Informacija apie tą lemtingą kolegų persimetimą viena lemtinga fraze ir druskinės perdavimą – labai ilgo ir kruopštaus tyrimo rezultatas, kurį ekspertai įvardija kaip vieną iš pasaulinės kovos su naujuoju koronavirusu sėkmės istorijų, rašo „Reuters“.
Kaip skelbia tyrimas, šių dviejų žmonių kontaktas – vienas iš pirmųjų grandininės reakcijos, pradėjusios COVID-19 plitimą už Azijos ribų, elementų ir toks svarbus būtent todėl, kad pavyko jį nustatyti.
Abu šie žmonės gyvena ir dirba 4 tūkst. gyventojų turinčiame netoliese Miuncheno esančiame Stokdorfo mieste. Jie – automobilių detalių gamintojo „Webasto Group“ darbuotojai. Atskleidusi, kad viena iš jos darbuotojų – kinų tautybės moteris – susirgo virusu ir jį atvežė į „Webasto“ būstinę, bendrovė atsidūrė tarsi po didinamuoju stiklu. Ten naujasis koronavirusas ir pradėjo savo kelionę po Vokietiją.
Iš pradžių susirgo kolegos, tarp kurių, kaip pavyko nustatyti mokslininkams, buvo asmuo, pietavęs valgykloje, su kuriuo kinų kilmės moteris neturėjo jokio kontakto.
Sausio 22 dienos scena valgykloje – vienas iš dešimčių kasdieniškų incidentų, kuriais domėjosi mokslininkai, bandydami susekti, patikrinti ir izoliuoti užsikrėtusius darbininkus, kad regioninė Bavarijos valdžia galėtų imtis priemonių viruso plitimui sustabdyti.
Ir ši medžioklė iš tikrųjų padėjo Vokietijai laimėti itin brangaus laiko ruošiantis atremti COVID-19 smūgį.
Tai laikas, kurį Vokietija laimėjo gyvybėms gelbėti, tvirtina mokslininkai. Pirmasis nebe įvežtinio COVID-19 protrūkis Vokietijoje prasidėjo anksčiau nei Italijoje, tačiau Berlynas skaičiuoja žymiai mažiau aukų. Pirmasis nustatytas viruso perdavimas šalies viduje užfiksuotas vasario 21 dieną.
Tuo metu Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija jau buvo pradėjusi didelio masto informavimo kampaniją, o vyriausybė jau buvo parengusi strategiją, kaip kovoti su virusu, pagrįstą plačiai paplitusiu testavimu. Kol kas Vokietijoje naujasis koronavirusas pražudė daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Italijoje, kur gyvena mažiau žmonių, bendras aukų skaičius viršija 25 tūkst.
„Supratome, kad tiesiog privalome itin tiksliai atsekti infekcijos grandines, nes tik tokiu būdu galėsime jas sutraukyti“, – „Reuters“ sakė koronaviruso pacientus Miunchene gydantis gydytojas Clemensas Wendtneris.
C. Wendtneris suvienijo jėgas su geriausiais Vokietijos mokslininkais ir visi kartu ėmėsi narplioti vadinamąjį „Miuncheno židinį“. Būtent jie ir patarė Bavarijos žemės valdžiai, kaip vertėtų elgtis. Taigi, Bavarija pradėjo rodyti pavyzdį visai šaliai įvedusi karantiną, kuris visos šalies mastu paskelbtas tik kovo 22 dieną.
Mokslininkai, tarp kurių buvo ir vyriausiasis Anglijos medicinos pareigūnas Chrisas Whitty, jau seniau negailėjo gerų žodžių Vokietijos pastangoms lėtinant viruso plitimą. „Visi žinome, kad Vokietija pirmauja galimybėmis testuoti žmones dėl koronaviruso, mums yra ko pasimokyti“, – sakė Ch. Whitty.
Berlyno „Charite“ ligoninės vyriausias virologas Christianas Drostenas sako, kad Vokietijai labai padėjo tai, jog pavyko atsekti labai aiškų pirmąjį viruso židinį. „Viskas dėl to, kad nuo pat pradžių mums pavyko teisingai pasielgti su tuo viruso židiniu Miunchene... Tada ir pasidarė aiškiau, ką turime daryti, kad virusas neplistų“, – NDR radijo laidoje apie koronavirusą kalbėjo ekspertas.
Ch. Drostenas, nepanoręs atsakyti į šios publikacijos rengėjų klausimus, buvo vienas iš 40 mokslininkų, dirbusių su šiuo pirminiu viruso židiniu. Jų pastangų rezultatas preliminaria forma buvo pristatytas kovo pabaigoje. Kol kas jis akademikų bendruomenės dar neįvertintas, o publikuojamas NDR puslapyje internete.
Elektroniniai kalendoriai
Tai buvo sausio 27-oji, pirmadienis, kai „Webasto“ vykdomasis direktorius Holgeris Engelmannas informavo atsakingus pareigūnus, jog vienai iš jo darbuotojų nustatytas naujasis koronavirusas. Moteris, kilusi iš Šanchajaus, dalyvavo kelias dienas trukusiuose mokymuose bei susitikimuose „Webasto“ būstinėje Miunchene.
Moters tėvai, gyvenantys Kinijos Uhano mieste, dar prieš jos komandiruotę į Stokdorfą buvo atvykę aplankyti dukros.
Lankydamasi Vokietijoje, moteris pajuto neįprastą skausmą krūtinės srityje, vargino nuolatinis nuovargis. Simptomus ji nurašė laiko juostų skirtumų sukeltiems nepatogumams.
Skrisdama namo atgal į Kiniją, pradėjo karščiuoti. Vos nusileidus lėktuvui, buvo atliktas testas, sulaukus teigiamo rezultato, moteris atsidūrė ligoninėje. Tėvai taip pat išgirdo teigiamą naujojo koronaviruso diagnozę. Moteris nedelsdama apie savo ligą informavo darbdavius.
Vokietijoje H. Engelmannas skubiai subūrė krizės valdymo komandą, kuri perspėjo sveikatos apsaugos institucijas ir ėmėsi ieškoti personalo, turėjusio bent menkiausią kontaktą su kolege iš Kinijos. Vienas iš jų buvo ir pats H. Engelmannas.
„Prieš keturias ar penkias dienas iki žinios apie kolegės ligą spaudėme vienas kitam ranką“, – sakė vokietis.
Dabar Vokietijoje „nuliniu pacientu“ vadinama Šanchajaus gyventoja – „jau daug metų kartu bendrovėje dirbanti profesionalė iš projektų valdymo skyriaus“, kurią H. Engelmannas pažįsta asmeniškai, skelbia „Reuters“.
Bendrovė neatskleidžia nei jos tapatybės, nei kitų susijusių asmenų vardų bei pavardžių, argumentuodami, kad būtent anonimiškumas ir padrąsino personalą aktyviai bendradarbiauti valdžiai bandant suvaldyti viruso plitimą.
Užduotis rasti visus asmenis, turėjusius kontaktą su sergančiąja, palengvėjo pasitelkus „Webasto“ darbuotojų elektroninius kalendorius – gydytojams tereikėjo pasidomėti konkrečių asmenų dienotvarkėmis ir susitikimais.
„Tik dabar iš tikrųjų suvokiame, kaip mums tada pasisekė. Visiems pavyko gauti reikiamos informacijos iš personalo, tad galėjome be didesnio streso atkurti infekcijos grandinę“, – teigia pacientais Miunchene besirūpinęs C. Wendtneris.
Pavyzdžiui, pirmasis atvejis – pirmasis asmuo Vokietijoje, užsikrėtęs nuo minėtosios moters – sausio 20 dieną viename iš susitikimų nedideliame konferencijų kambaryje sėdėjo šalia jos, išsiaiškino mokslininkai.
Ten, kur stigo duomenų iš elektroninių šaltinių, mokslininkai pasitelkė kitą metodą: jie daugeliu atvejų galėjo pasinaudoti genomų seka. Tai analizės būdas, leidžiantis pastebėti skirtingų pacientų viruso genetinių kodų skirtumus ir taip sudaryti jo plitimo žemėlapį.
Tokiu būdu ekspertai išsiaiškino, kad ketvirtasis naujojo koronaviruso atvejis net kelis kartus turėjo kontaktą su kolege iš Šanchajaus. O tada tas ketvirtasis apsirgusysis valgykloje sėdėjo nugara į nugarą su kitu kolega. Kai pastarasis pasisuko pasiskolinti druskos, anot mokslininkų, buvo perduotas ir virusas. Taip maiste druskos pristigęs asmuo tapo penktuoju atveju.
„Webasto“ sausio 28 dieną išplatino informaciją, jog laikinai uždaro Stokdorfo atstovybę. Nuo sausio 27 dienos iki vasario 11 dienos Miuncheno židinyje buvo nustatyta 16 COVID-19 atvejų. Iš jų 15 pasireiškė virusui būdingi simptomai. Visi, kurių koronaviruso testas buvo teigiamas, buvo nusiųsti į ligoninę, kur juos būtų galima stebėti ir sužinoti kuo daugiau apie naują ligą.
Bavarija visą viešą gyvenimą sustabdė kovo viduryje. Nuo tada visoje Vokietijoje buvo uždarytos mokyklos, parduotuvės, restoranai, vaikų žaidimo aikštelės ir sporto klubai, visiems primygtinai rekomenduojama dirbti iš namų.
Pirmieji žingsniai
Vokietija pirmadienį pradėjo pirmuosius žingsnius padėties normalizavimo link, pirmąkart per mėnesio laikotarpį leidusi atsidaryti mažesnėms parduotuvėms kai kuriose žemėse, politikams pareiškus, kad naujojo koronaviruso protrūkis šalyje jau yra „valdomas“.
Dauguma mažesnių kaip 800 kv. metrų ploto parduotuvių – pradedant gėlių krautuvėlėmis, baigiant drabužių parduotuvėmis – galės vėl priimti pirkėjus, palaipsniui švelninant griežtus visuomenės gyvenimo suvaržymus, įvestus praeitą mėnesį.
Kanclerė Angela Merkel ir žemių premjerai sprendimą leisti atidaryti dalį įmonių paskelbė praeitą savaitę, bet stengėsi pabrėžti, kad tai tėra atsargus pirmasis žingsnis.
Pirmosios parduotuvės duris atverė pirmadienį, bet kiekvienai iš 16 Vokietijos žemių leista atšaukti suvaržymus skirtingu tempu.
Kai kuriose žemėse, įskaitant sostinę Berlyną, šis „atšilimo“ procesas truks ilgiau.
A. Merkel, giriama už pastangas suvaldyti koronaviruso krizę, tikisi iš naujo užvesti į keblią padėtį patekusią Vokietijos ekonomiką, praeitą savaitę oficialiai įžengusią į recesiją.
Vokietijoje patvirtinti 150 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, virš 100 tūkst. pasveiko, o virš 5 tūkst. mirė. Ši šalis yra viena iš labiausiai paveiktų koronaviruso pandemijos, taip pat pat viena sparčiausiai į ją reagavusių.
Balandžio 17 d. už ligų kontrolę ir prevenciją atsakingas Roberto Kocho institutas (RKI) paskelbė, kad protrūkio užkrečiamumo rodiklis šalyje pirmąkart sumažėjo iki 0,7 – tai, kiekvienas užsikrėtęs asmuo užkrečia mažiau kaip vieną kitą žmogų. Tuomet sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas paskelbė, kad COVID-19 protrūkis šalyje yra „valdomas“.
Vis dėlto A. Merkel, anksčiau šį mėnesį turėjusi dviem savaitėms izoliuotis dėl galimo sąlyčio su užsikrėtusiais, nors infekcija jai nebuvo patvirtinta tyrimais, perspėjo, kad Vokietijos sėkmė tebėra „trapi“.
„Dar ilgą laiką negalėsime grįžti prie savo įprasto gyvenimo“, – sakė daugiausiai gyventojų turinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos premjeras Arminas Laschetas, kaip ir A. Merkel priklausantis konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungai (CDU).
Interviu savaitraščiui „Der Spiegel“ A. Laschetas perspėjo, kad kai kurie suvaržymai dėl koronaviruso gali tęstis iki 2021 metų.
Daugiau kaip dviejų žmonių susirinkimų draudimas ir reikalavimas viešose vietose stovėti ne arčiau kaip už 1,5 m vienas nuo kito lieka galioti.
Tai reiškia, kad kirpyklos, iš pradžių pripažintos vienomis iš būtinų paslaugų teikėjų, negalės atsidaryti mažiausiai iki gegužės 4-osios.
Kultūros įstaigos, barai, laisvalaikio centrai ir grožio salonai taip pat kol kas liks uždaryti. Dideli vieši renginiai, įskaitant koncertus ir futbolo rungtynes, liks uždrausti iki rugpjūčio 31-osios.
Vis dėlto Vokietija gali tikėtis bent jau kurių sušvelninimų, nors juos ne visi vertina palankiai.
Kadangi didesnėms parduotuvėms kol kas neleidžiama atsidaryti, Vokietijos prekybos asociacija penktadienį perspėjo dėl galimo „konkurencijos iškraipymo“.
Vis dėlto ekonomikos ministras Peteris Altmaieris teisino 800 kv. metrų ploto kriterijų ir sakė, kad „diržas gali būti atleidžiamas tik po truputį“.
Ateinančiomis savaitėmis taip pat bus iš dalies atidarytos mokyklos. Dauguma žemių vyresniems mokiniams į klases leis sugrįžti nuo gegužės 4-osios.
Švietimo politika Vokietijoje tradiciškai sprendžiama žemių lygiu, o iki šiol labiausiai COVID-19 protrūkio paveikta Bavarija paliks mokyklas uždarytas savaite ilgiau.
Balandžio 29-ąją regionų švietimo ministrai turėtų pateikti konkrečius planus, kaip klasėse galėtų būti toliau užtikrinamas reikalavimas laikytis socialinio atstumo.
Vokietija tikisi, kad draudimų švelninimą pavyks suderinti su veiksmingesne COVID-19 plitimo stebėsena.
Šalis tikisi suintensyvinti testavimą (iki šiol Vokietijoje testai atlikti jau apie 2 mln. žmonių), taip pat siekiama nuo rugpjūčio per savaitę pagaminti apie 50 mln. apsauginių kaukių, įskaitant 10 mln. – aukštesnio apsaugos standarto FFP2.
Nors kaukės iki šiol nėra privalomos, A. Merkel sakė, kad jos vyriausybė „primygtinai rekomenduoja“ viešumoje jas dėvėti.
Atsidarius parduotuvėms numatoma, kad suintensyvės žmonių judėjimas, tad Meklenburgo-Pomeranijos ir Saksonijos žemės įvedė reikalavimą dėvėti kaukes viešajame transporte.