirčių nuo COVID-19 statistika?
Mirusiųjų statistika Rusijoje vis dar kelia daug klausimų: šalyje vienas iš mažiausių mirtingumo nuo COVID-19 rodiklių, vertinant diagnozuotų koronaviruso nešiotojų atvejų kiekį.
Aktyvių koronaviruso atvejų kiekis nuolat auga, pagal šį rodiklį Rusija greitai taps antra pasaulyje.
Rusijos statistiką galima sulyginti su Didžiosios Britanijos statistika: ir ten, ir ten užregistruota apie 220 tūkst. užsikrėtusiųjų, bet Rusijoje mirė 2 tūkst. žmonių, o Didžiojoje Britanijoje – 32 tūkst. žmonių.
Rusijos valstybinė žiniasklaida ir valdininkai šį reiškinį aiškina įvairiai. Pavyzdžiui, propagandinis televizijos kanalas „Russia Today“ praneša, cituodamas oficialią Pasaulio sveikatos organizacijos atstovę Rusijoje Melitą Vujnovič: mažas mirtingumo nuo COVID-19 rodiklis Rusijoje gali būti susijęs su tuo, kad „taikomų epidemiologinių priemonių dėka pavyko apsaugoti pažeidžiamiausią gyventojų grupę – vyresnius nei 65 m. amžiaus žmones.“
Rusijos vartotojų priežiūros tarnybos centrinio Epidemiologijos mokslinių tyrimų instituto direktorius, Rusijos mokslų akademijos narys, akademikas Vasilijus Akimikinas mano, kad mažas koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirtingumas Rusijoje gali būti paaiškintas „ankstyvu viruso diagnozavimu ir nustatymu pacientams, kuriems nepasireiškia simptomai“.
„Rusiškasis fenomenas“ gali turėti ir kitą paaiškinimą: gegužės 8 d. angliškai leidžiamas „The Moscow Times“ atkreipė dėmesį į oficialų kovos su koronaviruso plitimu Čeliabinsko srityje puslapį.
Iš jame publikuotų duomenų matyti, kad per visą pandemijos laiką 3 žmonės regione mirė nuo COVID-19 ir dar 7 užsikrėtusieji – „nuo pagrindinio susirgimo”, o COVID-19 įvardintas kaip „lydintis“ susirgimas. Keli pašnekovai taip pat papasakojo „Radio Svoboda“ apie tai, kad jų giminaičiams ir pažįstamiems, kuriems buvo nustatytas koronavirusas, kaip mirties priežastis buvo įrašyta ne COVID-19, o kitos ligos.
Skirtingose šalyse mirusieji nuo koronaviruso skaičiuojami išties skirtingai: vienur į jų skaičių įtraukiami visi, kuriems jis buvo nustatytas (nepriklausomai nuo pagrindinės mirties priežasties), kitur stengiamasi labiau atskirti priežastis.
Tačiau tokio didelio kontrasto, kaip lyginant mirtingumą Rusijoje su mirtingumu kitose šalyse, kuriose infekuotų asmenų skaičius panašus kaip Rusijoje (pavyzdžiui, Ispanijoje ir Prancūzijoje) paprasčiausiai nėra.
Faktinį mirštamumą nuo COVID-19 galima pamatyti palyginus bendrą mirusiųjų statistiką konkrečioje šalyje tais pačiais mėnesiais 2020 metais ir ankstesniais metais.
Visų pirma tokį metodą pritaikė leidinys „The New York Times“, kuris išsiaiškino, kad bendras mirtingumo rodiklis 17-oje Europos šalių, taip pat Turkijoje ir Niujorko mieste, 2020 m. kovo-balandžio mėn. gerokai išaugo, lyginant su mirtingumo rodikliu, užfiksuotu tais pačiais mėnesiais prieš metus.
Sekmadienį, gegužės 10 d. leidinys „The Moscow Times“ pastebėjo, kad, oficialiais Maskvos vadovybės duomenimis, Rusijos sostinėje mirtingumo rodiklis balandžio mėnesį 20 proc. viršijo vidutinį pastarųjų 10 metų balandžio mėn. mirtingumo rodiklį. Oficialiais duomenimis, šių metų balandį Maskvoje mirė 11 tūkst. 846 žmonės.
Pastaruosius 10 metų kasmet balandžio mėnesį Maskvoje mirdavo vidutiniškai 9 tūkst. 866 žmonės. Šie duomenys galbūt parodo, kad pacientų mirčių nuo koronaviruso statistika gali būti didesnė, nei oficialūs Maksvos duomenys, teigiama publikacijoje.
Gegužės 11 d. Maskvoje nuo COVID-19 mirė kiek daugiau nei 1 tūkst. žmonių – perpus mažiau, nei skirtumas tarp visų 2020 m. balandžio mėn. šiame mieste mirusių žmonių ir mirusių ankstesnių metų balandžio mėn.
Tuo metu Didžiosios Britanijos dienraščio „Financial Times“ teigimu, Rusijoje koronaviruso aukų skaičius gali būti net 70 proc. didesnis, nei skelbiama oficialiuose valstybiniuose duomenyse, atsižvelgiant į tai, kaip Kremlius stengiasi pažaboti COVID-19 plitimą, nepaisant septynias savaites trunkančio karantino.
Mirtingumo nuo visų priežasčių Maskvoje ir Sankt Peterburge tyrimas, kurį atliko „Financial Times“, parodė, kad balandžio mėnesį buvo 2073 mirties atvejais daugiau, palyginti su ankstesnių penkerių metų statistiniu vidurkiu.
„Minėtųjų miestų oficialiuose mirtingumo nuo COVID-19 duomenyse per tą patį laikotarpį nurodytos tik 629 mirtys, o 1444 mirties atvejų, viršijančių įprastą mirtingumo lygį, priežastys lieka nenustatytos. Juos pridėjus prie pirmadienio rytą paviešintų duomenų apie 2009 mirtis nuo COVID-19, tai reikštų 72 proc. didesnį mirusiųjų skaičių“, – rašoma laikraštyje.
„Prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą sakė piliečiams, kad pandemija „kontroliuojama“, nepaisant su opozicijos aktyvistais susijusios gydytojų asociacijos pareiškimo, jog vyriausybė slepia tikrąją medicininės krizės apimtį. Kremlius savo kovą su pandemija įrodinėja vadovaudamasis oficialiais duomenimis, rodančiais plataus masto tyrimus dėl koronaviruso ir gerokai žemesnius mirtingumo rodiklius nei kitose didelėse šalyse. Visgi šalies Sveikatos apsaugos ministerija pripažino, kad ne visų mirusiųjų, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, atveju koronavirusas nurodomas kaip mirties priežastis“, – primena „Financial Times“.
„Remdamiesi Maskvos vadovų paviešintais duomenimis, nustatėme 1841 mirties atveju daugiau, palyginti su to paties mėnesio vidurkiu per praėjusius penkerius metus. Šis skaičius tris kartus viršija oficialią vyriausybės informaciją apie praėjusį mėnesį sostinėje užfiksuotus 600 mirties nuo koronaviruso atvejų, – konstatuoja laikraštis. – Sankt Peterburgo valdininkų pateiktuose duomenyse kalbama apie 232 mirties atvejus, viršijančius statistinį vidurkį, o oficialiuose mirtingumo nuo koronaviruso statistiniuose duomenyse nurodytos vos 29 mirtys.“
„Mūsų apskaičiuotas 72 proc. sumažinimas yra santūrus vertinimas, nes paremtas tik Maskvoje ir Sankt Peterburge vidurkį viršijančio mirtingumo analize. Jeigu kituose Rusijos miestuose ir regionuose taip pat fiksuojami aukštesni mirtingumo rodikliai, palyginti su oficialiais mirtingumo nuo COVID-19 duomenimis, tokiu atveju aukų skaičiaus sumažinimas šalies mastu yra dar didesnis“, – tvirtina „Financial Times“.
„Ekspertai mano, kad, smarkiai skiriantis šalių mirtingumo nuo COVID-19 apskaičiavimo metodologijai, didesnio nei įprasta mirtingumo rodikliai leidžia susidaryti tikslesnį vaizdą apie tikrąjį pandemijos aukų skaičių“, – pridūrė laikraštis.