Paryžiuje įsikūrusi tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) savo metiniame spaudos laisvės indekse nurodė, kad pandemija „akcentuoja ir didina daugelį krizių“, ir taip metančių šešėlį ant spaudos laisvės.
Pandemija paskatino kai kuriuos režimus „pasinaudoti faktu, kad žmonės yra priblokšti, o mobilizacija susilpnėjo, ir įvesti priemones, kurių nebūtų įmanoma priimti normaliais laikais“, naujienų agentūrai AFP sakė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.
Indekse, palyginti su praėjusiais metais, didelių pokyčių nedaug. Šiaurės šalys laikomos laisviausiomis, o izoliuotos valstybės Turkmėnistanas ir Šiaurės Korėja yra 180 šalių sąrašo pabaigoje.
RSF apkaltino Kiniją ir Iraną, indekse užimančias atitinkamai 177-ąją ir 173-iąją vietą, koronaviruso protrūkių cenzūravimu.
„Informacijos hiperkontrolė“
Užsimindama apie kaltinimus, kad Pekinas nuslėpė pradinį protrūkio mastą, RSF nurodė, kad Kinija „išlaiko savo informacijos hiperkontrolės sistemą, kurios neigiamas poveikis visam pasauliui pasimatė per koronaviruso... krizę“.
Europa taip pat nebuvo apsaugota: premjero Viktoro Orbano valdoma Vengrija priėmė specialų įstatymą dėl melagingos informacijos, kuris yra „visiškai neproporcinga prievartos priemonė“.
Pasak RSF, yra „aiški koreliacija“ tarp žiniasklaidos laisvės slopinimo reaguojant į koronaviruso pandemiją ir šalies vietos indekse.
Norvegija pirmą indekso vietą užėmė ketvirtus metus iš eilės, o Suomija vėl yra antroje vietoje.
Šiaurės Korėja paskutinėje vietoje pakeitė Turkmėnistaną, o 178 vietoje esanti Eritrėja tebėra šiuo požiūriu prasčiausiai vertinama Afrikos valstybė.
Pagal padarytą pažangą trečias yra Sudanas, kuris nušalinus prezidentą Omarą al Bashirą (Omarą Baširą) pakilo per 16 vietų į 159-ąją.
Prancūzija nukrito per dvi vietas į 32-ąją. Žurnalistai šioje šalyje kartais nukenčia nuo policijos smurto per demonstracijas, nurodė RSF.
Kasmet nuo 2002-ųjų skelbiamu RSF Pasaulio spaudos laisvės indeksu įvertinami tokie veiksniai kaip žiniasklaidos nepriklausomybė, savicenzūra, teisinė aplinka ir skaidrumas. Atitinkamą klausimyną pildo ekspertai.
„Kinijos stiliaus scenarijus“
Turkija, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas buvo ne kartą kritikuotas dėl spaudos laisvės varžymo, pakilo per tris vietas į 154-ąją, bet RSF sakė, kad taip nutiko dėl „kitų šalių nusmukimo“, o ne dėl teigiamų permainų.
RSF nurodo, kad žiniasklaidos, ypač interneto žiniasklaidos, cenzūra Turkijoje buvo sustiprinta ir dabar šalis yra „autoritariškesnė nei bet kada“.
Prezidento Vladimiro Putino valdoma Rusija yra 149 vietoje ir taip pat toliau „stengiasi kontroliuoti internetą, naudodamasi dar sudėtingesniais metodais“. RSF pamini įstatymą, pagal kurį Rusija savo teritorijoje galėtų atjungti internetą nuo likusios pasaulio dalies.
„Kinijos stiliaus scenarijaus perspektyva [Rusijoje] verčia nerimauti“, – sakė organizacija.
„Nacionalinio interneto uždarymas“ jau yra tikrovė izoliuotoje Centrinės Azijos valstybėje Turkmėnistane, kur tik nedaugelis vartotojų gali naudotis itin cenzūruojama interneto versija, dažnai – kavinėse, kur prieš prisijungdami turi parodyti asmens dokumentą, teigiama indekse.
„Kone visur Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje autoritariški lyderiai tvirčiau suima į savo rankas naujienas ir informaciją“, – pabrėžė RSF.