Į Sąjungininkų pusę perėjęs ir Britanijos kariuomenėje tarnavęs Richardas Wadani, po grįžimo į savo šalį dar ilgai vadintas išdaviku ir bailiu, mirė šį savaitgalį, sakoma grupės „Teisingumas nacių karo teismų aukoms“ pranešime.
Grupė išreiškė pagarbą R. Wadani, gimusiam 1922 metais Prahoje, bet 1938-aisiais persikėlusiam į savo motinos gimtąjį miestą Vieną.
„Dėl jo dešimtmečius trukusių nenuilstamų pastangų nacių ginkluotųjų pajėgų dezertyrai ir visos kitos nacių karinio teisingumo aukos yra teisiškai reabilituojamos“, – sakoma grupės pirmininko Thomas Geldmacherio pareiškime.
„Jam mirus šalis neteko didžio austro, – savo žinutėje parašė Austrijos prezidentas Alexander'as Van der Bellenas. – Richardas Wadani buvo drąsos, moralinės tvirtybės ir nepalaužiamo teisingumo jausmo simbolis.“
R. Wadani nesėkmingai mėgino dezertyruoti 1942 metais, o 1944-aisiais jam galiausiai pavyko prisidėti prie Sajungininkų pajėgų netoli Acheno miesto Vokietijoje.
Po karo jis 1946 metais grįžo į Vieną ir daugiausiai dirbo tinklinio treneriu.
„Kai atvykau į įdarbinimo agentūrą vilkėdamas britų kariuomenės uniformą, mane išvarė, pareiškę: „Kaip drįsai tarnauti užsienio armijoje?“ – anksčiau pasakojo R. Wadani.
Ilga kova dėl teisingumo
2002 metais jis kartu su kitais įkūrė organizaciją, siekiančią teisingumo asmenims, dezertyravusiems iš nacių pajėgų arba atsisakiusiems kautis.
Tačiau tik 2009 metais Austrija, kaip ir Vokietija, panaikino visas tebegaliojusias apkaltinamąsias nutartis šiems žmonėms.
2014 metais Vienos centre buvo atidengtas paminklas, skirtas pagerbti apie 1,5 tūkst. žmonių iš Austrijos, kuriems naciai įvykdė mirties bausmes už dezertyravimą arba atsisakymą kautis Antrajame pasauliniame kare.
Tais metais duodamas interviu naujienų agentūrai AFP R. Wadani sakė, kad Trečiasis reichas, aneksavęs Austriją 1938 metais, buvo „režimas, už kurį morališkai nebuvo galima kovoti“.
„Tačiau po karo buvo lengviau badyti pirštais dezertyrus negu paaiškinti didžiajai daugumai kariavusių žmonių, kad jie buvo apkvailinti“, – pridūrė jis.
„Daugybė dezertyrų mirė krimsdamiesi, kad jie laikomi „kiaulėmis“, nes rizikavo savo gyvybėmis, kad pasipriešintų naciams“, – pabrėžė R. Wadani.
Per 1939–1945 metais vykusį konfliktą A. Hitlerio ginkluotosiose pajėgose tarnavo šimtai tūkstančių austrų.
Apie 30 tūkst. žmonių, atsisakiusių kautis arba sučiuptų dezertyravus, buvo nuteisti myriop, o apie 20 tūkst. jų nuosprendžiai buvo įvykdyti. Apie 1,5 tūkst. šių žmonių buvo kilę iš Austrijos.
Nors daugelis aukšto rango nacių, įskaitant patį A. Hitlerį, buvo austrų kilmės, daugelis šioje Alpių valstybėje vengė pripažinti bendrą atsakomybę už Holokaustą ir kitus nacių nusikaltimus, sako istorikai.