Švedijos visuomenės sveikatos agentūra pranešė registravusi 24 623 patvirtintus koronaviruso atvejus ir 3 040 mirčių maždaug 10,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.
Tačiau šalies pareigūnai gina savo sprendimą neįvesti griežtų karantino priemonių sakydami, kad Švedijos sveikatos apsaugos sistema dar nėra panaudojusi visų savo pajėgumų.
„Kreivės rodo, kad mes didžiąja dalimi sėkmingai kontroliuojame protrūkį, neleisdami jam išeiti iš sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribų“, – žurnalistams sakė vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis.
Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.
Į mokyklas galėjo vaikščioti mokiniai iki 16 metų, kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.
Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos užsienyje ir pačioje Švedijoje, kadangi šalies mirtingumo rodikliai gerokai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.
Remiantis svetainėje „Worldometer“ skelbiamais duomenimis, mirtingumas nuo koronaviruso Švedijoje siekia 301 mirties atvejį vienam milijonui šalies gyventojų. Jis yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje, kur vienam milijonui gyventojų atitinkamai teko 40, 87 ir 46 mirties atvejai.
Tačiau jis vis dar yra mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje (443), Italijoje (491) ir Ispanijoje (558).
Švedijos pareigūnai tvirtina, kad jų strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad pateisintų jų neigiamą poveikį visuomenei.