Vyriausiasis Švedijos epidemiologas mokslų daktaras Andersas Tegnellis antradienį pasirodė televizijos laidoje „The Daily Show with Trevor Noah“, kur išsamiau papasakojo apie prieštaringai vertinamą šalies kovos su naujuoju virusu strategiją.

„Turiu pripažinti, kad mūsų pirminiuose skaičiavimuose tokio didelio aukų skaičiaus tikrai nebuvo. Buvome suskaičiavę, kad bus daugiau sergančiųjų, tačiau tikrasis aukų skaičius mums patiems buvo labai netikėtas“, – televizijos laidoje pareiškė mokslų daktaras.

A. Tegnellis sako, kad neįprasta Švedijos pasirinkta strategija daugeliu aspektų pasiteisino, o svarbiausia buvo tai, kad žmonės ir be kažkokių naujų taisyklių ir ribojimų atsakingai laikėsi saugios distancijos.

Nepaisant to, ekspertas pridūrė: „Nesakau, kad buvome teisūs visais atvejais. Noriu pasakyti, kad aukų skaičius – tai, dėl ko labai apgailestaujame“.

A. Tegnellio teigimu, Švedija susidūrė su ta pačia problema kaip ir kitos Europos šalys – pasitaikė nemažai mirčių slaugos namuose, nors Švedijoje jose gydomų pacientų lankymas ir buvo uždraustas.

„Labai sunku nuo viruso apsaugoti tokias vietas. Kad ir kaip stengėmės, panašu, kad to nepakako. Niekieno gyvybė nėra vertingesnė – vadovaujamės principu, jog svarbi kiekvieno žmogaus gyvybė“, – akcentavo vyriausiasis Švedijos epidemiologas.

Eksperto žodžiais, balandžio pabaigoje mažiausiai pusė šalies COVID-19 aukų buvo iš slaugos namų.

Andersas Tegnellis

„Mes tikrai tikėjomės, kad šalies slaugos namams geriau pavyks apsisaugoti nuo viruso“, – apmaudo neslėpė mokslų daktaras.

Jau anksčiau A. Tegnellis sakė, jog „labai sunku“ pasakyti, ar karantinas būtų užkirtęs kelią daugiau mirčių, juo labiau, kad dauguma aukų – slaugos namų gyventojai.

). Švedijos pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad griežtų socialinės distancijos užtikrinimo priemonių dėl naujojo koronaviruso nesiėmusioje šalyje mirčių nuo COVID-19 infekcijos skaičius artėja prie 3 000.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra pranešė registravusi 23 918 patvirtintų koronaviruso atvejų ir 2 941 mirties atvejį. Per parą mirčių skaičius išaugo 87.

„Pradedame artėti prie 3 000 mirčių“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausiasis epidemiologas A. Tegnellis.

Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.

Į mokyklas galėjo vaikščioti mokiniai iki 16 metų, kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.

Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos užsienyje ir pačioje Švedijoje, kadangi šalies mirtingumo rodikliai gerokai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.

Mirtingumas nuo koronaviruso Švedijoje siekia 291 mirties atvejį vienam milijonui šalies gyventojų. Jis yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje, kur vienam milijonui gyventojų atitinkamai teko 40, 87 ir 45 mirties atvejai.

Tačiau Švedijos pareigūnai tvirtina, kad jų strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad pateisintų jų neigiamą poveikį visuomenei.

Antradienį Švedijos nepaprastųjų situacijų agentūros paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos švedų elgesio modelis pasikeitė ir jie laikosi tų pasikeitimų, o „kai kuriose vietovėse žmonės praneša apie augančius elgesio pokyčius“.

„Beveik devyni iš dešimties respondentų (87 proc.) nurodė, kad šią savaitę jie laikosi didesnio atstumo nuo kitų žmonių parduotuvėse, restoranuose ar viešajame transporte, tuo metu praėjusią savaitę tokių buvo 72 procentai“, – sakoma agentūros pranešime.