1989 m. numalšinusi studentų protestus Tiananmenio aikštėje, Kinija atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Žiaurūs protestuotojų tramdymo veiksmai sulaukė plataus masto Vakarų valstybių pasmerkimo. Neilgai trukus Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europos Sąjunga (ES) Kinijai paskelbė ginklų embargą, kuris tebegalioja iki šių dienų.

Vėlesniais metais Pekinas rado netikėtą partnerę – posovietinę Rusiją, rašoma nationalinterest.org. Sovietų Sąjungos žlugimas sukėlė Rusijos ginklų pramonės finansinį krachą, todėl ji labai noriai užmezgė verslo santykius su Kinija, kurios ekonomika sparčiai augo. Kitą dešimtmetį Kinija iš Rusijos pirko naikintuvų ir raketų paleidimo sistemų, norėdama modernizuoti savo kariuomenę, ir tapo stambiausia rusiškos ginkluotės rinkos kliente.

Praėjus daugiau nei 30-iai metų, nauja krizė gali vėl suartinti šias dvi valstybes. Kinijos pramonės centre Uhane kilęs naujojo koronaviruso protrūkis per keletą mėnesių virto pasauline pandemija ir ekonomikos krize, o ant Kinijos pradėjo griežti dantį nemažai šalių.

Šių neramumų sūkuryje Rusija yra viena iš nedaugelio valstybių, užstojančių Kiniją nuo kritikų. Dabartinei pasaulinei sveikatos krizei įgaunant vis didesnį geopolitinį atspalvį, Maskva ir Pekinas tikisi tarpusavio paramos.

Per pastaruosius mėnesius koronaviruso pandemija stipriai pakenkė Kinijos visuotiniam įvaizdžiui ir jos verslo interesams užsienyje. Atakai prieš Pekiną vadovauja JAV: Donaldo Trumpo administracija verčia kaltę Kinijai dėl koronaviruso pandemijos, o vis daugiau Respublikonų partijai priklausančių senatorių grasina priimti baudžiamųjų teisės aktų Kinijos atžvilgiu. Nemažai Europos šalių vyriausybių apkaltino Kiniją siekiant pasinaudoti krize politinei naudai gauti ir siunčiant netinkamą testavimo įrangą.

Net keletas artimų Kinijos partnerių Afrikoje užsipuolė Pekiną dėl neva jų piliečius diskriminuojančių visuomenės sveikatos apribojimų. Be to, kelios ekonomiškai tvirčiausios Azijos šalys ėmėsi veiksmų sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos. Pavyzdžiui, anksčiau šį mėnesį Japonija paskelbė savo bendrovėms siūlysianti finansines paskatas, jeigu jos sutiks Kinijoje vykdomą gamybą grąžinti į gimtinę. Indija įvedė naujus užsienio investicijų apribojimus, kad neleistų pirkėjams iš Kinijos „oportunistiškai įsigyti“ savo šalies įmonių.

Šiame kontekste Rusija tapo viena iš saujelės Kiniją tarptautinėje arenoje aršiai ginančių šalių. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasmerkė Kinijai skirtus raginimus kompensuoti koronaviruso pandemijos padarytą žalą ir pavadino juos „nepriimtinais ir šokiruojančiais“. „Išgirdus tokius dalykus, man plaukai piestu stojasi“, – nurodė ministras.

Na, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepritarė kritikai, kad Kinija nepakankamai greitai sureagavo į situaciją ir nesustabdė pandemijos. Balandžio 16 d. kalbėdamas telefonu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė, jog tokia kritika „duoda priešingą rezultatą“. Visgi Rusijos vadovas žengė dar vieną žingsnį ir pagyrė „metodiškus ir efektyvius“ Kinijos valdžios institucijų veiksmus kovojant su naujuoju koronavirusu bei tvirtino, kad krizė tapo „dar vienu ypatingos ir visapusės Rusijos–Kinijos strateginės partnerystės įrodymu“.

Be to, nors neseniai daug šalių nutraukė ekonominius santykius su Pekinu, Maskva juos kaip tik sustiprino. Trečiadienį Kremlius paskelbė, kad davė leidimą Nacionaliniam gerovės fondui pradėti investuoti į Kinijos juanius ir valstybines obligacijas.

Xi Jinpingas
Foto: Imago / Scanpix

Rusijos vyriausybė taip pat planuoja su Kinija įgyvendinti ne vieną naują didelį projektą, kai pandemija atslūgs. Tarp numatytų projektų yra ir naujas dujotiekis į Kiniją, ir ambicinga nauja geležinkelio linija, sujungsianti Arkties vandenyno ir Indijos vandenyno uostus.

Savo ruožtu, Pekinas perka daugiau rusiškos naftos smunkant pasaulinėms juodojo aukso kainoms. Kaip pranešė „Reuters“, kovo mėnesį Kinija importavo 31 proc. daugiau rusiškos žaliavinės naftos, palyginus su praėjusiais metais. Tokie Kinijos veiksmai padėjo Rusijos naftos gavybos ir perdirbimo įmonėms išvengti bankroto, Europoje mažėjant paklausai dėl koronaviruso.
Rusijos norai užmegzti glaudesnius santykius su Kinija nėra nauji. Nuo 2014 m. Maskva aktyviai bando įsiteikti Pekinui, kad šis padėtų sumažinti iš Vakarų patiriamą spaudimą. COVID-19 pandemija tik dar labiau įtikino Rusiją, jog Kinija yra ateitis, teigė Aleksejus Maslovas, Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų studijų instituto direktorius.

„Kinija laikoma šalimi, kuri ne tik nugalėjo koronavirusą, bet ir sėkmingai tvarkosi su ekonominėmis problemomis, – aiškino jis. – Nepamirškime, jog daugelis tikisi, kad, įveikę vidaus sunkumus, kinai pradės aktyviai plėsti savo įtaką ir siūlyti naują geopolitinį modelį.“

A. Maslovas mano, jog Kinijos Liaudies Respublikai reikės galingos partnerės, tokios kaip Rusija, kad įgyvendintų savo visuotines ambicijas pasibaigus koronaviruso pandemijai, ypač atsižvelgiant į sparčiai prastėjančius santykius su JAV. Jis sakė „National Interest“, jog Maskva galėtų pasinaudoti šiuo svertu, kad gautų Pekino paramą savo geopolitinėms iniciatyvoms vykdyti.

Kinija taip pat svarsto didesnio bendradarbiavimo su Rusija galimybes. Jeigu santykiai su Vašingtonu toliau blogės, Pekinas dar labiau sustiprins pastangas gilinti ekonominius ryšius su Maskva, spėjo Xinas Zhangas, Šanchajuje esančiame Rytų Kinijos įprastiniame universitete dirbantis Kinijos–Rusijos santykių ekspertas.

Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

„Jeigu [JAV ir Kinijos] santykių griūtis taps realybe, o ne dažnai vartojamu žodžiu prie derybų stalo, tada Kinija Rusijoje ir Eurazijoje ieškos potencialių būdų restruktūrizuoti savo pramoninės gamybos grandines“, – sakė jis.

X. Zhangas pažymėjo, kad viena iš sričių, kuriose Rusija ir Kinija greičiausiai paspartins tarpusavio bendradarbiavimą pasibaigus koronaviruso pandemijai, yra dolerio atsisakymas. Per pastaruosius kelerius metus šios šalys atliko keletą pradinių veiksmų, norėdamos sumažinti savo priklausomybę nuo JAV dolerio, tačiau šis procesas gerokai sulėtėjo dėl nedidelio Pekino susidomėjimo. Auganti įtampa tarp Kinijos ir JAV pakeis šią situaciją, tvirtino X. Zhangas.

Vis dėlto Maskvoje kai kas nerimauja, kad Rusija taps naujo šaltojo karo tarp JAV ir Kinijos pralaimėtoja. Nors anksčiau Rusijai buvo naudinga išaugusi įtampa tarp Vašingtono ir Pekino, naujausio konflikto metu gali būti nueita per toli, perspėjo Dmitrijus Suslovas, Maskvoje esančio Nacionalinio tyrimų universiteto Ekonomikos aukštosios mokyklos tarptautinių santykių dėstytojas.
„Tebeauganti konfrontacija tarp JAV ir Kinijos kelia Rusijai rimtų iššūkių, nes kuo labiau aštrės šis konfliktas, tuo bus didesnis spaudimas Maskvai stoti kurios nors iš šių dviejų valstybių pusėn, o ji nenori to daryti“, – samprotavo jis.

D. Suslovas pridūrė, kad vis atkaklesnė Kinijos užsienio politika yra dar viena Maskvai galvos skausmą kelianti sritis. Siaučiant koronaviruso pandemijai, Pekinas pradėjo taikyti naują „agresyvios diplomatijos“ taktiką, ir nemažai Kinijos ambasadorių įsitraukė į didelio atgarsio susilaukiančius kivirčus su šalimis, kuriose atstovauja Kinijai.

„Daugeliui Rusijos apžvalgininkų susidarė įspūdis, kad koronavirusas sunaikino dar vieną Kinijos užsienio politikos psichologinį ir politinį apribojimą, tą, kuris neleisdavo Kinijai pateikti savęs kaip sektino pavyzdžio kitoms valstybėms ir tapti pasauline lydere“, – sakė D. Suslovas.

Pastarąjį dešimtmetį tiek Rusija, tiek Kinija reikalavo laikytis „nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus principo“. Judviejų bendra antipatija JAV pastangoms visuotiniu mastu propaguoti demokratiją tapo pagrindiniu šias šalis suartinusiu bruožu, tačiau D. Suslovas įspėjo, kad įsidrąsinusi Kinija galiausiai gali pareikalauti Rusijos sekti jos pavyzdžiu.

Kol kas Rusija susižavėjusi stebi Kinijos kovą su koronavirusu. Ar pernelyg garsus Pekino triumfavimas gali šiuos draugiškus jausmus paversti apmaudu?