B. Johnsonas grįžo į savo biurą Dauningo gatvėje.

Kalbėdamas Dauningo gatvėje, jis patikino, kad Jungtinė Karalystė „pradeda proveržį“ kovoje su COVID-19, tačiau nepaskelbė apie karantino apribojimų švelninimą.

Sekmadienį televizijos kanalo „Sky News“ cituotas šaltinis Dauningo gatvėje pareiškė, jog 55 metų premjeras „veržiasi į darbą“.

Koronavirusu užsikrėtęs premjeras iš ligoninės buvo išrašytas balandžio 12 dieną ir nuo tada leido laiką užmiesčio rezidencijoje netoli Londono.

Kol buvo gydytas ligoninėje, B. Johnsonas tris dienas praleido intensyviosios terapijos skyriuje.

Borisas Johnsonas

Pirmoje kalboje į darbą sugrįžęs britų premjeras paragino visuomenę laikytis karantino, „kad visos pastangos ir aukos nenueitų veltui“, ir perspėjo nerizikuosiantis atšaukti apribojimų per anksti.

„Tačiau tiesa tokia, kad mes darome pažangą – mažiau žmonių, gydomų ligoninėse, mažiau COVID-19 pacientų intensyvios terapijos skyriuose. Yra tikrų ženklų, kad mes jau pasiekėme piką“, – Dauningo gatvėje sakė B. Johnsonas.

„Žinau, kad bus daug žmonių, kurie stebės mūsų sėkmę ir pradės galvoti, ar dabar jau metas nepaisyti socialinio atstumo reikalavimų“, – teigė B. Johnsonas, perspėdamas, kad antras koronaviruso protrūkio pikas gali sukelti „ekonominę katastrofą“.

Pasak jo, prieš pereidama prie karantino švelninimo, vyriausybė nori pirma sumažinti naujų užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičių, apsaugoti sveikatos institucijas, išplėsti COVID-19 testavimo programas ir užtikrinti apsauginių priemonių tiekimą medicinos personalui.

„Tik tada pradėsime palaipsniui atšaukti ekonominius ir socialinius apribojimus ir vieną po kito užvesime didžiulės JK ekonomikos variklius“, – sakė B. Johnsonas.

„Šio proceso metu bus priimami sunkūs sprendimai ir mes tiesiog negalime pasakyti, kaip greitai ar letai šie pokyčiai įvyks“, – teigė premjeras.

Vyriausybėje kilo politinis skandalas

Jungtinės Karalystės vyriausybėje šeštadienį kilo politinis skandalas: paaiškėjo, kad premjero Boriso Johnsono vyriausiasis patarėjas dalyvavo pagrindinės mokslinės grupės, konsultuojančios ministrus dėl koronaviruso pandemijos šalyje, posėdžiuose.

Dauningo gatvė buvo priversta paneigti, kad Dominicas Cummingsas (Dominikas Kamingsas) ir kitas patarėjas Benas Warneris (Benas Vorneris) yra politiškai nepriklausomos Mokslinės patariamosios ekstremalių situacijų grupės (SAGE) nariai.

Vis dėlto po pranešimų laikraštyje „The Guardian“ vyriausybė pripažino, kad D. Cummingsas dalyvavo grupės posėdžiuose. Tuomet opozicinė Leiboristų partija pareikalavo „atsakymų“, kokį konkrečiai vaidmenį jis atliko.

Skandalas kilo vis labiau abejojant vyriausybės požiūriu į COVID-19 situaciją.

Dauningo gatvės atstovas žiniasklaidai pareiškė, kad „netiesa, jog ponas D. Cummingsas ar daktaras B. Warneris dalyvauja SAGE darbe ar yra jos nariai“.

„Ponas D. Cummingsas ir daktaras B. Warneris dalyvavo kai kuriuose SAGE posėdžiuose ir klausė kai kurių posėdžių, nes visi jie šiuo metu virtualūs“, – sakoma pareiškime.

„Jie tą daro, nes nori geriau suprasti mokslinius debatus dėl šios ekstremalios situacijos – geriau suprasti, kaip mokslas ir duomenys gali padėti vyriausybės sprendimams“, – pridūrė atstovas.

Pasak pranešimo, teigti, kad vyriausybė darė įtaką komiteto rekomendacijoms, yra „faktiškai neteisinga ir kenkia protingoms viešoms diskusijoms“.

Komiteto, kuris yra vienas pagrindinių organų formuojant Jungtinės Karalystės atsaką į pandemiją, narių sąrašas iki šiol nėra paviešintas.

Leiboristų atstovas sveikatos priežiūros klausimais Johnas Ashworthas BBC radijui šeštadienį pareiškė nuogąstaująs „dėl politinių patarėjų įtakos diskusijoms“.

„Siekiant visa tai išsiaiškinti reikia paviešinti visus posėdžių protokolus; paraginome vyriausybę tai padaryti“, – sakė jis

Jungtinės Karalystės vyriausybė pastarosiomis savaitėmis patiria vis didėjantį spaudimą įvairiais frontais. Be kita ko, ji kritikuojama, kad trūksta asmens apsaugos priemonių ir neatliekami plataus masto tyrimai dėl koronaviruso, ypač tarp medikų ir socialinių darbuotojų.

Taip pat kyla klausimų, kodėl valdžia neskubėjo visoje šalyje įvesti karantino ir apriboti socialinių kontaktų.

Be to, vis garsiau reikalaujama, kad valdžia paskelbtų dėl koronaviruso įvestų suvaržymų švelninimo strategiją, nes auga susirūpinimas dėl didžiulio krizės poveikio ekonomikai.

Karantinas šalyje paskelbtas kovo 23 d., balandžio 16 d. pratęstas, o gegužės 7-ąją bus sprendžiama, ar jį toliau tęsti.

Nuo COVID-19 užkrato Jungtinės Karalystės ligoninėse iki šiol mirė 19 506 žmonės. Tikėtina, kad vėliau šeštadienį paskelbus naujausius duomenis šis skaičius perkops 20 tūkstančių.

Vyriausybės vyriausiasis konsultantas mokslo klausimais Patrickas Vallance'as kovą sakė, kad jei mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius šalyje neviršytų 20 tūkstančių, tai būtų „geras rezultatas“.