Žurnale „International Journal of Antimicrobial Agents“ vienos į šiaurę nuo Paryžiaus esančios ligoninės gydytojai aprašo 14 pacientų, nuo gruodžio pradžios iki sausio vidurio gydytų dėl atipinės pneumonijos, duomenis. Tarp šių pacientų buvo 42 metų žuvų pardavėjas iš Alžyro Amirouche'as Hammaras, jis daug metų gyvena Prancūzijoje ir prieš susirgdamas niekur nekeliavo.
A. Hammaras antradienį prancūzų transliuotojui BFM-TV sakė, kad vieną ankstyvą rytą gruodžio pabaigoje nuvažiavo į ligoninės priimamąjį, nes pasijuto labai blogai, jautė skausmus krūtinėje ir sunkiai kvėpavo.
„Jie pasakė: „Galbūt pasigavote infekciją, plaučių infekciją, bet dar neaišku. Tačiau tai, kas jums yra, labai rimta, labai rimta, nes kosite krauju. Tai nėra normalus gripas“, – pasakojo jis.
A. Hammaras buvo paguldytas į ligoninę, o jo simptomai, pasak gydytojų, atitiko COVID-19 pacientams Kinijoje ir Italijoje pasireiškusius simptomus. Gydytojai atliko pakartotinį A. Hammaro seno ėminio testą, kuris parodė užsikrėtimą koronavirusu.
„Pirmojo užsikrėtusio paciento identifikavimas epidemiologiškai labai įdomus, nes smarkiai keičia mūsų žinias“ apie koronaviruso plitimą, rašė dr. Yves'as Cohenas. Šis intensyviosios slaugos specialistas dirba šiauriniuose Paryžiaus priemiesčiuose, kur gyvena A. Hammaras. Minėti priemiesčiai ypač smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 protrūkio.
Neatrodo, kad A. Hammaras (vėliau jis pasveiko) būtų perdavęs virusą kam nors kitam. Y. Coheno ir jo kolegų nuomone, rezultatai rodo, kad šalyje galėjo būti ir daugiau nenustatytų COVID-19 atvejų dar prieš tai, kai liga oficialiai buvo aptikta Europoje.
Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad tyrimas, kurio išvados sekmadienį buvo paskelbtos internete, atliktas atgaline data, todėl „medicininiai įrašai buvo neišsamūs ir galėjo trūkti tam tikros svarbios informacijos“.
Kiti ekspertai sakė, kad tyrimo rezultatai yra įdomūs, bet iki galo neįtikina.
Notingamo universiteto molekulinės virusologijos profesorius Jonathanas Ballas sakė, jog įmanoma, kad tokie rezultatai buvo gauti dėl laboratorijos užteršimo.
„Jei jis buvo užsikrėtęs [koronavirusu], tuomet galima tikėtis spartesnio ir ankstyvesnio viruso plitimo Prancūzijoje, nei buvo tas, kurį matėme“, – sakoma jo pareiškime. J. Ballas nebuvo susijęs su minimu tyrimu.
„Bet kokio viruso ėminio sekvenavimas galėtų suteikti duomenų, ar tai tikrai buvo ankstyvas pavienis [atvejis], ar tikėtinas užteršimas, bet iš duomenų atrodo, kad virusų kiekis ėminyje buvo mažas, todėl būtų sunku analizuoti toliau“, – sakė jis.
Edinburgo universiteto epidemiologas Rowlandas Kao sakė, jog net jei šis atvejis bus patvirtintas kaip COVID-19, jis nerodo, kad virusas pradėjo plisti Europoje anksčiau, nei manoma.
„Tikriausiai bus daug pavyzdžių, kai visame pasaulyje infekuoti asmenys nuvyko į neužkrėstas vietas, bet viruso neperdavė“, – sakė jis.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Christianas Lindmeieris paskelbtą tyrimą pavadino „jaudinančia naujiena“. Pasak jo, tyrimas gali padėti mokslininkams geriau suprasti naujojo koronaviruso vystymąsi.
„Veriasi naujas vaizdas. Būtų gerai, jei visos šalys, kurios turi neaiškių plaučių infekcijų atvejų per pastaruosius mėnesius (gruodį ar net lapkritį), ištirtų juos dėl COVID-19“, – sakė jis.
„Valdžia reaguoja (į naujienas) ir palaiko ryšį su mokslininkais bei ekspertais, galinčiais patvirtinti (arba paneigti) šį atradimą. Antrasis žingsnis – daugiau tyrimų, jeigu tik to prireiks“, – pirmadienį elektroniniame laiške teigė Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Kaip rašo „Politico“, jeigu ši informacija pasitvirtins, pasikeis naujojo koronaviruso cirkuliacijos chronologija. Kinija Pasaulio sveikatos organizacijai gruodžio 31-ąją paskelbė apie naujojo koronaviruso židinį. Prancūzija pirmuosius du žinomus COVID-19 atvejus Europoje užfiksavo sausio 24-ąją.