55-erių metų vyras, kaip paprastai, į gyvenimą žvelgė optimistiškai, nors liga jau graužėsi vis giliau į jo kūną. Senas bičiulis Willis Waldenas nusiuntė žinutę klausdamas, kaip jam sekasi. „Mes ją įveiksime“, – atsakė B. Johnsonas. Po keturių dienų Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas gulėjo intensyvios priežiūros palatoje aprūpinamas deguonimi, kuris padėjo jam kvėpuoti.

B. Johnsonas, kurio gyvybei pavojus nebegresia, balandžio 12 d. išrašytas iš Šv. Tomo ligoninės, į kurią buvo paguldytas dėl įkyraus kosulio ir karščiavimo. Nors jo kolegoms išgirdus naujieną palengvėjo, dabar kyla klausimas, kaip Didžiojo septyneto šalies, vienos iš didžiausių pasaulio ekonomikų, lyderiui buvo leista taip sunkiai įsisirgti tuo metu, kai tautai jo reikia labiausiai.

Privačiuose pokalbiuose vyresnieji padėjėjai, ministrai ir pareigūnai svarstė, kad ministrą pirmininką į kritinę situaciją atvedė ištisa klaidų grandinė. Jungtinė Karalystė liko be funkcionuojančio vadovo kaip tik tuo metu, kai susiduria su didžiausia taikos meto grėsme, jau nusinešusia beveik daugiau nei 12 tūkst. gyvybių.

Valstybėms visame pasaulyje sprendžiant pandemijos suvaldymo klausimus, Didžioji Britanija ir toliau juda link savo piko. Vis dėlto galybė mokslininkų, gydytojų ir net paties B. Johnsono konservatorių partijos narių išsakė kritiką, kad Jungtinės Karalystės požiūris nuo pat pradžių buvo pernelyg švelnus.

Prieš kelias savaites Didžioji Britanija jautėsi kaip atskiras pasaulis. Kovo 3 d., po to, kai Italija pranešė apie savo pirmąsias mirtis, B. Johnsonas gyrėsi, kad „ir toliau visiems spaudžia rankas“ – įskaitant tuos „visus“, kuriuos sutiko ekskursijoje po ligoninę, gydančią pacientus su COVID-19.

Kovo 7 d. B. Johnsonas ir jo besilaukianti sužadėtinė Carrie Symonds nuvyko į Tvikenemo stadioną stebėti, kaip Anglija laimi regbio rungtynes prieš Velsą, kur šypsojosi ir spaudė rankas miniai žmonių.

Nepaisant vyriausybės raginimo visuomenei imtis atsargumo priemonių, kitas dvi savaites gyvenimas Dauning Strite tekėjo beveik įprasta vaga, nors dėl pandemijos plitimo kitos šalys įsivedė karantiną. Net po to, kai B. Johnsonas paskelbė Jungtinės Karalystės socialinio atsiribojimo politiką (kovo 16 d.), jis ir toliau rengė kasdienes spaudos konferencijas.

Borisas Johnsonas
Foto: AP / Scanpix

Tie popietiniai susitikimai su žiniasklaida būdavo pilni žurnalistų ir operatorių. Premjeras stovėdavo prie pulto, dažnai kartu su vyriausiuoju medicinos pareigūnu Chrisu Whitty ir jo kolega Patricku Vallance'u, vyriausiuoju patarėju mokslo reikalams. Niekam nebūdavo leidžiama nei stovėti, nei sėdėti arčiau nei per du metrus.

Po dešimties dienų konferencijos pasibaigė. Augant kritikai dėl pasirinktos strategijos, B. Johnsonas ir Ch. Whitty pajuto dramatiškus simptomus ir pasitraukė į izoliaciją. Tą patį padarė sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas ir pagrindinis B. Johnsono padėjėjas Dominicas Cummingsas. „Jie plaudavo rankas, – sakė vienas ministras. – Bet nesilaikė socialinės distancijos.“

Tankus kambarių tinklas Dauning Strito rezidencijoje – 300 metų senumo Londono rotušėje – tik padeda sklisti infekcijai. „Rezidencija yra tarsi triušio urvas su labai siaurais koridoriais ir užkaboriais, – teigė W. Waldenas, dirbęs B. Johnsono patarėju vyriausybėje ir tuo metu, kai jis buvo Londono meras. – Nenuostabu, kad jie visi užsikrėtė.“

Vis dėlto neaišku, ar pareigūnai pakankamai paisė savo pačių patarimų. Vienas ministrų kabineto ministras pažymėjo, kad kai kurie vyriausybės departamentai kur kas greičiau nei B. Johnsono kabinetas ėmėsi įgyvendinti socialinio atsiribojimo taisykles ir dirbti iš namų. Kai kurie ministrai jau savaitę ar dvi dirbo iš namų, kol Dauning Strito valdininkai nusprendė pakeisti strategiją.

Paklausti, ar vyriausybė galėjo nuveikti daugiau, kad apsaugotų ministrą pirmininką, pareigūnai teigė, kad taisyklių buvo uoliai laikomasi. „Mes visi stengiamės iš visų jėgų, bet nė vienas iš mūsų nėra atsparus ligoms superherojus, – sakė Iždo kancleris Rishi Sunakas. – Žmonės deramai laikosi visų nurodymų. Tai nereiškia, kad galime visiškai sustabdyti infekcijos plitimą.“

Pirmasis virtualus kabineto posėdis, surengtas naudojant vaizdo konferencijų programinę įrangą, įvyko tik kovo 31 d., praėjus penkioms dienoms po to, kai B. Johnsonui buvo nustatytas virusas, ir praėjus daugiau nei savaitei po to, kai jis liepė gyventojams užsidaryti namuose.

Foto: Zuma Press / Scanpix

Anot vieno konservatoriaus, B. Johnsono komanda nesugebėjo pakankamai rimtai pažvelgti į problemą. Jis kaltina mačistinę kultūrą ir neigimą – galbūt kylantį iš paties B. Johnsono požiūrio į savo sveikatos būklę. Tai reiškia, kad į viruso keliamą pavojų buvo numota ranka.

„Borisas nuo jaunystės stengėsi atrodyti nepažeidžiamas, – teigia B. Johnsono biografas Andrew Gimsonas. – Toks yra ir jo požiūris į ligą – neva, privalai parodyti, kad esi pakankamai tvirtas įveikti bet kokius sunkumus, ir kad tau tikrai nereikia verkšlenti ir eiti prigulti. Abejoju, ar jis kada nors kam nors yra pasakęs: „Klausyk, tau tikrai reikėtų eiti namo.“

Kovo 26 d. Ch. Whitty patarė B. Johnsonui atlikti testą. Jam buvo diagnozuotas koronavirusas. Kitą dieną ministras pirmininkas pradėjo gyvenimą izoliacijoje. Vėlesnėmis dienomis B. Johnsono sužadėtinė taip pat izoliavosi ir niekas iš vyresnio amžiaus komandos narių nebuvo įleistas į jo privatų butą.

Socialumu garsėjančiam vyrui, kaip ir daugeliui kitų šalies gyventojų, vienintelis likęs kontaktas su žmonėmis buvo kolegų vaizdo skambučiai. Kiekvieną rytą B. Johnsonas prisijungdavo ir pirmininkaudavo kasdieniam COVID-19 aukščiausių ministrų ir patarėjų „karo kabineto“ susitikimui.

Per visą karantiną B. Johnsonas dirbo. Jis skambino tarptautiniams lyderiams, kalbėjosi su savo valdininkais, bendravo su opozicijos politikais, konsultavosi su ministrais ir įrašinėjo vaizdo įrašus socialinei žiniasklaidai. Ir tai neskaitant kasdien besikaupiančio dokumentų kalno – skubių krizės įveikos pasiūlymų, kuriems visiems reikia ministro pirmininko parašo.

„Sirgdamas jis ištisai dirbo – greičiausiai tai ir buvo problema, – sakė vienas aukštas pareigūnas. – Mašina sukasi be perstojo. Vyriausybė turi nuostabų gebėjimą generuoti popierius.“

Per savaitgalį tapo aišku, kad B. Johnsono sveikata blogėja. Paprastai po savaitės pacientai koronaviruso simptomų nebejaučia, tačiau B. Johnsono simptomai nenyko. Šeštadienio popietę kalbėdamas su Keiru Starmeriu, sveikindamas jį tapus Darbo partijos lyderiu ir aptardamas krizę, B. Johnsonas jautėsi akivaizdžiai prastai, sakė vienas liudininkas.

Sekmadienio rytą B. Johnsonas vėl pirmininkavo dienos posėdžiui. Po kelių valandų gydytojas liepė jam vykti į ligoninę. Ch. Whitty paragino B. Johnsoną klausytis medikų patarimų. „Borisas nė už ką nenorėjo važiuoti į ligoninę, – sakė W. Waldenas. – Anksčiau, jei pasigaudavo peršalimą ar kosulį, jis tiesiog nekreipdavo į tai dėmesio.“

Tris dienas B. Johnsono buvo nematyti ir negirdėti. Jis negalėjo dirbti jokio darbo. Išskyrus medikų komandą, niekas negalėjo ministrui pirmininkui prisiskambinti. Jis tris naktis išbuvo intensyvios priežiūros palatoje, nuolat prižiūrimas gydytojų, prijungtas prie širdies monitorių ir deguonies baliono.

Tuo tarpu Dauning Strite premjero pareigas laikinai perėmė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas. Kaip „pirmasis valstybės sekretorius“, jis buvo vyriausiasis kabineto narys – žmogus, praėjusiais metais priešinęsis tam, kad B. Johnsonas taptų partijos lyderiu. Vis dėlto vyriausybę apėmusi krizė buvo tokio masto, kad nebuvo iš karto aišku, kiek siekia D. Raabo galios.

Ministrai ir valdininkai negalėjo užtikrintai pasakyti, ar D. Raabas turi galios paleisti branduolinį ginklą, ar jis gali samdyti ar atleisti vyriausybės narius. Tvarkytis su precedento neturinčia taikos meto krize – ekonomine ir visuomenės sveikatos – Didžiosios Britanijos vyriausybės komandai pasirodė sunkiausia įmanoma užduotis.

Vienas ministras sakė, kad vyriausybei nebūtų problema sklandžiai veikti ir be B. Johnsono – bent jau artimiausiu laikotarpiu. Visi kabineto nariai žino, ką jiems daryti, ir nėra jokios tikimybės, kad artimiausiu metu bus panaikinti karantino apribojimai. Kitas aukštas pareigūnas buvo ne toks optimistiškas.

Vyriausybės valdymas be premjero bus neišvengiamai „sudėtingesnis“, sakė pareigūnas: „Mes visi bandome atspėti, kaip šioje ar kitoje situacijoje pasielgtų jis.“