Iššifruoti SARS-CoV-2, viruso, šiuo metu klajojančio po pasaulį, atsiradimo istoriją yra ypač svarbus žingsnis siekiant sustabdyti pandemiją, pražudžiusią daugiau nei 300 000 žmonių ir sukėlusią, ko gero, juodžiausią ekonominę griūtį nuo Didžiosios depresijos laikų.

Nors vakcinų kūrimo programos yra intensyviai vykdomos Jungtinėse Valstijose, Europoje ir Kinijoje, skiepo prieš mirtiną virusą gali tekti laukti dar ne vieną mėnesį ir vis dar nieko negalima pasakyti apie galimą gydymą. Tuo tarpu norint sumažinti antrinių protrūkių kilimo ar visiško naujos atmainos atsiradimo rizikas, ligų ekspertams būtina grįžti prie patogeno kelionės po pasaulį maršruto, tai yra prie jo ištakų Kinijoje. Daugelis sutaria, kad pirminis koronaviruso užkrato židinys užfiksuotas 2019 metais Kinijoje, Uhano mieste.

Praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prašė Pekino leidimo atsiųsti naują mokslininkų misiją, kuri atliktų išsamesnę epidemiologinę ekspertizę. Kinija, kuri įsileido PSO ekspertų komandą į šalį vasario pradžioje epidemijai įsisiautėjus, dar nepatvirtino savo sutikimo.

Kinijos prezidentas, kuris asmeniškai stebi Kinijos atsaką į viruso protrūkį ir jo kilimo tyrimą, griežtai kontroliuoja Kinijos mokslininkų tyrimus, kuriuos, prieš juos paskelbiant viešai, turi patvirtinti šalies valdžia, teigė du šaltiniai, susipažinę su situacija.

Tačiau, kaip skelbia JAV, augant viruso aukų skaičiui ir plečiantis bedarbių gretoms, Pekinui daromas didesnis spaudimas leisti tarptautiniams ekspertams sugrįžti į šalį: apklausti pasveikusiuosius, atlikti ekspedicinius tyrimus, išnagrinėti viruso mėginius, informacija apie kuriuos Kinija neskuba dalytis.

Istorinei sveikatos krizei užsitęsus jau beveik pusę metų, vis dar esama milžiniškų žinių spragų. Šie neatsakyti klausimai varžo mūsų galimybes pažaboti protrūkį ir užkirsti kelią būsimoms pandemijoms, ir kartu kursto žodžių karą tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos dėl viruso kilmės.

Apie 70 proc. kylančių žmogaus infekcinių ligų yra zoonotinės kilmės, t.y. perduotų žmonėms iš gyvūnų. SARS-CoV-2 genomo seka rodo, kad šis virusas susijęs su dviem kitais mirtinais koronavirusais, kilusiais iš šikšnosparnių.

Sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS, angl. SARS), prasidėjęs Kinijoje 2002 metais, ir Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (ARRS, angl. MERS), kilęs po dešimtmečio, buvo perduoti žmogui per gyvūnus; SARS atveju, ekspertai mini afrikines civetas – nedidelius naktinius žinduolius, vartojamus Kinijos virtuvėje, – kaip galimą pernešėją. MERS atveju, virusas galėjo būti perduotas per kupranugarius.

Manoma, kad SARS-CoV-3 nukeliavo panašią kelionę, vis dėlto mokslininkai dar turi nustatyti tarpinį viruso šeimininką, teigia Peteris Benas Embarekas, PSO maisto saugos ir gyvūnų ligų ekspertas. „Mums trūksta tam tikros grandies šioje istorijoje: tarp viruso kilmės ir to momento, kai jis ėmė plisti tarp žmonių“, – sakė ekspertas.

Naminiai gyvuliai

Visa tai kelia trikdančią galimybę, jog nežinomas gyvūnų šaltinis ir toliau platina ligą, žinomą kaip COVID-19. PSO mokslininkai pranešė, kad naminės katės gali perduoti virusą kitiems kačių šeimos žinduoliams, nors dar nėra įrodymų, kad šie naminiai gyvūnai gali perduoti jį žmogui.

Mokslininkai, išsikėlę naują uždavinį surinkti daugiau informacijos apie viruso kilmę, susiduria su eile praktinių iššūkių, tokiais kaip nešališko tyrimo atlikimas autoritarinėje politinėje sistemoje, taip pat Jungtinių Valstijų ir Kinijos geopolitinė konkurencija, kuri pastaruoju laiku virto itin dygia.

Donaldo Trumpo administracija apkaltino Pekiną, kad šis nuslėpė epidemijos savo šalyje rimtumą. Administracija pareiškė, nepateikdama įrodymų, jog virusas netyčia išplito iš biologinių tyrimų laboratorijos Uhane, centrinės Kinijos mieste, laikomame naujojo koronaviruso pandemijos pirminiu židiniu. Vienas Kinijos pareigūnas tviteryje apkaltino JAV kariuomenę, esą ši įvežė patogeną į šalį.

Mokslininkai, ištyrinėję viruso genetiką, yra įsitikinę, kad jis yra natūralios kilmės, o ne išrastas laboratorijoje. Teoriškai netyčinis jo paleidimas iš mokslinio centro Uhane yra įmanomas, bet „tiesiog labai neįtikimas“, teigė Stanley Perlmanas, Ajovos universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius, kuris yra lankęsis toje laboratorijoje ir neblogai ją vertina.

Kaip viena iš to priežasčių yra Shi Zhengli, 56-erių metų Uhano virusologijos instituto direktoriaus pavaduotojos, reputacija. 2004 metais Shi Zhengli aptiko natūralų koronavirusų rezervuarą šikšnosparnių urve šalia Kunmingo, miesto pietinėje Junano provincijoje. Šių metų vasarį ji paskelbė straipsnį žurnale „Nature“ („Gamta“), kuriame teigė, kad naujojo patogeno genomo seka yra 96 proc. identiška koronaviruso, nustatyto Junane, genomo sekai. Žurnalui „Scientific American“ ji teigė, kad virusų, kuriuos ji tyrė laboratorijoje, genetinė charakteristika neatitinka koronaviruso, plintančio tarp žmonių, ypatumų. Socialinėje žiniasklaidoje mokslininkė skelbė „prisiekianti savo gyvybe“, jog sumaištį sukėlęs patogenas neturįs nieko bendra su jos laboratorija. JAV valstybės sekretorius Michaelas Pompeo atsisakė ankstesnių pareiškimų apie „svarius įrodymus“, esą virusas išplito ši Uhano laboratorijos.

Tad mokslininkai ir toliau kelia klausimas, kur ir kaip virusas buvo perduotas žmogui. Vadinamieji „šlapieji“ turgūs, kuriuose prekiaujama neseniai paskersta, nešaldyta mėsa, kaip kad turgus Uhane, kuriame buvo nustatyti nemažai pirminių protrūkio atvejų, anksčiau buvo nurodomi kaip ligos platinimo šaltinis. Tačiau šiuo atveju ekspertai nėra tikri, ar protrūkis iš tiesų prasidėjo turguje, – gal jis ten buvo tik aptiktas.

Pasak Peterio Daszako, ligų ekologo iš ne pelno organizacijos „EcoHealth Alliance“, tikėtina, kad COVID-19 prasidėjo dar iki gruodžio, anksčiau nei manyta, galbūt net už Uhano ribų. Jo paskaičiavimais, kasmet 1-7 mln. žmonių pietų Kinijoje ir Pietryčių Azijoje gali užsikrėsti virusais nuo šikšnosparnių. Dauguma jų neplinta lengvai tarp žmonių, didelė jų dalis išnyksta, prieš patenkant į didžiausius populiacijų centrus, sakė jis.

„Šis konkretus protrūkis, galimas daiktas, plito tarp žmonių pietinėje ar centrinėje Kinijoje dar lapkritį“ ar net anksčiau, sakė jis.

Pagal dar vieną versiją kažkas, glaudžiai susijęs su laukinių gyvūnų prekyba, atsivežė į Uhano turgų infekuotų gyvūnų. Vos tik virusas pasiekė judrų didmiestį su vienuolika milijonų gyventojų, jis ėmė plisti geometrine progresija.

Kyla dar vienas svarbus klausimas: ar virusas perėjo žmogui tiesiogiai nuo šikšnosparnio ar per antrinį šaltinį. Jeigu pasitvirtintų pastarasis variantas, visiškai tikėtina, kad naminiai ar laukiniai gyvūnai ir toliau platina užkratą. Manoma, kad skujuočiai, kurių kūną dengia žvynai ir kurie yra panašūs į skruzdėdas, galėjo būti tarpiniai viruso šaltiniai, nors pateikti tik preliminarūs įrodymai. Jeigu COVID-19 kilo tiesiogiai nuo šikšnosparnių, svarbu nustatyti, kur tiksliai tai nutiko, tam, kad atitinkamos institucijos galėtų imtis apsaugos priemonių, pavyzdžiui, neprileisti žmonių prie urvų, kuriuose gyvena šie skraidantys žinduoliai.

Norint atsakyti į daugybę panašaus pobūdžio klausimų, reikės atlikti nemažai mokslinių tyrimų. Virusai nuolat išgyvena nedideles genetinės medžiagos mutacijas. Stebėdami genetiškai panašias versijas, ligų „medžiotojai“ per tam tikrą laiką gali nustatyti pandemijos progresiją. „Atsižvelgiant į mutacijas galima susekti viruso kelią atgal iki pat to taško, nuo kurio jis kilo“, – teigė PSO gyvūnų virusų ekspertas P. B. Embarekas. Norint susekti viruso kelią iki pirminio jo šaltinio, būtinas Kinijos vyriausybės bendradarbiavimas – ir šiek tiek sėkmės. Svarbu, kad mokslininkai turėtų laisvą prieigą prie Uhano rinkos, laukinių gyvūnų tiekėjų, pacientų duomenų ir gyvūnų populiacijų.

Vis dėlto nesugebėjimas atsekti SARS-CoV-2 kilmę gali brangiai kainuoti. Dabartinė krizė išmokė mus bent jau vieno dalyko: žmonių populiacijoms plečiantis ir braunantis į laukinių gyvūnų buveines, pavojingų gyvūninių virusų grėsmė toliau auga. O šiame vis labiau įvairiais ryšiais susijusiame pasaulyje epidemijos, anksčiau fiksuotos tik tam tikroje vietovėje, gali pasklisti po pasaulį žaibišku greičiu.

Be išsamesnių tyrimų ir gyvūninės kilmės virusų stebėjimo sistemos bei tradicinių turgaviečių bei pasaulinės laukinių gyvūnų prekybos reguliavimo, būsimos pandemijų rizikos bus didelės.

„Jeigu nieko nedarysime, jeigu ir toliau gyvensime, kaip gyvenome pastaruosius penkiasdešimt metų, – sakė P. Daszakas, – tikrai sulauksime dar vienos.“