Be to, gegužės 1 d. Baltarusija buvo antra po Rusijos pagal užsikrėtimų didėjimo tempą. Kalbant apie susirgimų skaičių milijonui gyventojų, Baltarusija – 25-oje vietoje Europoje, o, neskaičiuojant nedidelių valstybių, pirmoji Europoje, pagal užsikrėtimų didėjimą milijonui gyventojų.
Apie tai ir apie daugelį kitų dalykų interviu ru.DELFI.lt papasakojo matematikos, Niujorko universiteto ekonomikos mokslų daktaras, BEROC ekonominių tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Viktoras Aršavskis.
Gegužės 2-osios duomenimis, Baltarusijoje – 15 828 asmenų, infekuotų COVID-19, mirčių – 97. Prieš savaitę, balandžio 25 d., buvo 9 590 infekuotųjų, mirtinų atvejų – 67.
– Šiuo metu daugelis stebi epidemijos eigą Baltarusijoje. Rašo, kad mūsų šalis jau lenkia piką Italijoje pagal naujų atvejų skaičių ir artėja prie JAV. Ką apie tai manote? Ar iš tiesų Baltarusijos scenarijus darosi grėsmingesnis už Italijos?
– Nelygu, į kokius rodiklius orientuosimės. Remiantis naujų atvejų statistika vienam milijonui gyventojų šalyje, taip – pagal šį rodiklį Baltarusija ką tik aplenkė JAV ir jau kelias dienas stabiliai lenkia Italiją. Pagal [užsikrėtimų] didėjimo tempą, šiuo metu Baltarusija nusileidžia tik Rusijai – per pastarąją dieną pas mus užfiksuotas 6,3 proc. [susirgimų] didėjimas, o Rusijoje – kiek daugiau nei 7 procentai.
– Kaimyninėse ir kitose šalyse baiminasi, kad Baltarusija gali tapti infekcijos skleidėja, kai Europos šalys ims švelninti karantiną ir atidarinėti sienas...
– Šie nuogąstavimai – ne be pagrindo. Pagal kiekvieną dieną nustatomus koronaviruso atvejus matyti, kad Baltarusijoje viskas tik prasideda, o daugelyje kitų valstybių pikas baigėsi. Per pastarąją savaitę susirgusiųjų padaugėjo beveik dvigubai. Jei ir toliau taip klostysis, gegužės viduryje galime turėti apie 50 000 susirgusiųjų.
– Ar prasminga situaciją Baltarusijoje lyginti su kitomis šalimis?
– Lyginimai prasmingi. Labiausiai esame panašūs į Rusiją. Tačiau, žvelgiant į viruso plitimo trajektoriją (susirgusiųjų skaičius pastarąją savaitę ir susirgimų skaičius anksčiau), ji daugelyje šalių labai panaši. Skirtumai nedideli. Didesnius nukrypimus galima paaiškinti ribojimo priemonėmis.
– Kuo panašios situacijos Rusijoje ir Baltarusijoje? Ar tai susiję su statistikos nutylėjimu, su tuo, kad neįmanoma jos surinkti, su žmonių nepasitikėjimu oficialiais duomenimis, su tuo, kad valdininkai bijo vyresnybės? Šiuo metu Baltarusijoje nelinksmai juokaujama, neva baigėsi mirčių limitas.
– Baltarusija ir Rusija daugeliu aspektų panašios. Gyventojų tankumu europietiškoje dalyje. Abiejose šalyse medicina – SSRS paveldėjimas. Valdymo forma – autokratinė. Dar visai neseniai praktiškai nebuvo sienos. Buvo bandymų sinchronizuoti daugelį dalykų valstybiniu lygiu, tikėtina, ir statistinių duomenų rinkimo stilių bei jų apdorojimą.
– Kovo 25 d. Baltarusijos sveikatos apsaugos ministras Vladimiras Karanikas paneigė „itališko“ epidemijos eigos scenarijaus galimybę Baltarusijoje. Jo teigimu, Italijoje „sutapo keli nepalankūs veiksniai, kuriuos Baltarusijoje iš pat pradžių bandė niveliuoti“.
Tada ministras pranešė, kad pirmas Italijoje užsikrėtė vyresnio amžiaus žmogus, gyvenantis socialiai aktyvų gyvenimą. „Jis pateko į įprastą ligoninę, paskui atsidūrė reanimacijoje su plaučių uždegimu, ten tik penktą ar šeštą dieną jam identifikavo ligą. Tuo metu jau gana daug vyresnio amžiau žmonių ir ligoninių darbuotojų buvo užsikrėtę. Būtent dėl to pandemija nekontroliuojamai išplito.“
– Žinoma, kad tikimybė mirti nuo koronaviruso didėja su amžiumi, taip pat turint lėtinių ligų. Pažiūrėję į gyventojų suskirstymą pagal amžiaus grupes, matome, kad Italijoje gerokai daugiau vyresnio amžiaus sergančiųjų.
Pavyzdžiui, beveik 5 proc. Italijos populiacijos sudaro 70–74 m. amžiaus gyventojai, o Rusijoje ir Baltarusijoje – mažiau nei 3 proc. Būtent todėl paprasčiausio, vadinamojo itališkojo, scenarijaus tikimybė nedidelė.
Italai patys pirmieji patyrė smūgį, jie tiesiog nežinojo, ką daryti, dėl to buvo perkrautos ligoninės. Mes bent jau turime informacijos, kaip nutiko jiems, galime bent kokias nors išvadas padaryti. Manau, mirusių pas mus bus mažiau.
– Kiek patikimi oficialūs duomenys?
– Galime žiūrėti į statistiką, tik [reikia tai daryti] tiksliai. Kiekviena šalis turi savas informacijos rinkimo taisykles, taip pat ir savą testavimo tvarką. Pavyzdžiui, Vokietijoje vyko masinis testavimas. Švedijoje daugiausia tikrina tuos, kurie jau sunkiai serga. Baltarusijoje ir Rusijoje kasdien testuoja daug tų, kuriems jau pasireiškę simptomų.
Tas pats pasakytina ir apie mirtingumo nuo koronaviruso fiksavimą. Rusija ir Baltarusija užima labai aukštas pozicijas, palyginti su kitomis šalimis: Rusijoje mirtingumas 1 proc., Baltarusijoje dar mažesnis – šiuo metu tik 0,63 proc.
– Ar galima daryti išvadą, kad mirties atvejų skaičius Baltarusijoje neatitinka realybės, žiūrint į statistiką kitose šalyse, kur gerokai daugiau pagrindo pasitikėti valdžios atstovais, skelbiančiais šią statistiką?
– Visų pirma, statistika atspindi taisykles, pagal kurias ji užrašoma. Vienose šalyse yra taisyklė priskirti prie COVID-19 aukų visus mirusius, kuriems nustatytas virusas, kitose šalyse nėra tokios taisyklės, taigi statistika skirsis. Bėda ta, kad informacija apie tai, kokių taisyklių laikosi Baltarusijos Sveikatos ministerija, nėra vieša.
– Dėl kokių viešai neprieinamų duomenų nėra galimybės duoti tikslesnių situacijos įvertinimų?
– Visų pirma, noriu atkreipti dėmesį į projektą, kurį vykdo „Ny Time“, – coronavirus missing deaths.
Jie surinko išsamią istorinę statistiką apie mirtis (dėl bet kokių priežasčių) ir lygina ją su esama situacija, su tuo, kiek mirčių daugiau šiuo metu. Skirtumas ir yra mirtys nuo koronaviruso.
Čia būtina paminėti – toli gražu ne visos „papildomos“ mirtys įvyko tiesiogiai nuo koronaviruso,
tačiau dauguma – netiesiogiai susijusios su virusu.
Pavyzdžiui, žmogus laiku negavo medicininės pagalbos, nes perpildytos ligoninės. Yra ir kita medalio pusė: veikiausiai dėl karantino režimo daugelyje šalių mirčių autoavarijose šiuo metu gerokai mažiau nei anksčiau.
Tačiau matome, kad visuose regionuose gerokai padaugėjo mirčių, palyginti su istoriniu vidurkiu.
Norint adekvačiai suprasti visą situaciją ir daryti kokias nors išvadas, būtini objektyvūs skaičiai:
1) detalizuoti duomenys apie mirtis,
2) apie ligoninių vietų užimtumą,
3) apie greitosios pagalbos automobilių skaičių mieste.
Taip pat labai svarbu suprasti, kas vyksta su medicinos personalu, nes jie yra pavojingiausioje zonoje. Tuo metu, kai pas mus buvo 3 000 susirgimų, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad apie 300 iš jų – medikai. Nuo tada nustojo publikuoti šią statistiką.
– Kalbant apie Baltarusiją, kokie duomenys, kuriuos turi valstybė, bet kurie yra viešai neprieinami, nesuteikia galimybių tiksliau įvertinti situacijos mūsų šalyje?
– Detalizuoti duomenys apie mirtingumą, savaičių [duomenys] ir kelerių metų [duomenys] regionuose.
– Ar yra statistika, rodanti karantino efektyvumą?
– Ne, ir negali būti dėl objektyvių priežasčių.
Akivaizdu, kad bet kokie apribojimai mažina kontaktų skaičių ir stabdo epidemijos plitimą. Tačiau karantinas lėtina ekonomiką, žmonės netenka darbo, atlyginimo, ekstremaliais atvejais jie neturi už ką nusipirkti maisto.
Akivaizdu, jog būtina įtikinti žmones atsisakyti nebūtinų kontaktų. Pavyzdžiui, mokymas vyksta nuotoliniu būdu. Bet aš negaliu palaikyti visiško karantino. Šiuo atveju nežinome optimalaus sprendimo.
Neseniai mačiau tokį su karantinu ir koronavirusu susijusį pusiau pokštą, ekonomistai jį iš karto supras. „Įdomu, kas nužudys daugiau žmonių – karantinas ar virusas? Jei karantinas optimalus, tada vienodai.“
Kalbama ne apie absoliutų kiekį, o apie ribinį. Jei šiek tiek padidiname būtinos izoliacijos priemones, nužudome X skaičių žmonių ekonominiais nuostoliais, bet išgelbėjame Y skaičių žmonių, sumažinę kontaktų. Kai nėra jokių ribojamųjų priemonių ir mes jas įvedame pamažu, akivaizdu, kad X – labai nedidelis [skaičius], o Y – didelis. Bet palaipsniui įvesdami šias priemones, mes didiname X, nes ekonomika turi vis daugiau ir daugiau apribojimų, ir mažiname Y. Kai tik X ir Y susilygina, tai ir yra optimalus karantinas. Sumažinę arba padidinę jį, mes nužudysime daugiau žmonių dėl vienos iš priežasčių, nei išgelbėsime nuo kitos.
Šiuo metu neįmanoma praktiškai paskaičiuoti optimalaus karantino lygio, nes neįmanoma prognozuoti nei padarinių ekonomikai, nei karantino efekto epidemijos plitimui.
– Ekspertai mėgina daryti matematinę situacijos ir jos vystymosi analizę. Viena iš jų – čia. Ar, jūsų požiūriu, šalies piliečiai ir valdžia gali orientuotis į šiuos modelius, planuoti savo elgesį, kurti planus?
– Dabar sunku kurti kokius nors planus, nes situacija – ne iš maloniųjų. Modelio esmė – juo siekiama nuspėti, kaip elgsis vadinamosios linijos: 1) susirgusių žmonių skaičius šiuo metu (žalia linija), 2) vadinamųjų užbaigų atveju (kai žmogus pasveiksta arba numiršta, violetinė linija). Kai tik šios linijos susikirs, tikėsimės, kad ateityje bus tik geriau. Šiuo metu matome, kad iki to dar gana toli.
Jei tarsime, kad linijos išlaikys pastarųjų dienų dinamiką, galima paskaičiuoti, kiek dienų liko iki jų susikirtimo.
Bet aš gana skeptiškai vertinu tokių modelių skaičiavimus, nes čia, be būsimos prognozės ateityje klaidos, yra ir įvedamų duomenų kokybės problemų. Dėl objektyvių priežasčių viruso nešiotojų skaičius kur kas didesnis nei žmonių, kuriems tas virusas nustatytas, skaičius.
Klausimas, į kurį nežinome atsakymo: dauguma neišaiškintų viruso nešiotojų jau persirgo ir puikiai jaučiasi ar dauguma iš jų guli ligoninėse su plaučių uždegimu, be teisingos COVID-19 diagnozės? Jei pirmas variantas – žalia ir violetinė linijos gerokai arčiau viena kitos, nei matome paveikslėlyje. O, jei antras variantas, viskas kur kas prasčiau.