„Manau, jeigu norime pasiekti naują normalią padėtį, Švedija daugeliu atžvilgių atspindi ateities pavyzdį. Turiu omenyje, jei norime sugrįžti prie visuomenės, nesuvaržytos karantino apribojimų“, – kalbėdamas su reporteriais iš Ženevos sakė dr. Mike’as Ryanas.
PSO nenumatytų atvejų programos vykdomojo direktoriaus pareigas einantis dr. M. Ryanas liaupsino Švedijos sveikatos apsaugos sistemą ir tvirtino, kad jos darbuotojai nuo pat protrūkio pradžios ėmėsi tinkamų veiksmų.
„Jie tiria gyventojus, gana reikšmingai padidino savo intensyviosios terapijos pajėgumus, – pridūrė pašnekovas. – Be to, jų sveikatos apsaugos sistema niekuomet nebuvo praradusi gebėjimo reaguoti į naujus užsikrėtimo atvejus.“
Dr. M. Ryano teigimu, priešiška reakcija, kurios Švedija sulaukė dėl, regis, negriežtos socialinio atsiribojimo politikos, yra neteisinga kritika.
„Švedija taiko labai tvirtą valstybinę socialinio atsiribojimo politiką, kurią taip pat sudaro rūpinimasis žmonėmis ilgalaikės slaugos įstaigose ir jų apsauga bei daug kitų dalykų, – sakė jis. – Esminis Švedijos vyriausybės taktikos skirtumas yra šis – ji smarkiai kliaujasi savo santykiais su šalies piliečiais bei jų gebėjimu ir noru laikytis fizinio atstumo ir patiems reguliuoti savo gyvenimą.“
Balandžio 30 d. duomenimis, užsikrėtusiųjų koronavirusu Švedijoje yra daugiau kaip 20 tūkst., užfiksuota 2,4 tūkst. mirties atvejų.
Švedijoje galioja daug laisvesnės priemonės kovojant su koronaviruso plitimu, todėl čia, be kita ko, gali dirbti barai, restoranai ir kavinės.
Žinybos ir vyriausybė primygtinai prašo, kad baruose būtų pakankamas atstumas tarp svečių ir kad klientai būtų aptarnaujami tik už staliukų.
Naujų susirgimų COVID-19 ir mirčių skaičiui pamažu stabilizuojantis smarkiai nuo naujojo koronaviruso nukentėjusioje šalies sostinėje Stokholme, valdininkai ir eiliniai gyventojai pradėjo vertinti naudą ekonomikai ir sveikatai, kurią suteikė pernelyg nesuvaržytas žmonių judėjimas.
„Laikausi nuomonės, kad vyriausybė elgiasi drąsiai, bet apgalvotai. Žinoma, kur kas lengviau tiesiog imti ir pasakyti, jog darysime tą patį, ką daro kitos šalys, ir įvesime karantiną. Tik tokiu atveju bus padaryta nemažai žalos ekonomikos augimui, sveikatai ir netgi gyvenimo trukmei ateityje. Taigi vyriausybė rizikuoja, tačiau, kol mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra labai apkrauta, manau, šalies vadovai eina tinkamu keliu. Tikėtina, kad buvome atsidūrę netoli sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribos, tačiau dabar taip nėra, ypač, jei lygintume su kitomis šalimis, kurios, mano manymu, moka per didelę kainą“, – „Reuters“ kalbėjo „Nordea“ padalinio Švedijoje vyriausioji ekonomistė Annika Winsth.
Švedijos valdžia nepasidavė raginimams uždaryti mokyklų ir pabrėžė, kad visos įgyvendinamos priemonės turi būti tvarios ilgesniu laikotarpiu. Valdininkai taip pat įspėjo apie griežtų apribojimų neigiamą poveikį ekonomikai ir gyventojų sveikatai.
Kita vertus, žmonėms rekomenduojama plauti rankas, laikytis atokiau nuo kitų, dirbti namuose, jeigu yra tokia galimybė, ir vengti kelionių savaitgaliais bei švenčių dienomis, vadinasi, gyvenimas Švedijoje irgi nukrypo nuo įprastos normos.
„Neliepiame žmonėms likti namuose. Manau, kad tai yra labai svarbi mūsų politikos dalis. Priešingai – gyventojai kaip tik turėtų eiti į lauką, mankštintis ir kvėpuoti grynu oru. Tai naudinga jų fizinei ir psichinei sveikatai. Sėdėti namuose ir klausytis radijo pranešimų, kad draudžiama eiti į lauką, man skamba kaip visiškai nelogiškas sprendimas, nebent išėjęs į gatvę iš karto puoli glėbesčiuotis su kaimynais. Į lauką būtinai turėtų išeiti pagyvenusieji, jei gali tai padaryti, kad sustiprintų savo sveikatą“, – sakė Švedijos visuomenės sveikatos agentūros generalinis direktorius Johanas Carlsonas.
Švedijos vyriausybė uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba.
Tačiau būta ir nerimo ženklų. Kovo pabaigoje daugiau nei 2000 gydytojų, mokslininkų ir profesorių, įskaitant Nobelio fondo valdybos pirmininką profesorių Carlą Henriką Heldiną, pasirašė peticiją, kuria ragino vyriausybę įvesti griežtesnes izoliacijos priemones.
„Mes nepakankamai testuojame, nepakankamai atsekame kontaktus, nepakankamai izoliuojame – leidžiame virusui laisvai plisti. Mus veda į katastrofą“, – tvirtino profesorė Cecilia Soderberg-Naucler, virusų imunologijos tyrinėtoja iš Švedijos Karolinska instituto.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.