„Atsižvelgiant į tai, kaip veikia ES, nenuostabu, kad pačioje krizės pradžioje vyravo nacionaliniai sprendimai. Sveikatos apsauga priklauso nacionalinei kompetencijai, o galimybės greitai veikti yra daug platesnės nacionaliniu, o ne europiniu lygiu. Vis dėlto daugelis europiečių yra nusivylę“, – parašė J. Borrelis savo tinklaraštyje.
„Tam tikri Europai bloga linkintys asmenys viduje ir išorėje užsipuolė šią pirmojo etapo dinamiką, o kai kurie nesidrovi kurstyti ugnį“, – pareiškė jis.
J. Borrellis atkreipė dėmesį į konkrečius solidarumo tarp bloko valstybių narių pavyzdžius. Pasak jo, Prancūzija, Austrija ir Čekija nusiuntė Italijai ir Ispanijai milijonus apsauginių kaukių – tai yra, daug daugiau nei Rusija ar Kinija, nors bet kokia pagalba yra sveikintina. Be to, kai kurios Bendrijos narės priima pacientus iš pandemijos labiau paveiktų kaimyninių šalių, o į Italiją atskrido medikų brigadų iš Rumunijos ir kitų valstybių, nurodė diplomatijos vadovas.
Jis pažymėjo, jog gana greitai prasidėjo antrasis atsako į krizę etapas, kai blokas priėmė bendrus sprendimus dėl medicininių medžiagų ir įrangos pirkimo, atkūrė atsargų pristatymą per vidaus sienas, išskyrė papildomus šimtus milijardų eurų iš bendrojo biudžeto ir pasitelkė Europos investicijų banko (EIB) pagalbą.
ES vyriausiasis diplomatas mano, kad iki krizės pabaigos laukia „ilgas bei sunkus kelias“ ir kad „kitas etapas reikalaus suderintų veiksmų – tiek Europoje, tiek visame pasaulyje“.
„Krizė tikriausiai paspartins istorijos eigą, stiprindama anksčiau išryškėjusias tendencijas. Tai reiškia geopolitinės konkurencijos intensyvėjimą ir apskritai įtampos tarp JAV ir Kinijos augimą“, – parašė J. Borrellis.
Jo teigimu, būtina imtis „daugiašalio“ atsako, o šiuo tikslu reikėtų „sutelkti visas esamas daugiašales priemones ir prireikus jas pertvarkyti, taip pat būti pasirengusiems kurti naujas ir geresnes“.
„Be to, turime giliai susimąstyti apie padarinius mūsų demokratinėms sistemoms“, – tęsė J. Borrelis. – Krizę galima išnaudoti siekiant sutelkti valdžią ir susilpninti demokratinę kontrolę – to turėtume saugotis. Mums turėtų būti aišku, kad stabiliausia valdžios forma yra kontrolės ir pusiausvyros sistema, kai piliečiai yra įgalinti, o ne kontroliuojami įsakymais.“
„Po netvirtos pradžios ES dabar yra visiškai mobilizuota visomis kryptimis“, – konstatavo Bendrijos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.