JAV valstybės departamento tvirtinimu, Kinija galimai įvykdė slaptą mažo galingumo požeminį branduolinį bandymą. Tikėtina, kad šitoks pareiškimas dar labiau pablogins ir taip prastus Vašingtono ir Pekino santykius.

Kaip informuoja „The Guardian“, ataskaitoje apie ginklų kontrolės nuostatų laikymąsi jokių įrodymų nepateikta. Paminėtos tik netiesiogiai minėtą teiginį patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, kasinėjimo darbai ir kitokios veiklos inicijavimas Kinijos Lobnoro branduolinių bandymų bazėje.

„Visus metus užtrukęs galimas Kinijos pasiruošimas naudotis Lobnoro bandymų baze, apsauginių sprogiųjų medžiagų kamerų panaudojimas, intensyvūs žemės kasimo darbai Lobnore, taip pat nepakankamas skaidrumas teikiant informaciją apie savo veiklą, susijusią su branduoliniais bandymais, <...> duoda pagrindą abejoti, ar šalis laikosi nulinio standarto“, – daroma prielaida amerikiečių laikraštyje „Wall Street Journal“ paviešintoje valstybės departamento ataskaitoje.

Abi valstybės – JAV ir Kinija – yra pasirašiusios 1996 metais sudarytą Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT), bet nė viena jos neratifikavo. Iš dalies dėl to ta sutartis taip ir neįsigaliojo. Vis dėlto Kinija yra garantavusi, kad nepažeidžia CTBT sąlygų. Branduolinių bandymų moratoriumo laikosi ir JAV.

Jei sutartis galiotų, būtų galima pritaikyti įtarimų keliančių zonų patikros vietoje mechanizmą.

Pernai gegužę JAV apsaugos žvalgybos agentūra panašiai apkaltino Rusiją, bet išsakyti teiginiai taip ir liko nepatvirtinti. Griežto politikos kurso šalininkai ragina JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją oficialiai išstoti iš CTBT, kad būtų galima laisvai vykdyti naujus branduolinius bandymus.

Donaldas Trumpas

„Pekinas modernizuoja savo branduolinį arsenalą, o JAV varžo save vienpusiškai laikydamasi ginklų kontrolės nuostatų, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė respublikonams atstovaujantis senatorius Tomas Cottonas. – Kinija jau įrodė, kad sąžiningas bendradarbiavimas su ja – neįmanomas.“

Pasak Jeffrey Lewiso, branduolinių ginklų specialisto iš Midlberio tarptautinių tyrimų instituto, turimi įrodymai galimai pagrindžia faktą, susijusį su mažo galingumo arba nekritiniais bandymais, per kuriuos nevyksta branduolių dalijimosi ir kurių nedraudžia CTBT.

„Verta paminėti, kad tokie teiginiai labai silpnai pagrįsti, – nurodė J. Lewisas. – Tiek JAV, tiek Rusija, tiek Kinija vykdo nekritinius bandymus. <...> Iš palydovų ir seisminių stočių nekritiniai bandymai nesiskiria nuo mažo galingumo branduolinių bandymų.“

Valstybės departamento išvados gali padidinti įtampą, atsiradusią dėl JAV pareiškimų, esą pasaulinė COVID-19 pandemija – Pekino nesugebėjimo suvaldyti 2019-aisiais įvykusį koronaviruso protrūkį Uhano mieste rezultatas.

Remiantis ataskaitoje pateiktais įrodymais, Pekinas pasistengė užblokuoti duomenų perdavimą iš jutiklių, susietų su tarptautiniu stebėsenos centru. Vis dėlto pakto vykdymą kontroliuojančios Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) atstovė spaudai nurodė, kad nuo 2019 metų rugsėjo neužfiksuota jokių duomenų perdavimo iš penkių Kinijos stočių sutrikimų. Prieš tai sutrikimų, tiesa, buvo, tačiau jų priežastis – CTBTO ir Kinijos derybos dėl stočių veikimo sąlygų.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas per Pekine surengtą spaudos konferenciją pasakė, kad Kinija laikosi branduolinių bandymo moratoriumo, o JAV kaltinimai – melagingi.

„Kinija visada demonstravo atsakingą požiūrį, sąžiningai vykdė tarptautinius įsipareigojimus ir laikėsi duotų pažadų, – sakė jis. – JAV kritika Kinijos atžvilgiu neturi jokio pagrindo nei įrodymų – nėra verta net paneigimo.“

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pareiškė, kad būgštavimai dėl galimų Kinijos bandymų pateisina prezidento D. Trumpo norą įtraukti Kiniją į JAV ir Rusijos derybas dėl ginklų kontrolės susitarimo, pakeisiančio iki kitų metų vasario galiojančią 2010 metais Vašingtono ir Maskvos pasirašytą naująją strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį.

Naujoji START sutartis įpareigojo JAV ir Rusiją disponuoti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių kovinių galvučių, ir tai yra žemiausia net per kelis dešimtmečius nustatyta riba, be to, sutartimi buvo apribotas iš sausumos ir povandeninių laivų paleidžiamų raketų, taip pat juos gabenančių bombonešių skaičius.

„Tempas ir būdai, kuriais Kinijos vyriausybė modernizuoja savo rezervą, kelia nerimą, mažina stabilumą ir leidžia atsakyti į klausimą, kodėl Kinija turėtų būti įtraukta į pasaulinę ginklų kontrolės programą“, – nurodė aukšto rango JAV pareigūnas, pareikalavęs neviešinti jo tapatybės.

Apytikriai 300 branduolinių ginklų turinti Kinija ne kartą atmetė D. Trumpo pasiūlymą, atkirsdama, kad jos branduolinių pajėgų paskirtis – gynybinė, ir apie grėsmę negali būti nė kalbos.

Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – trys iš penkių pasaulinių branduolinių valstybių – Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį yra ir pasirašiusios, ir ratifikavusios. Tačiau kad sutartis prilygtų tarptautiniam įstatymui, ją turi ratifikuoti dar 44 valstybės.