Praėjusį mėnesį Rusijoje gauta daugiau kaip 13 tūkst. tokių pranešimų, nors kovą jų buvo tik kiek daugiau nei 6 tūkst., sakė Tatjana Moskalkova.
Nukentėjusiųjų ir smurto namuose atvejų skaičius nuo balandžio 10-osios išaugo 2,5 karto, sakė ji, cituodama nevyriausybines organizacijas.
Daug moterų Rusijoje karantino sąlygomis neturi galimybių siekti pareigūnų pagalbos ir T. Moskalkova paragino leisti joms prireikus pagalbos išeiti iš namų.
„Labai svarbu suteikti moterims galimybę lankytis pagalbos centruose smurto aukoms ir nelaikyti to karantino pažeidimu, jei jos yra priverstos šioje situacijoje be specialaus leidimo išeiti iš namų“, – pažymėjo T. Moskalkova.
Smurto šeimose aukoms padedančios organizacijos naujienų agentūrai AFP praėjusį mėnesį sakė, kad kovo pabaigoje įvedus karantiną reikšmingai padaugėjo pranešimų apie užpuolimus.
Teisių gynėjai ragino vyriausybę imtis skubių priemonių aukoms per karantiną apsaugoti.
Balandžio mėnesį parlamentarė Oksana Puškina ir kiti įstatymo projekto dėl smurto šeimoje šalininkai paragino vicepremjerę Tatjaną Golikovą patvirtinti pavojuje atsidūrusių asmenų apsaugos priemones.
2016 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė prieštaringai vertinamai priemonei dekriminalizuoti kai kurias smurto šeimoje formas ir sakė, kad „nevaržomas brovimasis į šeimą yra nepriimtinas“.