Tarnybos sako, kad šis atidarymas tapo įmanomas, nes vaikai yra mažiau veikiami koronaviruso infekcijos COVID-19, nors kai kurie tėvai šį sprendimą vertina atsargiai.
„Lankyti darželius yra saugu“, – prieš atidarymą sakė švietimo ministrė Guri Melby.
Vis tik kaimyninėje Danijoje buvo įkurta feisbuko grupė „Mano vaikas neturėtų būti COVID-19 bandomasis triušis“, o internetinę peticiją prieš ikimokyklinio ugdymo įstaigų atidarymą pasirašė beveik 30 tūkst. žmonių.
Kaip rodo visuomeninio transliuotojo NRK savaitgalį paskelbta apklausa, 24 proc. tėvų šiuo metu dar nenori leisti savo vaikų į darželius, o 13 proc. atsakė nesantys tikri.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos turės taikyti kai kurias sveikatos apsaugos taisykles.
Iki trejų metų metų mažyliai turės būti laikomi iki trijų vaikų grupėmis, prižiūrint vienam suaugusiajam. Vaikai nuo trejų iki šešerių metų galės būti laikomi iki šešių vaikų grupėmis.
Norvegija, kartu su Austrija, Danija ir Vokietija, yra tarp pirmųjų šalių, pradedančių švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus. Norvegijoje jie buvo įvesti kovo 12 dieną.
Pagal Oslo parengtą priemonių švelninimo planą, nuo pirmadienio į darbą galės grįžti fizioterapeutai ir psichologai. Šią savaitę taip pat galės atsidaryti kirpyklos ir dermatologijos kabinetai.
Nuo balandžio 27-osios į klases galės grįžti pradinukai.
Daugeliui parduotuvių buvo leista toliau dirbti, bet barams ir daugumai restoranų uždarymo režimas tęsis.
Kultūros ir sporto renginiai liks uždrausti mažiausiai iki birželio 15-osios.
Apie 5,4 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje iki šiol užregistruota 7 068 patvirtintų COVID-19 atvejų ir mirė 154 pacientai.
Kelias pastarąsias dienas šalyje mažėjo per parą hospitalizuojamų koronavirusu užsikrėtusių pacientų, o balandžio pradžioje vyriausybė paskelbė laikanti protrūkį „valdomu“.
Vis tik šalyje lieka galioti daugelis suvaržymų ir taisyklių, o tarnybos nuo šiol labiau kliausis sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo mobiliąja programėle ir intensyviu testavimu.