Nors kalbama apie ne itin didelę sumą pinigų, jos pakako atnaujinti Danijos pasipiktinimą dėl praeitais metais pasirodžiusius informacijos, jog D. Trumpas, esą, ieško būdų, kaip įsigyti Grenlandiją. Ne paslaptis, kad Amerika pastaruoju metu vis aktyviau stiprina savo pozicijas Arktyje, nenorėdama dėl įtakos nusileisti Rusijai bei Kinijai.
Minėtieji 12,1 mln. dolerių atiteks tokioms svarbioms sritims kaip gausių Grenlandijos mineralinių išteklių eksploatacija, turizmo skatinimas bei ryšių su salos gyventojais stiprinimas, pareiškė anonimu panoręs išlikti JAV Valstybės departamento atstovas. Jungtinės Valstijos taip pat ketina salos sostinėje Nuke jau po kelių mėnesių atidaryti konsulatą.
Grenlandijos valdžia ketvirtadienį pareiškė, kad finansinės paramos paketas „labai padės ekonominiam Grenlandijos vystymuisi, įskaitant mineralinių išteklių sektorių, turizmą ir švietimą“.
„Užmegzti artimesnius ryšius su kitomis šalimis – daug laiko reikalaujantis procesas. Bet ši gera žinia dar kartą patvirtina, kad mūsų pastangos kuriant konstruktyvius santykius su Jungtinėmis Valstijomis duoda vaisių“, – teigiama Grenlandijos ministro pirmininko Kimo Kielseno pareiškime.
JAV ambasadorė Danijoje Carla Sands Danijos dienraštyje „Altinget“ trečiadienį parašė straipsnį, kuriame teigia, kad minėtoji finansinė parama iš dalies skirta atremti Rusijos „agresyvų elgesį ir išaugusią militarizaciją Arktyje“ bei „grobuoniškus Kinijos ekonominius interesus“ regione.
„Peržengta riba“
Amerikiečių pinigai kaip reikiant suerzino dalį Danijos politikų. Užsienio reikalų komiteto narys iš Socialistinės liaudies partijos Karsten Honge pareiškė, kad toks JAV žingsnis „peržengė ribas“ ir yra skirtas padidinti prieštaravimus Danijos viduje.
„Jie akivaizdžiai peržengė ribą. Sunku patikėti, kad artima sąjungininkė gali bandyti tokiu būdu kurstyti Grenlandijos ir Danijos priešiškumą“, – per interviu „Reuters“ sakė K. Honge. Politikas priklauso ir Danijos parlamento užsienio reikalų komitetui.
Nacionalistinės Danijos Liaudies partijos narys Soerenas Espersenas sako, kad Jungtinių Valstijų pateiktas paramos priemonių paketas „buvo skirtas tarsi kokiai trečiojo pasaulio šaliai... bet Grenlandija nėra besivystanti šalis. Tai vakarietiška demokratinė valstybė. Manau, kad tai netoleruotina“.
D. Trumpas praeitais metais atšaukė planuotą vizitą Danijoje, kai šalies ministrė pirmininkė Mette Frederiksen D. Trumpo norą įsigyti Grenlandiją pavadino „absurdišku“, o apie tai parašė „Wall Street Journal“. D. Trumpas Danijos premjerės žodžius pavadino „bjauriais“ ir „netinkamais“.
Vyresnysis prezidento administracijos šaltinis pareiškė, kad Jungtinėse Valstijose nevyksta joks vidinis procesas, kaip nors susijęs su pastangomis įsigyti Grenlandiją.
Nepaisant to, bandymas pririšti Grenlandiją prie Jungtinių Valstijų – vienas iš pastarųjų metų D. Trumpo administracijos prioritetų. Su JAV planais susipažinęs asmuo, nepanoręs prisistatyti, sako, kad svarbiausias tikslas – sumenkinti Kinijos ir Rusijos įtaką bei į savo pusę patraukti Grenlandijos žmones. Sekantis žingsnis – jei įmanoma, įsigyti ir pačią salą.
