Teigiama, jog jis beveik prieš du mėnesius atvyko į šalį su lagaminu, kuriame buvo ricino, ir planavo nunuodyti net tris Prahos valdininkus, savo veiksmais užsitraukusius Kremliaus nemalonę.
Gegužės 10 d. per Čekijos visuomeninę televiziją parodytame laidos „168 valandos“ reportaže buvo cituojami neįvardyti šaltiniai, tvirtinantys, kad prieš du mėnesius Andrejus Končakovas su toksinu atskrido į Prahos Vaclavo Havelo oro uostą ir buvo nuvežtas į Čekijos sostinėje įsikūrusią Rusijos ambasados būstinę, kuri seniai laikoma Rusijos šnipinėjimo veiklos centru.
Komentuodamas situaciją Čekijos naujienų portalui „Seznam Zpravy“, 34-erių metų amžiaus A. Končakovas paneigė kaltinimus ir teigė, jog lagamine buvo „dezinfekuojamojo skysčio ir saldainių“, informuoja „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.
„Tikriausiai įvyko klaida“, – naujienų portalui pareiškė vyras ir nesutiko atsakyti į daugiau klausimų, nes pirmiausia turi gauti Maskvos leidimą.
Maskva, kaltinama išpuoliais prieš jos kritikus užsienio šalyse, įskaitant 2018 m. Didžiojoje Britanijoje cheminiu ginklu „Novičok“ apnuodytą dvigubą agentą Sergejų Skripalį, taip pat atmetė kaltinimus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai „panašu į žiniasklaidos paleistą antį“, o kiti Rusijos valdžios pareigūnai šią istoriją pavadino prieš Rusiją nukreiptos kampanijos dalimi.
Prahoje esanti Rusijos Federacijos ambasada gegužės 11 d. „Facebook“ išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad A. Končakovui gresia pavojus, bet nepatikslino, ką turi omenyje. Pareiškime taip pat rašoma, jog ambasada kreipėsi į Čekijos policiją dėl A. Končakovo apsaugos.
Kaip pranešė šalies žiniasklaida, Čekijos žvalgybos tarnybos įtaria, jog A. Končakovas yra Rusijos šnipas. Keletas bandymų susisiekti su Čekijos kontržvalgybos agentūra BIS, kad patvirtintų šiuos įtarimus, buvo nesėkmingi.
Remiantis laidos „168 valandos“ reportažu, A. Končakovas į Prahos oro uostą atvyko kovo 14 d., gerokai anksčiau, nei nurodyta ankstesniame pranešime, ir bagaže turėjo ricino. Kadangi jis yra diplomatas, neprivalėjo atiduoti bagažo Čekijos muitinės pareigūnams įprastinei patikrai atlikti.
„Seznam Zpravy“ sakė, jog A. Končakovą pasitiko Rusijos ambasados vairuotojas, kuris reportaže buvo įvardytas kaip Aleksandras A. Čekijos žvalgyba įtaria, kad Aleksandras A. yra Rusijos Federalinės saugumo tarnybos agentas, kurio užduotis – pasitikti Rusijos diplomatus ir pasirūpinti ne tik jų, tačiau ir bet kokių atgabentų slaptų dokumentų ar daiktų saugumu.
Miglota asmenybė
Manoma, kad A. Končakovas gimė Maskvoje 1986 m., tačiau kitų viešai prieinamų duomenų apie jį yra nedaug, be to, faktai neaiškūs ir, regis, prieštarauja vienas kitam. Maskvoje įsikūrusio tiriamosios žurnalistikos portalo „The Insider“ teigimu, A. Končakovas baigė Maskvos inžinerinės fizikos institutą.
Viešuose įrašuose nenurodyta, kada jis baigė minėtąją mokslo įstaigą. „The Insider“ teigimu, A. Končakovas pradėjo dirbti Prahoje veikiančioje Rusijos valstybinėje agentūroje „Rossotrudničestvo“, atsakingoje už užsienyje gyvenančių rusų gerovę.
Taip pat yra informacijos, kad A. Končakovas nuo 2017 m. gruodžio mėnesio eina Prahoje esančio Rusijos mokslo ir kultūros centro direktoriaus pareigas. Centro interneto svetainėje Maskvos inžinerinės fizikos institutas įvardijamas kaip A. Končakovo Alma Mater, tačiau pateiktas senesnis jo pavadinimas – Nacionalinis branduolinių tyrimų universitetas. Dar didesnę painiavą kelia svetainėje parašyta jo studijų kryptis – tarptautiniai santykiai.
Anot „Seznam Zpravy“, A. Končakovas Čekijoje gyvena kelerius metus, bet diplomato statusą gavo tik pernai. „Rossotrudničestvo“ vadovė Jelena Mitrofanova žiniasklaidos pranešimus pavadino „nepagrįsta provokacija“.
Žino, kaip supykdyti didžiuosius
Rusija nėra vienintelė pasaulio galybė, kurią užrūstino Prahos meras. Kiek anksčiau 38-erių Piratų partijai priklausantis politikas užsitraukė Kinijos pagiežą dėl to, kad nutraukė Čekijos sostinės miestų partnerystės susitarimą su Pekinu, o vėliau dar ir pasirašė tokį susitarimą su Taivano sostine Taibėjumi.
Pasak Čekijos savaitinio žurnalo „Respekt“, kuris citavo „policiją ir kitas atsakingas saugumo tarnybas“, su diplomatiniu pasu keliavęs Rusijos pilietis balandžio pradžioje atskrido į Prahą ginkluotas lagaminu su mirtinu nuodu ricinu. Pranešime teigiama, kad šis vyriškis yra Rusijos slaptosios tarnybos atstovas, o jo užduotis buvo nužudyti Z. Hribą ir dar du Prahos rajonų merus.
Z. Hribas įsiutino Maskvą žymaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiko Boriso Nemcovo, Maskvos gatvėje netoli Kremliaus nušauto 2015 m., garbei pervadinęs Čekijos sostinėje esančią aikštę, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada. Prabėgus dviem mėnesiams šio pervadinimo, įvykusio vasarį, Rusijos ambasada pakeitė savo oficialų adresą. Tačiau Z. Hribas pareiškė nesuprantantis, kodėl galėjo kilti toks erzelis. „Nesuvokiu, kodėl šalinamasi aikštės, kuri yra pavadinta buvusio jų šalies vicepremjero garbei“, – sakė per „Skype“ su „Politico“ kalbėjęsis Prahos meras.
Tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai sostinės meras įpykdė rusus. Anksčiau jis nurodė iš miesto savivaldybės pašalinti atminimo lentą, skirtą Rusijos karo didvyriui maršalui Ivanui Konevui, kuris skelbtas Prahos išvaduotoju Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
„I. Konevas atvyko į Prahą tada, kai vokiečiai jau buvo pasidavę čekams“, – aiškindamas savo sprendimą, interviu „Politico“ aiškino Prahos meras.
Čekijos valdžios institucijos nepateikė jokio oficialaus paaiškinimo, kodėl Z. Hribą ir dar du miesto pareigūnus – Pavelą Novotny, Prahos Ržeporijės rajono merą, atvirą Kremliaus kritiką, ir Ondrejų Kolarą, Prahos šeštojo rajono merą, balandžio pradžioje nurodžiusį demontuoti maršalui I. Konevui skirtą paminklą, ėmė saugoti policija. O. Kolaras dėl grėsmės nutarė pasislėpti saugioje vietoje.
Rusijos ambasada nedelsdama atmetė straipsnyje išsakytus įtarimus, paskelbusi pareiškimą, kuriame juos pavadino „primityvia ir provokuojančia propaganda“. Ambasada taip pat parašė Čekijos užsienio reikalų ministerijai ir pasmerkė „nepriimtinus ir nepagrįstus išpuolius prieš Rusiją ir jos ambasadą Prahoje“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas komentaruose „RIA Novosti“ žurnalo straipsnyje išdėstytą žmogžudystės planą pavadino „neįmanomu“. Rusija pasiūlė kalbėtis dėl I. Konevo paminklo demontavimo. Šį veiksmą S. Lavrovas pavadino „šiurkščiu 1993 m. draugystės susitarimo pažeidimu“.
Z. Hribas straipsnyje išdėstytą grėsmę vertina rimtai. Prahos meras sakė: „Negaliu pasakyti, kodėl policija imasi šių veiksmų, tačiau mūsų šalyje tokių priemonių be priežasties nesiimama“.
Paklaustas, ar išsigando, Z. Hribas atsakė: „Politiko pareiga yra ginti žodžio laisvę, netgi jei dėl to ir iškyla pavojus jo paties saugumui. Tai esminis dalykas“.
Kaukės šventiesiems
Visgi tam, kad susirastų priešų, Z. Hribui nereikia jų ieškoti tokiose tolimose vietose kaip Maskva ar Pekinas: Čekijos prezidentas Milošas Zemanas į Prahos merą žiūri itin nepalankiai ir laiko jį galima kliūtimi bandant užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija ir Kinija.
Prezidentas apkaltino Prahos merą vykdant atskirą „užsienio politiką“ Kinijos ir Taivano klausimu. Pats Z. Hribas tvirtina, kad jis paprasčiausiai kritikuoja Kiniją dėl to, jog ši persekioja uigūrus, o pastaruoju metu – už tai, kad „slepia faktus“ apie koronaviruso pandemiją, prasidėjusią Kinijoje.
Pastaruoju metu Prahos merui nuo Čekijos prezidento kliuvo už aikštės, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada, pavadinimo pakeitimą. „Tai akivaizdžiai yra politinis žingsnis, klasikinė bandymo kažką užsipulti besislepiant krūmuose apraiška“, – prezidento žodžius citavo jo atstovas spaudai.
Z. Hribas, kurio Piratų partija nacionaliniu lygiu yra opozicijoje premjero Andrejaus Babišo vyriausybei ir kuris sudėtingos koalicijos dėka yra Prahos meras, atsakė, kad sprendimas dėl pavadinimo pokyčio buvo priimtas gavus peticiją, ir pridūrė: „Mes tiesiog vykdome miesto gyventojų prašymus“.
Meras kovo pabaigoje sukėlė nemažai juoko, kai vyriausybei palankus politikos apžvalgininkas, cituodamas neįvardintus savivaldybės šaltinius, rašė, kad Z. Hribas Rotušės aikštėje esančio astronominio laikrodžio apaštalų figūroms norėjo uždėti kaukes ir šiuo gestu paskatinti žmones dėvėti jas, kad užkirstų kelią koronaviruso plitimui, tačiau jam nepavyko gauti užtektinai kaukių.
„Vienu metu buvo kilusi tokia mintis. Tačiau mes nusprendėme to nedaryti“, – šypsodamasis pripažino Z. Hribas.
Meras tikina tyčia neerzinantis galingų asmenų.
„Savo veiksmais nesiekiame įgyti priešų. Darome tai, kas svarbu Prahos žmonėms. O kai dirbi ir imiesi veiksmų, tai ir įgyji priešų. Jų neįgyja tas, kas nieko nedaro“, – sakė Z. Hribas.