Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse interviu BNS Estijos vadovė taip pat perspėjo, kad Baltijos šalims kelia grėsmę tendencijos grąžinti galios politiką, kuri ignoruoja tarptautinės teisės principus.

K. Kaljulaid kartu su Lietuvos ir Latvijos prezidentais ketvirtadienį paskelbė bendrą deklaraciją, kuria pasmerkė Rusijos bandymus menkinti Maskvos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų nusikaltimus okupuotose Baltijos šalyse.

Jos teigimu, tokiu žingsniu Baltijos šalys parodė, kad „neturi jokios priežasties švęsti“ 1945 metų gegužės įvykių, nes po to sekusi sovietinė okupacija trukdė valstybių vystymuisi.

„Mes neturime visiškai jokios priežasties švęsti. Antrasis pasaulinis karas mums baigėsi tik 1991-aisiais, o gal net 1994-aisiais, kai paskutiniai sovietų kariai paliko mūsų valstybes“, – interviu BNS iš Talino ketvirtadienį sakė K. Kaljulaid.

„Taip, daugumai Antrasis pasaulinis karas baigėsi daug, daug anksčiau nei mums. Su Maršalo plano parama Europos šalys galėjo pradėti atkurti savo ekonomikas. Mes vis dar jaučiame 50 prarastų metų poveikį – bent jau savo ekonomikose“, – teigė ji.

K. Kaljulaid teigimu, pastaruoju metu Rusija bando perrašyti istoriją.

„Per pastaruosius metus pastebėjome Rusijos Federacijos tendenciją bandyti perdaryti, peranalizuoti ar net perrašyti istoriją. Mes negalime to sau leisti. Svarbu atsiminti, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Todėl sugalvojome šią deklaraciją“, – teigė ji.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia grėsmę „šiuolaikinio taisyklėmis pagrįsto pasaulio tvarkos pagrindams“, – rašoma deklaracijoje“.

K. Kaljulaid teigė, kad vis dažniau matomi galios politikos pavyzdžiai kelia pavojų mažesnėms valstybėms, todėl jos turi siekti išsaugoti pagarbą Helsinkio deklaracijoje įtvirtintiems suverenios valstybių lygybės principams.

Estijos prezidentės teigimu, Ukrainos ir Sakartvelo teritorijų okupacija parodė, kad šių principų ten įgyvendinti nepavyko.

„Kaip kartą pasakė pirmasis Estijos prezidentas po nepriklausomybės atgavimo Lennartas Meri (Lenartas Meris), tarptautinė teisė yra mažos valstybės branduolinis ginklas“, – kalbėjo Estijos prezidentė.

„Tai vienintelis dalykas, ilgainiui garantuojantis mūsų nepriklausomybę. Nes jei pasaulis grindžiamas jėga, jei pasaulis grindžiamas galingų žmonių įtaka, tada mažesnėms valstybėms iš esmės yra iškilusi rizika. Ir mes visiškai nenorime, kad pasaulis grįžtų prie jėgos politikos“, – sakė K. Kaljulaid.

„Negalime sakyti, kad šiandien nėra jokios jėgos politikos. Bet bent jau tos šalys, kurios pasirašė Helsinkio baigiamąjį aktą, pripažino egzistavimo teisę, teisę nuspręsti, kaip valdyti savo šalį, teisę nuspręsti, su kuo kuriate aljansus, ypač turint galvoje, pavyzdžiui, šiandieninę Ukrainą (...). Mums nepavyko jų įgyvendinti, kalbant apie Ukrainą, kalbant apie Sakartvelą. Tai yra šalys, kurios šiandien yra iš dalies okupuotos, šalys, kurios labai nori vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, o buvimas iš dalies okupuotomis joms yra didelė kliūtis; tai – jėgos politika, tai – dominavimas jūsų kaimynystėje“ – teigė ji.