Naftos turtinga Šiaurės Afrikos valstybė chaoso gniaužtuose yra nuo 2011 metų, kai per kelių didžiųjų Vakarų valstybių remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi. Dėl valdžios Libijoje varžosi konkuruojančios administracijos, kurių viena įsikūrusi šalies vakaruose, o kita – rytuose.

Kh. Haftaras, kontroliuojantis dideles Rytų Libijos dalis, pernai balandį pradėjo sostinės Tripolio puolimą. Pirmadienį jis pareiškė, kad jo vadinamoji armija „sutiko su žmonių valia ir mandatu“.

Turkijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo šį pareiškimą.

„Šiuo pareiškimu Kh. Haftaras dar kartą pademonstravo, kad neieško politinio sprendinio šiai krizei Libijoje, nepalaiko tarptautinių pastangų šiuo požiūriu... ir siekia sukurti karinę diktatūrą šalyje“, – nurodoma pareiškime.

Turkija palaiko Jungtinių Tautų pripažįstamą Tripolio Nacionalinės santarvės vyriausybę (NSV) ir yra ten dislokavusi karių bei proturkiškų kovotojų iš Sirijos.

Ministerija paragino tarptautinę bendruomenę „nedelsiant reaguoti į šį asmenį, kuris be abejonės demonstruoja savo ketinimus įvesti chuntos režimą Libijoje“.

Turkija ir „tikrai ir toliau palaikys broliškosios Libijos žmones, gindama Nacionalinės santarvės vyriausybę ir visas kitas teisėtas Libijos institucijas“, nurodoma ministerijos paskelbtame pareiškime.

ES pradės misiją dėl Libijos ginklų embargo užtikrinimo


ES artimiausiomis dienomis pasirengusi pradėti atidėtą karinių jūrų pajėgų misiją, kuria bus siekiama užtikrinti Libijai paskelbtą ginklų embargą, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė pareigūnai.

Operacijos „Irini“ tikslas – sustabdyti ginklų srautą į Libiją, kur JT pripažįstamą vyriausybę Tripolyje puola autokrato maršalo Khalifos Haftaro pajėgos, kontroliuojančios didelę dalį šalies pietinių ir rytinių rajonų.

„Irini“ turi pakankamai išteklių, kad būtų galima pradėti misiją“, – AFP pareiškė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.

Vienas iš Italijos karinių laivų artimiausiomis dienomis pasieks planuojamų operacijų zoną rytinėje Viduržemio jūros dalyje, AFP informavo vienas diplomatinis šaltinis.

Jį iš pradžių palaikys regione dislokuoti kitų ES valstybių narių laivai, kol paskirties vietą pasieks laivai, tiesiogiai dalyvausiantys misijoje „Irini“.

„Irini“ pakeis prieštaringai vertinamą operaciją „Sophia“, pradėtą 2015 metais, siekiant pažaboti neteisėtą žmonių gabenimą per Viduržemio jūrą, Europoje kilus migracijos krizei. Ši iniciatyva formaliai baigėsi kovo pabaigoje.

Nedelsiant turėjo prasidėti naujoji misija, tačiau ją teko atidėti beveik mėnesiui, nes Italija ir Graikija negalėjo susitarti, kas turėtų vadovauti operacijai.

Susitarimas dėl „Irini“ buvo pasiektas labai sunkiai. 27 ES valstybės vasarį pagaliau iš esmės išsprendė likusius prieštaravimus, pareikštus Austrijos ir Vengrijos.

Šios valstybės būgštavo, kad naujoji misija faktiškai pavirs gelbėjimo laivynu, gabensiančiu migrantus Viduržemio jūrą į Europą.