Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis savo laiške, kuriame kviečia 27 šalių lyderius į vaizdo konferencijos formatu vyksiančias derybas, rašo, kad jie turėtų dėti pastangas, kad būtų įkurtas ilgalaikis pagalbos fondas.
Tačiau klausimas dėl fondo dydžio ir jo finansavimo vis dar kelia daug ginčų.
„Siūlau mums sutarti siekti, kad toks fondas būtų įsteigtas kiek įmanoma greičiau“, – rašo Ch. Michelis laiške Bendrijos šalių lyderiams.
„Jis turėtų būti pakankamo dydžio, orientuotas į labiausiai paveiktus sektorius ir Europos geografines zonas ir skirtas spręsti šią beprecedentę krizę“, – rašoma laiške.
Ch. Michelis siūlo paprašyti Europos Komisijos, ES pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos, išanalizuoti poreikius ir parengti planą.
Be kita ko, turi būti patikslinta, kaip šis fondas būtų susijęs su nauju Bendrijos septynerių metų biudžetu, keliančiu didžiulius nesutarimus tarp ES narių.
Lyderių taip pat bus prašoma patvirtinti 540 mlrd. eurų skubios pagalbos paketą kovai su krize, dėl kurio anksčiau šį mėnesį sutarė ES šalių finansų ministrai.
Kalbant apie ilgalaikio fondo dydį, minimi įvairūs skaičiai. Eurogrupės vadovas Mario Centeno siūlė, kad fondą sudarytų nuo 700 mlrd. iki 1,5 trln. eurų, tuo tarpu Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as kalbėjo apie trilijono eurų sumą.
Prancūzija, Italija, Ispanija ir kai kurios kitos Bendrijos narės siūlė sukurti bendro skolinimosi priemonę, vadinamąsias koronaobligacijas, turinčias padėti finansuoti atsigavimą po krizės. Tačiau šiai idėjai griežtai pasipriešino Vokietija, Nyderlandai ir kai kurios kitos valstybės.
Kartu su savo laišku Ch. Michelis paskelbė penkių puslapių „atsigavimo gaires“, parengtas kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Šiose gairėse nėra jokių konkrečių išvadų, tik pažadas parengti „detalesnį veiksmų planą“. Jame bus išdėstytos konkrečios priemonės ir nurodyta, kad jų bus imtasi.