Todėl, kaip skelbia nationalinterest.org, visas dėmesys yra nukreiptas į Kim Jong Uno seserį Kim Yo Jong, kuri laikoma logišku įpėdiniu, kaip tikimasi, leisiančiu užtikrinti sklandų valdžios perdavimą.
Tačiau tokia įvykių seka nebūtinai išsipildys, publikacijoje svarsto Australijos Strateginės politikos instituto vyresnysis ekspertas Malcolmas Davisas.
Daug kas priklausys nuo to, kaip skirtingos aplink dabartinį lyderį susitelkusios grupelės reaguos į Kim Yo Jong iškilimą, ir ar nebus pasinaudota šia galimybe visai nuversti Kimų dinastiją pasinaudojant Kim Jong Uno mirtimi.
Tokiu atveju blogiausias įmanomas scenarijus, kaip prognozuoja amerikiečių politologas Vanas Jacksonas, būtų pavojinga kova dėl galios Šiaurės Korėjoje tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, kuri galėtų virsti netgi kariniu konfliktu. Ekspertas pažymi, kad vidinių neramumų, net pilietinio karo, tikimybė Šiaurės Korėjoje privalo kelti klausimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų saugumo.
Jeigu dabartinė pilietinė santvarka žlugs, JAV pajėgos Pietų Korėjoje bei pačios Pietų Korėjos kariuomenė gali būti priverstos kirsti demilitarizuotą zoną ir judėti į šiaurę, kad užtikrintų branduolinių ginklų saugumą. Tačiau JAV pajėgų judėjimas link šiaurės galėtų paskatinti ir Pekino atsaką.
Tačiau tuo pačiu Kinija gali judėti į pietus, kad stabilizuotų vidinius neramumus ir užkirstų kelią Šiaurės Korėjos gyventojų – potencialiai užsikrėtusių koronavirusu – plūstelėjimui į Kiniją. Tuomet kiltų klausimas, kaip JAV ir Pietų Korėjos pajėgos reaguotų į Kinijos kariuomenės artėjimą link 38-osios paralelės?
Pagrindinis klausimas šiuo atveju būtų, ar padėtis Korėjos pusiasalyje nevirsta strateginiu vakuumu. Potencialūs įvykiai ten – ir JAV atsakas į juos – bus Pekino akylai stebimi ir vertinami platesniame JAV ir Kinijos strateginio varžymosi kontekste. Kinija, rodos, jau dabar yra pasiryžusi pasinaudoti JAV pažeidžiamumu dėl COVID-19, todėl bet kokie neramumai Šiaurės Korėjoje gali gerokai padidinti didesnio masto konflikto riziką.
Tačiau Kinijos kariuomenė aktyviai bando JAV ribas ir už Korėjos pusiasalio ribų. Neseniai ji nuskandino vietnamiečių žvejybinį laivą bei nukreipė savo ugnies valdymo radarą į Filipinų laivyno laivą Pietų Kinijos jūroje. JAV, Australijos ir Kinijos laivynai veikia labai arti vienas kito šalia ginčytinų teritorijų, ir bet koks susidūrimas gali labai greitai virti didelio masto konfliktu.
Australijos strateginės politikos instituto ekspertas Peteris Jenningsas pažymėjo, kad Kinijos ryžtas auga dėl koronaviruso pandemijos sumažėjusios JAV karinės parengties. Jis atkreipė dėmesį į augantį Kinijos agresyvumą Taivano atžvilgiu ir perspektyvos, kad Pekinas gali įvesti karinę blokadą, nes jaučia, kad Jungtinės Valstijos daugiau dėmesio skiria vidiniams reikalams ir gali nesugebėti reaguoti.
Sparti destabilizacija Korėjos pusiasalyje gali padidinti šią riziką. Dėl nestabilumo Šiaurės Korėjoje bei rizikos, kad Pietų Kinijos jūroje gali kilti konfliktas, Pekinas gali nuspręsti, kad dabar atėjo metas veikti ryžtingai. Tokiems pamąstymams įtakos turėtų ir augantys Kinijos A2AD pajėgumai, neseniai privertę Jungtines Valstijas pirmą kartą per 16 metų nutraukti savo bombonešių dislokavimą Guame.
Toks aukščiau aprašytas scenarijus tikrai būtų vienas blogiausių, tačiau nereiškia, kad jis yra neišvengiamas. Aiškaus valdžios perėmimo Šiaurės Korėjoje proceso nebuvimas Kim Jong Uno mirties atveju didina riziką, kad toks scenarijus materializuosis ir sukels pasekmių, kurios paveiks ne tik šią šalį. Lygiai taip pat, kaip erchercogo Franzo Ferdinando nužudymas Sarajeve 1914 metais, taip ir Kim Jong Uno mirtis gali sukelti milžinišką didžiulį gaisrą, kuris apims visą pasaulį.
JAV teigia neturinčios žinių apie Kim Jong Uno buvimo vietą
JAV spėlioja apie Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-Uno buvimo vietą, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes jo nematėme. Mes šiandien neturime jokios informacijos, mes tai įdėmiai stebime“, - trečiadienį stočiai „Fox News“ sakė JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo. Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėjoje egzistuoja realus badmečio pavojus. JAV esą atidžiai seka šiuos dalykus, nes jie turi įtakos tikslui denuklearizuoti Šiaurės Korėją. JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 ir 2019 metais iš viso tris kartus susitiko su Kim Jong Unu, kad įtikintų jį atsisakyti branduolinės programos.
Šiaurės Korėja nekomentuoja spėlionių apie Kim Jong Uno sveikatos būklę. Šis balandžio 15 dieną netikėtai nedalyvavo tradiciniame renginyje, skirtame 1994 metais mirusio jo senelio, Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Il Sungo gimtadieniui. Šiaurės Korėjos žiniasklaida nuo balandžio 11 dienos, kai Kim Jong Unas vadovavo vienam susitikimui, neskelbia apie jo buvimo vietą.
Keli šaltiniai neseniai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Kinija į kaimyninę šalį nusiuntė vyriausybės atstovų ir medikų delegaciją. Kinija taip pat nekomentuoja Šiaurės Korėjos lyderio sveikatos būklės ar jo buvimo vietos.
Pasaulis spėlioja, kas nutiko Kim
Apie Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-Uną kol kas yra aiškūs du dalykai – kad jam buvo atlikta operacija, ir, kad jis dingo iš viešumos. Visa kita – gandai. Dabar visas pasaulis yra nukreipęs dėmesį į dar vieną svarbią datą, rugpjūčio 15 dieną, kai bus minimas Korėjos išsivadavimo 75-asis jubiliejus. Kyla klausimas, ar iki to laiko arba tą dieną lyderis pasirodys viešumoje.
Įvairios kalbos apie Šiaurės Korėjos lyderio sveikatą ėmė sklisti po to, kai jis nedalyvavo savo senelio ir režimo įkūrėjo Kim Il Sungo gimimo metinių šventėje balandžio 15 dieną, rašė BNS.
