Jei tai tiesa, tokia įvykių eiga gali turėti rimtų padarinių. Galimybė, kad virusas SARS-CoV-2, sukeliantis COVID-19, gali funkciniu požiūriu ženkliai mutuoti, kelia didelį susirūpinimą mokslininkams ir politikos formuotojams kone nuo pat to momento, kai virusas buvo pirmą kartą nustatytas. Pavyzdžiui, naujoji atmaina gali sutrukdyti pastangoms atrasti vakciną arba reikšti, kad tie žmonės, kurie jau persirgo COVID-19, gali susidurti su dar didesne rizika vėl užsikrėsti šia liga.

Los Almoso laboratorijos hipotezė iškart sulaukė įvairiausių reakcijų iš pasaulinių koronaviruso ekspertų bei biologų – nuo nuostabos iki atlaidaus skepticizmo. Duomenys, tvirtino daugelis, tiesiog neatitinka tokio rimto pareiškimo. Kritikai taip pat mano, kad straipsnis pernelyg išpūstas ir kad faktines išvadas mėginta paversti sensacija.

„Mano nuomone, ši hipotezė tikėtina, bet toli gražu neįrodyta, – tviteryje rašė Trevoras Bedfordas, garsus virusinių genomų ekspertas iš Siatlo mokslinio tyrimų centro „Fred Hutchinson Cancer Research Center“, sureagavęs į straipsnį. Jis tvirtino atidžiai stebintis mutaciją.

Los Alamoso laboratorija atsisakė komentuoti. Federalinis tyrimų centras buvo įsteigtas per Antrąjį pasaulinį karą, jo pirmenybinis dėmesys buvo sutelktas į nacionalinį saugumą.

Los Alamoso straipsnyje, kuris prieš paviešinant jį tarp ekspertų, buvo publikuotas internetinėje erdvėje, rašoma, kaip mokslininkai nuodugniai tyrinėjo pasaulinę SARS-CoV-2 versijų duomenų bazę. Jie nustatė vieną atmainą, kuri, regis, labai greitai įsivyravo, virusui plintant po Europą. Šis tipas turėjo keletą mutacijų, kurios išskyrė jį nuo azijietiško tipo. Vienas iš jų buvo pramintas „Spike D614G“.

„Tai svarbus viruso elementas, ir mums būtina jį ištyrinėti, norint išsiaiškinti, ar jis kelia nerimo ar ne“, – sakė Davidas Montefioris, Djuko universiteto virusologas ir tyrimo autorius. „Mūsų tvirtinimu, ši mutacija turi būti nedelsiant ir labai nuodugniai ištyrinėta, – pridūrė jis. – Mes nesistengiame išpūsti šio reikalo“.

Virusai dauginasi kopijuodamiesi ir dažnai klysta. Šios klaidos tampa tuo, ką mes vadiname mutacijomis. Bet daugelis tokių pasikeitimų yra visiškai nedideli, todėl jie iš esmės nepakeičia viruso.

Los Alamoso mokslinio tyrimų centro mokslininkai sukūrė sistemą nustatyti mutacijas, kurios galėtų būti vertos dėmesio, pavyzdžiui, „Spike D614G“. Koronaviruso baltymas „Spike“, arba dyglio baltymas (spike protein), čia yra labai svarbus; būtent jis dalyvauja virusui patenkant į sveiką ląstelę šeimininkę ir ją infekuojant. Vakcinų ir gydymo būdų tikslas – padaryti nekenksmingą būtent šią viruso operacijos dalį. Kai kurios mutacijos, atvirkščiai, gali sukurti virusą, kuris labiau sugebėtų sparčiai plisti. Kitos mutacijos gali pakeisti viruso pobūdį, padaryti jį mažiau arba daugiau pavojingu.

„Spike D614G“ mutacija kelia didelį susirūpinimą, ji ėmė plisti Europoje dar vasario pradžioje, ir ši versija, patekusi į naujus regionus, sparčiai tampa dominuojančia viruso forma“, – rašė mokslininkai.

Šių nedidelių per tam tikrą laiką susiformuojančių mutacijų kontrolė priklauso ir nuo to, kaip mokslininkai sugebės susekti viruso kelionę po pasaulį, lyg kurtų šeimos medį. „Spike D614G“ mutacija įvyko maždaug tuo metu, kai virusas atkeliavo į Europą ir galiausiai sukėlė ten protrūkį. Dabar tai vyraujanti viruso atmaina Europoje.

Jungtinėse Valstijoje šis europinis tipas dominuoja rytinėje pakrantėje, tuo tarpu viruso versija, kilusi Kinijoje, iš pradžių buvo daugiau fiksuojama vakarinėje pakrantėje. Tačiau europinis variantas įsigali, tuo pakurstydamas spėliones, esą jis galėjo mutuoti taip, kad galiausiai tapo lengviau plintančiu.

Los Alamoso centro mokslininkai atkreipia dėmesį į vis dažnesnes D614G mutacijas. Anot jų, tai rodo, kad mutacija daro virusą labiau užkrečiamu už pirminį variantą. Genomikos tyrinėtojai sutinka; tai įmanoma. Bet jie taip pat neatmeta ir atsitiktinumo galimybės. T. Bedfordo žodžiias, D614G tipas galėjo įsitvirtinti „vien dėl to, kad jam „pasisekė“ savo pėdsaką palikti Europoje“, pasėjus masinį protrūkį Italijoje, iš kur jis greitai persimetė į likusią Europą ir rytinę Jungtinių Valstijų dalį, bei išplito į Australiją.

Reikia surinkti daug daugiau duomenų norint patvirtinti, ar tokia galimybė teisinga, įskaitant ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Mokslininkai taip pat sieks surinkti daugiau epidemiologinių duomenų, kurie patvirtintų, kad D614G tampa dominuojančia viruso atmaina.

Kol kas vaistų gamintojai, skubantys sukurti vakciną nuo viruso, ramina, kad nėra pagrindo per daug jaudintis. Uguras Sahinas, biotechnologijų bendrovės „BioNTech SE, įsikūrusios Maince, Vokietijoje, direktorius, teigė neturintis „dėl to jokių abejonių vakcinologijos požiūriu, mes kol kas nematome mutacijų, kurios galėtų atsirasti kaip vakcinoms atspari atmaina.“ Panašią nuomonę išsakė biotechnologijų įmonės „Moderna Inc.“ vyriausiasis medicinos pareigūnas Talas Zaksas.

O „Roche Holding AG“, viena iš svarbiausių pasaulyje diagnostikos rinkos dalyvių, pareiškė nematanti jokių mutacijų, kurios galėtų sumažinti COVID-19 testų tikslumą.

Kritikai kaip vieną iš straipsnio trūkumų išskyrė faktą, jog yra nedaug laboratorinių duomenų, patvirtinančių jame skelbiamus pareiškimus. Gali būti, kad D614G mutacijos poveikis kažkiek svarbus, bet nėra iki galo aišku, kokia ji ir koks jos vaidmuo, teigia Stanley Perlamnas, garsus Ajovos universiteto koronavirusų tyrinėtojas.

Žymi mutacija galėtų pakeisti ligos eigą, pavyzdžiui, sukeldama sunkesnių simptomų, sako Jennifer Doudna, Berklyje įsikūrusio Kalifornijos universiteto genetikė. Bet „nėra įrodymų, kad šis didėjantis dominavimas būtų siejamas su sunkesniais ligos padariniais“.

Kituose tyrimuose daroma prielaida, jog „SARS-CoV-2“ yra kažkiek stabilesnis nei kitos virusų atmainos. Škotų tyrime, publikuotame praėjusią savaitę žurnale „Virus Evolutin“, pažymima, kad iki šiol yra užregistruota tik per 7 000 mutacijų, – tai sudaro trečdalį gripo mutacijų. Straipsnyje taip pat spėjama, kad šios mutacijos veikiausiai neturės didelio poveikio viruso biologijai.

„Svarbu atminti, kad virusai mutuoja, – sako Oscaras MacLeanas, vienas iš pagrindinių tyrimo autorių ir Glazgo virusologinių tyrimų centro mokslininkas. – Tą jie daro nuolat.“