Buvo pasigirdę teiginių, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali mėginti į Jungtines Valstijas persivilioti vakciną kuriančią Vokietijos biotechnologijų bendrovę „CureVac“. Šiuos teiginius JAV paneigė. Vėliau Europos Komisija pranešė suteiksianti kompanijai 80 mln. eurų dydžio paskolą, kad ši pamėgintų Europoje sukurti sėkmingą vakciną nuo koronaviruso.
Tai – tik lašas jūroje, palyginus su tomis lėšomis, kurių prireiks norint, kad bet kuri iš daugelio vakcinų kūrėjų pasiektų finišo tiesiąją. Visi vakcinos kūrimo etapai pasižymės didelėmis išlaidomis, be to, ją sukurti pretenduoja daugiau nei 70 kandidačių, rašoma politico.eu publikacijoje.
Tad kiek tai kainuos? „Milijardus, daugybę milijardų. Juk mes kalbame apie profilaktinę vakciną visiems planetos gyventojams“, – neabejoja medicinos sprendimų konsultacijų kompanijos „Vital Transformation“ vykdomasis konsultacijų direktorius Duane‘as Schulthessas.
Po to, kai vakcina-kandidatė bus sukurta, pirmiausia ji turės būti išbandyta su gyvūnais, o tik tada prasidės saugumo bandymai su žmonėmis, po kurių seks plataus masto tyrimai siekiant išbandyti vakcinos veiksmingumą. Tada vakciną turės patvirtinti reguliuotojai ir bus galima pradėti gaminti didžiulius jos kiekius – tikėtina, milijardus dozių.
Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija (CEPI) – institucija, finansuojanti tyrimus – paskaičiavo, kad sėkmingai vakcinai nuo koronaviruso sukurti prireiks dviejų mlrd. dolerių (maždaug 1,84 mlrd. eurų), neskaičiuojant gamybos išlaidų. Ekonomikos ekspertų tinklas „Bruegel“ rašė, kad, „siekiant įgyvendinti šį tikslą, valstybių biudžetus reikėtų kelis kartus padidinti“.
Europos Komisija gegužės 4 d. rengiasi sušaukti donorų konferenciją dėl lėšų vakcinai nuo koronaviruso bei ligos diagnostikos ir gydymo visame pasaulyje rinkimo. Norėdama įgyvendinti savo tikslą ir surinkti aštuonis mlrd. dolerių (apie 7,35 mlrd. eurų), Europos Komisija bendradarbiauja su kitais vakcinos kūrimą finansuojančiais labdaros fondais, įskaitant „Wellcome Trust“ ir CEPI.
„Politico“ pasiteiravus, Europos Komisija atsisakė nurodyti, ar pati finansuos daugiau projektų dėl vakcinos kūrimo.
Daug pastangų dėl lėšų
Britų vakcinologijos profesorė Sarah Gilbert Oksfordo universitete vadovauja bandymams sukurti vakciną, kuri pirmoji Europoje žengs į klinikinių bandymų etapą. Mokslininkės teigimu, finansavimas kartais tapdavo tikru iššūkiu.
Iš pradžių S. Gilbert komanda iš Jungtinės Karalystės nacionalinio mokslo finansavimo įstaigų gavo 2,5 mln. svarų (apie 2,87 mln. eurų), padėjusių pasirengti klinikiniams tyrimams. „Tačiau paskui mums prireikė daugiau lėšų“, – sako S. Gilbert.
„Bandymai rinkti lėšas – neįprasta padėtis“, – tvirtina mokslininkė, pažymėdama, kad vos jai pateikus paraišką dėl finansavimo projektas gali būti vykdomas toliau. Kad galėtų įgyvendinti likusius (ir brangiau kainuojančius) šio proceso etapus, S. Gilbert komanda neseniai sulaukė dar 20 mln. svarų (apie 22,89 mln. eurų) – juos gavo po tai, kai pranešė, kad vykdys klinikinius tyrimus. Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat pranešė suteiksianti 22,5 mln. svarų (maždaug 25,75 mln. eurų) atskiram vakcinos kūrimo projektui Londono imperatoriškajame koledže.
Ekspertų teigimu, Europa deda daug pastangų skiriant finansavimą ankstyvuose tyrimų etapuose, kuriuos dažniausiai įgyvendina mažesnės biotechnologijų kompanijos ar tyrimų institucijos. Tačiau toliau vystant vakciną jos kūrimo darbai tampa brangesni. Dėl šios priežasties dažnai nutinka taip, kad tolesniuose etapuose vakcinos kūrimą perima didesnės gyvybės mokslų bendrovės.
„Fundamentaliųjų mokslų srityje Europai sekasi puikiai, – sako D. Schulthessas, omenyje turėdamas ankstyvuosius tyrimo etapus. – Tačiau kai ateina metas idėjai virsti kūnu ir ima reikėti šimtų milijonų dolerių tam, kad būtų galima vykdyti plataus masto klinikinius tyrimus, tokių dolerių ar eurų sumų Europoje surinkti nepavyksta“.
2019-aisiais 80 proc. brandžių Europos biotechnologijų kompanijų įsigijo didesnės Amerikos bendrovės.
Kaip rašo „Bruegel“, netgi jei vakcina pasiekia klinikinių bandymų etapą, tik 20–40 proc. jų būna sėkmingos. Tai reiškia, kad daugybė milijonų nukeliauja klinikiniams tyrimams, galiausiai parodysiantiems, kad vakcina nėra saugi ar veiksminga.
„Wellcome Trust“ vadovas Jeremy Farraras teigė, kad esminis dalykas yra tai, jog šalims, nepaisant visos rizikos, dabar reikia investuoti į daugybę vakcinų, nes nėra jokių garantijų ir neaišku, kurios vakcinos bus veiksmingos ir kas jas pagamins. „Tai nėra įprastinis veiklos būdas“, – pastebi J. Farraras.
Dažniausiai, kilus ekstremalioms nenumatytoms su sveikata susijusioms situacijoms, farmacijos kompanijos valdžios prašymu meta savo kasdienius darbus ir užsiima vakcinos kūrimu. Taip sėkmingai nutiko Ebolos atveju, tačiau visgi taip būna ne visada – mokslininkams nepavyko sukurti vakcinos nuo Zikos ar kitų koronavirusų, sukėlusių SARS ir MERS. Šių virusų protrūkiai nurimo, ir tik tada žmonės galėjo gyventi toliau. Tad kompanijos jautėsi praeityje nudegusios.
Vakciną prieš Ebolą sukūrusi MSD, pasak STAT, teigia nebekursianti vakcinos nuo kitų padermių.
Daugelis kompanijų nusprendė kurti vakciną prieš naująjį koronavirusą, rizikuodamos didelėmis pinigų sumomis, jeigu joms nepavyktų sėkmingai įgyvendinti tyrimų dėl saugumo ir veiksmingumo etapo. Tokios kompanijos kaip „Janssen“, dukterinė „Johnson & Johnson“ įmonė, didina gamybos apimtis, kad galėtų dar prieš tyrimus pagaminti milijonus dozių.
Tačiau netgi jei potenciali rinka būtų didžiulė ir kompanija sėkmės atveju galėtų įgyti milžiniškos naudos reputacijai, „Bruegel“ teigimu, kompanijos yra linkusios investuoti per mažai.
„COVID-19 vakcinos grąža, palyginus su didelėmis išlaidomis ir rizika, gali būti nepakankamai įdomi ir motyvuojanti privačioms vaistų gamybos kompanijos“, – rašė ekspertų klubas.
Daugelis pilietinės visuomenės grupių nerimauja, kad jei laimėtoja taps didelė farmacijos kampanija, ji ims vakciną pardavinėti brangiai, besivystančias šalis palikdama nuošalyje.
61 sveikatos reikalų grupė kovą kreipėsi į Europos Komisiją. Jos reikalavo, kad bet kokių tyrimų, kuriems skiriamos valstybinės lėšos, atveju turėtų būti įtraukiama sąlyga dėl vakcinos prieinamumo. „Turint omenyje poreikio skubumą, negalime leisti verslui palankus požiūrio, kai rinkos dinamika lemia kainos nustatymą greito prieinamumo sąskaita“, – rašoma grupių nusiųstame laiške.
Dauguma ekspertų sutinka, kad jei norime vakcinos, vyriausybėms teks investuoti dideles sumas, o kito pasirinkimo nėra. „Sunku įvertinti COVID-19 kainą – kurios mokėti netektų, jei turėtume vakciną – sveikatai, žmonėms ir ekonomikai“, – rašė „Bruegel“.
PSO griauna viltis, kad greitai turėsime vakciną nuo koronaviruso
Kol bus sukurta efektyvi vakcina nuo koronaviruso, dar reikės nueiti ilgą kelią, mano Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras.
„Skiepai, kurių bandymai jau pradėti, galbūt yra tie, kurie sulaukė didžiausio dėmesio ir sukėlė didžiausią optimizmą“, - kassavaitinėje biuro spaudos konferencijoje sakė PSO vakcinų ekspertas Adamas Finnas. Tačiau jie gali pasirodyti esantys nesaugūs ar neefektyvūs. Be to, gali paaiškėti, kad tai nėra skiepai, kuriuos labai paprasta gaminti pakankamais kiekiais ir dalyti tarptautiniu mastu.
Kaip arklių lenktynėse – arklys, turintis geriausias starto pozicijas, nebūtinai yra arklys, kuris galės užbaigti lenktynes, sakė A. Finnas. „Ir čia mums rūpi ne tiek laimėtojas, kiek tai, kiek arklių pasieks finišą“, - pridūrė jis.
„Sanofi“ ir „GlaxoSmithKline“ pasirašė ketinimą bendradarbiauti
Visam pasauliui kovojant pandemija, dvi farmacijos lyderės jungia savo inovatyvias technologijas adjuvantinės vakcinos nuo COVID-19 sukūrimui. Tikimasi, kad klinikiniai vakcinos bandymai bus pradėti antroje šių metų pusėje ir, jeigu jų rezultatai bus sėkmingi, dar po metų vakcina pasieks rinką.
Tarptautinės farmacijos bendrovės „Sanofi“ ir „GlaxoSmithKline“ (GSK) pasirašė ketinimą bendradarbiauti kuriant adjuvantinę vakciną nuo naujojo koronaviruso (COVID-19). Šiam tikslui bus pasitelktos abiejų bendrovių inovatyvios technologijos.
„Sanofi“ prisidės savuoju COVID-19 S baltymo antigenu, kuris paremtas rekombinantinės DNR technologija. Ją pritaikius buvo sukurtas baltymas, tiksliai atitinkantis viruso paviršiuje esančius baltymus. Šį antigeną koduojanti DNR seka buvo įterpta į bakuloviruso ekspresijos platformos DNR, kurios pagrindu JAV yra užregistruota rekombinantinė vakcina nuo gripo.
„Pasauliui susidūrus su precedento neturinčia visuotine krize, akivaizdu, kad nė viena bendrovė nepadarys to viena. Todėl bendradarbiaudami su GSK telkiame kompetenciją ir išteklius, siekdami sukurti vakciną ir pateikti pakankamą jos kiekį, kuris padės sustabdyti šį virusą“, - sako „Sanofi“ vadovas Paulas Hudsonas.
Vokietija pradės pirmuosius COVID-19 vakcinos klinikinius tyrimus
Vokietijos medicinos reguliavimo tarnyba, Paulo Ehrlicho institutas, leido pradėti pirmąjį klinikinį vakcinos nuo koronaviruso tyrimą su savanoriais.
Vakciną remiantis RNR inžinerijos metodais sukūrė Vokietijos bendrovė „Biontech“ ir JAV farmacijos milžinė „Pfizer“.
„Paulo Ehrlicho institutas autorizavo pirmąjį klinikinį vakcinos nuo COVID-19 tyrimą Vokietijoje“, – sakoma reguliavimo institucijos pranešime.
Šis tyrimas yra tik ketvirtas toks koronaviruso vakcinos tyrimas pasaulyje. Insituto teigimu, tai yra reikšmingas žingsnis padarant vakciną kuo greičiau prieinamą visuomenei.
Pasak instituto, leidimas buvo suteiktas „atidžiai įvertinus vakcinos keliamą riziką ir galimą naudą“.
Tyrime dalyvaus 200 sveikų 18–55 metų amžiaus savanorių, kuriuos bus suleidžiami įvairūs vakcinos variantai. Antrame tyrim etape esą galėtų dalyvauti ir į COVID-19 rizikos grupę patenkantys žmonės.
Kol kas neatskleidžiama, kada prasidės klinikiniai tyrimai, tačiau „Biontech“ pabrėžė, kad tai įvyks greičiau nei tikėtasi.
Institutas taip pat patvirtino, kad „tolesni klinikiniai galimos COVID-19 vakcinos tyrimai Vokietijoje prasidės artimiausiais mėnesiais“.
Šveicarijos mokslininkai planuoja spalį pradėti skiepyti nuo koronaviruso
Spalį Šveicarijoje galėtų būti pradėtas masinis skiepijimas naujai sukurta vakcina nuo koronaviruso infekcijos COVID-19, sako imunologas Martinas Bachmannas.
Nacionalinė reguliavimo institucija „Swissmedic“ patvirtino, kad vyksta derybos su mokslininkais, įskaitant M. Bachmanną, kuris dirba Berno universiteto ligoninėje.
„Laiko grafikas yra nepaprastai optimistiškas, tačiau jis nėra visiškai neįmanomas“, – šią savaitę teigė „Swissmedic“ atstovas Lukas Jaggi.
„Atsižvelgiant į koronaviruso pandemijos eigą, kalbame apie savaites, o ne mėnesius trunkančias patvirtinimo procedūras“, – pridūrė jis.
L. Jaggio teigimu, jei vakcina atitiks visus reikalavimus, sprendimas, ar uždegti žalią šviesą jos naudojimui, galėtų būti priimtas iki metų pabaigos.
M. Bachmannas žurnalistams sakė, kad jis jau atliko sėkmingus vakcinos bandymus su pelėmis.
Mokslininkas panaudojo Sars-CoV-2 viruso genų seką, kurią Kinija paskelbė sausį, norėdamas išskirti baltymus, leidžiančius virusui prikibti prie žmogaus ląstelių.
Tada jis panaudojo šią genetinę seką, kad sukurtų dirbtinį virusą, dėl kurio žmonės neserga, tačiau kuris sukelia imuninę reakciją, leidžiančią organizmui atsikratyti tikrojo viruso.
Kinijos ir Latvijos partneriai taip pat dalyvauja šiame skiepų projekte.