Kol kas per anksti tvirtinti, jog šis naujasis virusas taps mūsų sezoniniu palydovu. Tam, kad tuo galutinai įsitikintume, turime bent metus akylai stebėti viruso kitimo skaičius vienoje konkrečioje geografinėje teritorijoje. Pradžiai užuominų galime sulaukti atlikę viruso plitimo skirtingomis klimatinėmis sąlygomis tyrimą.

Kokie įrodymai?

Yra įrodymų, jog koronaviruso atvejai itin telkiasi vėsesniuose ir sausesniuose regionuose. Vieną tyrimą atlikę mokslininkai teigia išsiaiškinę, kad labiausiai nuo viruso nukentėjusiose valstybėse (tose, kur virusas slapčia plinta bendruomenėse nuo žmogaus prie žmogaus) kovo 10 dieną fiksuota žemesnė vidutinė oro temperatūra nei šalyse, kur COVID-19 atvejų fiksuojama mažiau.

Kito tyrimo autoriai analizavo 100 Kinijos miestų, kur pasitaikė daugiau nei 40 COVID-19 atvejų, situaciją ir nustatė, kad ten, kur aukštesnė temperatūra ir santykinai didesnis drėgnumas, naujojo koronaviruso atvejų pastebimai mažiau.

Trečio tyrimo, kurio dar oficialiai neįvertino akademinė bendruomenė, autoriai išsiaiškino: nors naujojo koronaviruso atvejų pasitaiko visame pasaulyje, protrūkiai telkiasi ten, „kur vėsiau ir sausiau“ – bent jau tokią tendenciją ekspertai pastebėjo iki kovo 23 dienos.

Nepaisant to, kaip kad pažymi Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos mokslininkai, virusas dabar paplitęs visuose Pasaulio sveikatos organizacijos regionuose, „beatodairiškai keliaudamas per visas klimatines zonas – nuo šalčiausių iki karščiausių, nuo sausiausių iki drėgniausių“.

Foto: Davide Fracassi/PACIFIC P/SIPA/Scanpix


Saulės šviesa greit sunaikina koronavirusus

Šiek tiek gerų žinių atskriejo iš už Atlanto. Mokslininkų teigimu, ultravioletinė šviesa gali padėti sunaikinti virusą. COVID-19 sukeliančius koronavirusus greitai sunaikina Saulės šviesa, rodo naujas tyrimas, kurio išvadas ketvirtadienį citavo JAV aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas.

Vis dėlto tyrimas oficialiai dar neviešinamas, kol nėra nepriklausomo įvertinimo.

Kaip žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Krašto saugumo departamento mokslo ir technologijų patarėjas Williamas Bryanas, vyriausybės mokslininkai nustatė, kad ultravioletiniai spinduliai smarkiai veikia šį patogeną. Tai didintų viltis, kad naujojo koronaviruso plitimas vasarą gali sulėtėti.

„Kol kas nuostabiausias mūsų pastebėtas dalykas – kad Saulės šviesa tikriausiai daro stiprų poveikį, žudydama virusą ir ant paviršių, ir ore“, – sakė jis.

„Taip pat matome panašų temperatūros ir drėgnumo efektą; didėjant temperatūrai ir/ar drėgnumui sąlygos virusui bendrai būna ne tokios palankios“, – pridūrė W. Bryanas.

Tačiau visas straipsnis dar nepateiktas recenzuoti, todėl nepriklausomiems ekspertams sunku komentuoti jo metodologiją.

Seniai žinoma, kad ultravioletiniai spinduliai pasižymi sterilizuojamuoju poveikiu, nes kenkia virusų genetinei medžiagai ir jų galimybėms daugintis.

Tačiau svarbu žinoti, kokio intensyvumo ir bangos ilgio ultravioletinė šviesa buvo naudojama eksperimento metu ir ar tai tiksliai atkartojo natūralios šviesos sąlygas vasaros metu.

„Būtų gerai žinoti, kaip testas buvo atliekamas ir kaip buvo matuojami rezultatai“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukštosios mokyklos „Texas A&M University-Texarkana“ biologijos mokslų vadovas Benjaminas Neumanas.

„Kalbama ne apie blogą atlikimą – tiesiog yra keli skirtingi virusų skaičiavimo būdai, nelygu, kokį aspektą norima studijuoti“, – sakė jis.

Ar egzistuoja Šiaurės ir Pietų atskirtis?

Daugelio kitų virusų, pavyzdžiui, gripo, atveju sezoninis pasikartojimas pastebimas tiek šiauriniame, tiek pietiniame pusrutulyje. Skirtinga situacija tik tropiniuose regionuose, esančiuose arčiau pusiaujo.

Be to, kai kuriuose karštu ir drėgnu klimatu pasižyminčiuose regionuose, kur taip pat fiksuojamas COVID-19, pavyzdžiui, Malaizijoje ir Demokratinėje Kongo Respublikoje, nors jie ir arti pusiaujo, liga apsilankė. Taigi, tai ne pats geriausias pavyzdys.

Bet pažvelkime į pietinį pusrutulį, Australiją ir Naująją Zelandiją – pirmieji atvejai ten užfiksuoti jų žiemos sezono pabaigoje. Iš esmės ten susirgusiųjų žymiai mažiau nei šiaurinio pusrutulio šalyse.

Suveikia labai daug veiksnių, o gyventojų apgyvendinimo tankumas – tik vienas iš jų.

Be to, kadangi virusas palaipsniui išplito po visą pasaulį (pirmiausia ji ėmė platinti keliaujantys asmenys) keičiantis metų laikui, labai sunku tiksliai įvertinti klimato įtaką ligos paplitimo eigai.

Virusas inaktyvuotas

Eksperimentas buvo atliktas Nacionaliniame biologinės gynybos analizės ir atsakomųjų priemonių centre Merilande. W. Bryanas pademonstravo eksperimento išvadas iliustruojančią skaidrę.

Joje matyti, kad viruso išlikimo pusamžis – laikas, kurio reikia, kad virusų skaičius sumažėtų perpus – ant lygaus paviršiaus buvo 18 valandų, kai temperatūra buvo 21–24 Celsijaus laipsniai, o drėgnumas 20 procentų. Tai atitiktų, pavyzdžiui, durų rankenas, nerūdijančio plieno dirbinius.

Tačiau pusamžis sumažėjo iki šešių valandų, kai drėgnumas buvo 80 proc., ir iki 2 minučių, kai tuo pačiu dar šviesdavo Saulės šviesa.

Kai virusai būdavo aerozolio lašeliuose ore, jų pusamžis būdavo 1 valanda, jei temperatūra būdavo 21–24 Celsijaus laipsniai, o drėgnumas – 20 procentų. Pridėjus Saulės šviesą pusamžis sutrumpėdavo iki pusantros minutės.

W. Bryanas padarė išvadą, kad vasaros sąlygos sukurs aplinką, kurioje virusų perdavimas tarp žmonių gali sumažėti.

Tačiau jis pridūrė, jog sulėtėjęs plitimas nereiškia, kad patogenas išnyks visiškai, o socialinio atstumo gaires galima atšaukti.

„Būtų neatsakinga mums sakyti, kad, mūsų nuomone, vasara visiškai išnaikins virusą, o tada – kad visi gali daryti, ką nori, ir kad žmonės gali ignoruoti šias gaires“, – sakė jis.

Ankstesni tyrimai taip pat rodė, kad virusui palankesnis šaltas ir sausas oras, o ne karštis ir didelis oro drėgnumas. Tai, regis, patvirtina lėtesnis viruso plitimas Pietų pusrutulyje, kur dar tik prasideda ruduo ir vis dar pakankamai šilta.

Australijoje, pavyzdžiui, yra mažiau nei 7 tūkst. patvirtintų užsikrėtimo atvejų ir 77 mirties atvejai – gerokai mažiau nei daugelyje Šiaurės pusrutulio valstybių.

Tarp minimų galimų priežasčių yra ta, kad iš kvėpavimo takų į aplinką patenkantys lašeliai ore ilgiau išsilaiko šaltesniu oru. Be to, virusai greičiau žūsta ant karštesnių paviršių, nes tada greičiau išdžiūsta juos gaubiantis apsauginis riebalų sluoksnis.

JAV sveikatos apsaugos pareigūnai mano, kad net jei COVID-19 atvejų vasarą mažės, jų tikriausiai vėl ims daugėti rudenį ir žiemą, panašiai kaip kitų sezoninių virusinių ligų, įskaitant gripą, atvejais.

Ar kiti koronavirusai – sezoninis dalykas?

Yra šiek tiek įrodymų jog kiti koronavirusai cirkuliuoja žiemos mėnesiais, tvirtina ekspertų komanda iš Londono universiteto koledžo ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos. Jie paprašė kas savaitę beveik 2 tūkst. žmonių informuoti specialistus, ar jų artimoje aplinkoje niekas nejunta viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų. Visiems, pajutusiems simptomus, buvo atlikti koronavirusų nustatymo tyrimai. Remdamiesi šiais surinktais duomenimis, akademikai užfiksavo koronavirusų piką žiemos sezonu – maždaug tuo pačiu metu, kai siaučia gripas. Vasaros metu tokių atvejų užfiksuota mažiau.

Viena iš tyrimo autorių iš Londono universiteto koledžo Ellen Fragaszy sako, kad visai įmanomas dalykas, jog per vasarą laukia šioks toks palengvėjimas. Nepaisant to, niekas kol kas negali pasakyti, kaip elgsis naujausias koronavirusas.

Tai, kad naujasis koronavirusas visame pasaulyje susargdino tiek daug žmonių, perša išvadą, kad vasarą kažkokio ypatingo palengvėjimo gal ir neverta tikėtis.

Ar šis virusas – kaip ir visi kiti koronavirusai?

Naujasis koronavirusas, pavadintas Sars-Cov-2, sukeliantis COVID-19 ligą, plinta lygiai taip pat, kaip kad plito ir jo giminaičiai. Tik nuo kitų šis skiriasi tuo, kaip smarkiai susargina, ir kiek žmonių jau pražudė.

Sautamptono universiteto mokslų daktaras Michaelas Headas sako, kad naujojo koronaviruso vystymasis ir poveikis „labai skiriasi nuo mums jau įprastų koronavirusų“.

„Dar pamatysime, ar COVID-19 atvejų dėl klimato pasikeitimų ims mažėti, laikas parodys“, – teigia jis.