Kai Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šalies piliečiams pranešė, kad šalyje įvedamas karantinas, iki tol vienintele tai padariusia šalimi buvo Italija, kur nuo viruso jau buvo mirę šimtai žmonių, o daugiau nei 12 tūkst. buvo užsikrėtę.
Danijoje tuomet dar nebuvo miręs nė vienas žmogus ir tebuvo arti 500 patvirtintų koronaviruso atvejų.
Praėjus mėnesiui, tas sprendimas, kuris buvo priimtas ignoruojant Europos partnerių ir net savo pačių sveikatos apsaugos sistemos pareigūnų patarimus, rodos, pasiteisino.
Pirmadienį Danijoje buvo dar labiau sušvelnintos karantino sąlygos ir leista atsidaryti grožio salonams. Savaitę anksčiau vėl buvo atidarytos mokyklos.
„Esame nežinomoje teritorijoje, – kovo 11 dieną per televiziją transliuotos spaudos konferencijos metu sakė Danijos vyriausybės vadovė, 5,6 mln. šalies piliečių pranešusi, kad uždraudžiami daugiau nei dešimties žmonių susibūrimai bei uždaromos mokyklos ir įmonės. – Tai turės rimtų pasekmių, tačiau alternatyva būtų dar baisesnė. Įprastomis aplinkybėmis vyriausybė nesiimtų tokių plataus masto priemonių be parengtų visų sprendimų daugybei sunerimusių danų, tačiau susidūrėme su nepaprasta situacija.“
Kai M. Frederiksen sakė savo kalbą, Danijoje buvo patvirtinta 514 koronaviruso atvejų, palyginti su 456 Jungtinėje Karalystėje. Danijoje užfiksuotos tik 355 mirtys ir 7711 atvejų, palyginti su 16 tūkst. mirčių ir 120 tūkst. užsikrėtimo atvejų Jungtinėje Karalystėje. Pastaroji karantiną įvedė tik kovo 23 dieną.
Viruso perdavimo rodiklis Danijoje sumažėjo ir nesiekia vieno atvejo kiekvienam užsikrėtusiam. Ligoninėse nėra antplūdžio, jos pradeda priimti kitomis ligomis sergančius pacientus.
Infekcijos kreivė suplokštinta ir, rodos, Danija atsilaikė prieš virusą, kuris pasaulio galingosioms valstybėms sukėlė labai daug bėdų.
„Manau, kad mūsų vyriausybės tikslas buvo veikti anksčiau – ir vėliau gailėtis, jeigu tai buvo klaida, – nei vėliau, – sakė Kopenhagos universiteto virusologijos profesorius Allanas Randrupas Thomsenas. – Iš į ligonines paguldomų žmonių skaičiaus galima spręsti, kad jau išgyvenome – bent jau šios bangos – piką... Nesinori girtis, bet manau, kad mes šiuo metu gana efektyviai valdome infekciją.“
Danija šiuo metu yra tarp nedaugelio šalių, kurios gali rodyti kelią likusiam pasauliui, kaip efektyviai švelninti karantino sąlygas. Ir nors viso pasaulio akys dabar yra nukreiptos į Daniją, pačios Danijos vyriausybė sekė pavyzdžiu, buvusiu už jos ribų.
Protrūkio Europoje pačioje pradžioje, kuomet žemynas tapo pasauliniu koronaviruso plitimo epicentru, Kopenhagai pirmiausia nerimą kėlė tai, kad Šiaurės Italijoje užsikrėtusiųjų žmonių skaičius labai greitai augo, o tai rodė, kad spartus viruso plitimas bendruomenėje bus ne galimas, o labai tikėtinas.
Didžiulė epidemija Europoje, didžiulis mirtingumas ir socialinė griūtis keltų grėsmę ne tik Danijos žmonėms, bet ir pamatinei idėjai valstybės, kurioje mokami dideli mokesčiai ir tarp valdžios bei visuomenės sudarytas tvirtas socialinis susitarimas.
„Mūsų gerovės valstybės naratyvas yra per daug stiprus, kad ji žlugtų, – sakė Danijos vyriausybės atsaką į pandemiją stebintis Danijos laikraščio „Politiken“ sveikatos skilties redaktorius Larsas Igumas Rasmussenas. – Todėl mes negalėjome leisti susiklostyti situacijai, kokia buvo Šiaurės Italijoje, kur kariai Bergame turėjo vežti lavonus maišuose. Gerovės valstybėje tai negali įvykti, nes tokiu atveju tai reiškia, kad gerovės valstybė neprisiima atsakomybės.“
Antrasis nerimo šaltinis Danijos vyriausybei buvo į šiaurę nuo Stokholmo esanti Solnos savivaldybė. Čia nebuvo jokio ypatingo protrūkio, tačiau čia įsikūręs Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC).
Kovo pradžioje Islandijos medikams nerimą ėmė kelti didelis potencialių su Austrijos Išglio slidinėjimo kurortu siejamų koronaviruso atvejų skaičius ir jie greitai pradėjo perspėti vyriausybes žemyninėje Europoje. Tačiau nepriklausoma ES finansuojama organizacija ir toliau patarė netirti grįžtančių iš šio regiono pagal standartinę procedūrą. Danijoje su Austrija siejamų atvejų skaičius greitai viršijo siejamus su Italija.
„Danijos vyriausybė suvokė, kad negali pasitikėti informacija, gauta iš Europos. Jeigu šalyje neatlieki tyrimų, tuomet oficialiai ir nėra epidemijos, nors realiai ji yra“, – sakė P. R. Rasmussenas.
Danijos vyriausybė ėmėsi skubių priemonių ir vos per savaitę uždraudė masinius susibūrimus, vėliau uždarė įmones ir mokyklas, o galiausiai uždarė sienas. Pastarasis sprendimas buvo priimtas nepaisant savo pačių sveikatos pareigūnų kalbų, kad tai bus neefektyvu.
Skleisdama atsargų savo medicinos institucijų optimizmą užtikrinant visuomenę, kad viskas yra kontroliuojama, Danijos vyriausybė laimėjo laiko šalies ligoninėms pasiruošti, o taip pat pažaboti Europoje siautusio viruso plitimą. Viena tarp pirmųjų karantiną įvedusių šalių tapusi Danija taip pat yra viena pirmųjų švelninančių jo apribojimus. Ir pradėta nuo mokyklų.
„Tai veikiausiai atrodys kaip balansavimas ant lyno, – pristatydama naujausias priemones žurnalistams sakė Danijos vyriausybės vadovė. – Jeigu mes ramiai stovėsime vietoje, galime nukristi. O jeigu eisime per greitai, viskas gali baigtis blogai. Todėl privalome atsargiai žengti žingsnį po žingsnio.“
Dabar planuojama leisti vienuolikos metų ir jaunesniems vaikams grįžti į mokyklas, kas leis jų tėvams dirbti iš namų ir šiek tiek palaikyti ekonomiką. Iš pradžių ketinama pamokas daugiausia rengti lauke ir tai pradžioje bus labiau panašu į vaikų priežiūrą nei į tradicines pamokas.
„Mūsų švietimo ministras aiškiai nurodė tėvams, kad jie neturėtų tikėtis įprastinio mokymo, – sakė Danijos mokytojų sąjungos vice prezidentė Dorte Lange. – Tai labiau panašės į vaikų priežiūrą, o ne tikrą mokymą.“
Tačiau nors tokios priemonės tėvams suteikia tam tikrą atgaivą ir leidžia pamažu grįžti į normalų kasdienį gyvenimą, kai kurių tėvų tai neįtikina. Jie nerimauja, kad vaikai, esą, yra naudojami valstybės sankcionuotoms imuniteto pratyboms. O ekspertai baiminasi, kad maži vaikai yra per daug nepatikimi, kad ant jų pečių būtų galima perkelti visuomenės „perkrovimo“ naštą, ir mano, kad vyriausybės pirmasis žingsnis gali „nustumti šalį nuo lyno“.
„Nerimauju dėl to, ar maži vaikai sugebės laikytis socialinių taisyklių, kurios dabar yra įvestos kalbant apie rankų plovimą ir atstumo laikymąsi, – sakė A. R. Thomsenas. – Tai yra gana sudėtingai kontroliuojama grupė, todėl sakyčiau, kad geriau vertėtų į gatves grąžinti vyresnius mokinius ar dalį darbuotojų, nes jiems yra paprasčiau nurodyti, kaip elgtis.“
„Turime tai daryti skirtingomis fazėmis, tačiau jeigu pirmoji fazė nepavyksta, tuomet teks atidėti visą procesą, – sakė jis. – Visi žmonės, įskaitant ir mane, laukia dalies apribojimų panaikinimo. Tačiau jeigu paaiškės, kad vėl tyrime grįžti į atgal, nes viruso plitimas paspartėjo, tai būtų nesėkmė. Nenorime prarasti to, ką pasiekėme per pastarąsias keturias savaites.“