Slegiamas dvigubo rūpesčio dėl smunkančių naftos kainų ir koronaviruso epidemijos bei norėdamas pagaliau pergalingai užbaigti savo karinius nuotykius Sirijoje, V. Putinas tikisi, jog B. Assadas parodys daugiau lankstumo derybose su Sirijos opozicija dėl politinio susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik dešimtmetį trunkantį konfliktą, sakė keturi asmenys, susipažinę su Kremliaus svarstymais šiuo klausimu.
B. Assado nenoras atsisakyti bet kokios galios mainais už didesnį tarptautinį pripažinimą ir galimai milijardus dolerių kainuosiantį šalies atstatymą šį mėnesį paskatino retai pasitaikančius viešus protrūkius prieš Sirijos prezidentą Rusijos žiniasklaidos priemonėse, kurios siejamos su V. Putinu.
„Kremliui reikia atsikratyti galvos skausmo, kurį jam kelia Sirija, – teigė Aleksandras Šumilinas, buvęs Rusijos diplomatas, vadovaujantis valstybės finansuojamam Europos ir Artimųjų Rytų centrui Maskvoje. – Problemų kelia vienas žmogus – Assadas – ir jo aplinka.“
V. Putino susierzinimas ir B. Assado užsispyrimas išryškina Rusijos dilemą, nes abi pusės žino, kad Sirijos lyderiui nėra kitos alternatyvos – tik pasiekti susitarimą. Kol V. Putinas naudojosi savo sėkminga 2015 m. intervencija Sirijoje, kad atkurtų Rusijos sovietmečio įtaką Artimuosiuose Rytuose, B. Assadas manevravo tarp Maskvos ir kito svarbaus karinio rėmėjo – Irano, siekdamas išlaikyti valdžią.
B. Assadas taip pat pasinaudojo Rusijos karine ir diplomatine galia, atmušdamas Turkijos pastangas praplėsti savo valdas sukilėlių užimtose šiaurinėse Sirijos teritorijose, nes padedamas V. Putino tikisi atgauti visos šalies kontrolę.
Atvira kritika
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia, kad V. Putinas yra nepatenkintas B. Assadu dėl to, kad šis atsisako leistis į kompromisą su Sirijos opozicija derybose dėl politinio susitarimo.
Rusija keletą metų nesėkmingai spaudė B. Assadą sutikti bent jau su kai kuriomis simbolinėmis politinėmis nuolaidomis, kad Jungtinės Tautos patvirtintų jo numatomą perrinkimą 2021 m. Atvirai reiškiama kritika ligšioliniam sąjungininkui žymi staigią pozicijos permainą.
Žiniasklaidos priemonės, siejamos su Jevgenijumi Prigožinu, dėl Kremliaus maitinimo sutarčių dar žinomo „Putino šefo“ pravarde, paskelbė internetinį straipsnį, kuriame užsipuolė B. Assadą kaip korumpuotą politiką. Straipsnyje taip pat cituojama apklausa, pagal kurią jį remia vos 32 proc., ir išvardijama keletas Sirijos režimo ir opozicijos atstovų, potencialiai galinčių perimti jo valdžią.
Straipsnis iš Federalinės naujienų agentūros svetainės greitai dingo. Po kelių dienų Kremliaus įsteigta užsienio politikos ekspertų grupė „Russian International Affairs Council“ paskelbė komentarą, kritikuodama Damasko vyriausybę, kuriai trūksta „toliaregiško ir lankstaus požiūrio“ konfliktui užbaigti.
„Jei Assadas atsisako priimti naują konstituciją, Sirijos režimas stumia save į didelį pavojų“, – pokalbyje telefonu pabrėžė Aleksandras Aksenionokas, buvęs Rusijos diplomatas ir ekspertų grupės vicepirmininkas, kuris ir parašė minėtą komentarą.
Aiškus signalas
Abi publikacijos davė aiškų signalą Sirijos vadovybei, sakė Kremliui artimas asmuo.
Kitas Rusijos lyderiui artimas asmuo teigė, kad V. Putinas laiko B. Assadą užsispyrėliu, keliančiu nusivylimą, ir šiai nuomonei perteikti pasinaudojo žiniasklaidos priemonėmis, kurios siejamos su J. Prigožinu. Vis dėlto jis negali atsukti nugaros Sirijos prezidentui, kadangi kito perspektyvaus sąjungininko Sirijoje neturi, sakė minėtas asmuo ir vyriausybės pareigūnas.
Jokios oficialios Sirijos reakcijos sulaukta nebuvo, o Sirijos laikraščiai, kuriuos visus kontroliuoja valstybė, nė neužsiminė apie Rusijos kritiką. Sirijos ambasadorius Maskvoje Riadas Haddadas į el. paštu išsiųstą prašymą pakomentuoti neatsakė.
Jungtinių Tautų vadovaujamos derybos Ženevoje dėl Sirijos konstitucijos pertvarkymo, siekiant įvesti bent šiokią tokią politinę konkurenciją, pagaliau prasidėjo praėjusių metų pabaigoje – ir beveik iš karto atsidūrė aklavietėje, nes vyriausybės pusė „sąmoningai sabotavo“ derybas, teigė A. Aksenionokas, kuris taip pat yra susijęs su „Valdai“ diskusijų klubu, kurį remia V. Putinas.
JT specialusis pasiuntinys Sirijoje Geiras Pedersonas Saugumo tarybai gruodžio 20 d. pranešė, kad antrasis raundas taip ir nepajudėjo iš vietos, nes B. Assado oponentai norėjo pradėti diskusijas dėl konstitucinių reikalų, tačiau Sirijos vyriausybės pareigūnai tai daryti atsisakė.
Maskvos perspėjimai atspindi Rusijos verslo bendruomenės nusivylimą nepavykus prasiskverbti į Sirijos ekonomiką, teigė vienas Siriją stebintis diplomatas. Rusija taip pat žino, kokia sudėtinga yra situacija šalyje, kadangi B. Assadas dėl koronaviruso pandemijos ir korupcijos tinklų nesugebėjo tiekti būtiniausių prekių, rizikuodamas ateityje išprovokuoti maištą kai kuriose šalies teritorijose, pažymėjo diplomatas.
„Kietakaktis“ Assadas
„Assadas susidūręs su Rusijos spaudimu visada elgiasi kaip kietakaktis, nes žino, jog Sirija pernelyg didelė, kad nusileistų Rusijai“, – sakė Briuselyje įsikūrusios Tarptautinės krizių grupės Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorius Joostas Hiltermannas. Anot jo, tai, kas „atrodo kaip precedento neturinti vyriausybės sankcionuota Rusijos žiniasklaidos kampanija prieš Assadą“, gali atspindėti nusivylimą Maskvoje tuo metu, kai Sirija yra tapusi mažesniu prioritetu.
Rusija, kuri Sirijoje laiko jūrų pajėgas ir oro bazę, ir kuri išsiuntė karinę policiją patruliuoti buvusiose sukilėlių užimtose teritorijose ir pagrindiniuose kelių ruožuose, turi tam tikrų svertų, tačiau bandydama išstumti B. Assadą per daug rizikuotų, teigia Irina Zviagelskaja, Artimųjų Rytų ekspertė iš valstybinio Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto.
Rusijos pastangas palenkti Sirijos lyderį komplikuoja ne tik Iranas, kuris remia B. Assadą pinigais, nafta ir kariuomene, kad užtikrintų, jog Sirija išliks ginklų tiekimo koridoriumi Teherano „Hezbollah“ milicijos sąjungininkui Libane, bet ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Jungtiniai Arabų Emyratai, suinteresuoti atsverti Irano ir Turkijos įtaką Sirijoje, pradėjo B. Assadui reikšti palaikymą po to, kai kelerius metus kartu su stipriausia regiono valstybe Saudo Arabija traktavo jį kaip pariją. 2018 m. pabaigoje JAE vėl atidarė savo ambasadą Damaske ir vysto komercinius ryšius.
„Daugelis arabų šalių galiausiai padarė išvadą, kad Assadas niekur nesitrauks, – sakė A. Zviagelskaja. – Jie suprato, kad turi su juo kažkaip sutarti.“
