Po pirminių bandymų paneigti ir nuslėpti tikrąją situaciją, galiausiai Kinija sėkmingai suvaldė COVID-19 protrūkį – deja, bet tik po to, kai daug atvejų buvo eksportuota, ir virusas netikėtai paplito po visą pasaulį. Šiandien, nepaisant ne itin skaidrios krizės pradžios, atlikusios itin svarbų vaidmenį skausmingai pavėlavus imtis pasaulinio atsako, Pekinas bando savo sąlyginai sėkmės istorijos sąvokos vertą patirtį transformuoti į stipresnę poziciją tarptautinėse sveikatos apsaugos institucijose.

Svarbiausia tai, kad Pekinui iš pat pradžių labai puikiai pavyko vairuoti Pasaulinę sveikatos apsaugos organizaciją (PSO), gaunančią finansavimą iš Kinijos ir daugeliu aspektų labai priklausomą nuo šalies komunistų partijos valdančiojo režimo.

Tarptautiniai ekspertai neturėjo prieigos prie šalies tol, kol organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas sausio pabaigoje neapsilankė pas Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Iki tol Pasaulio sveikatos organizacija tiesiog kartojo Kinijos pareigūnų žodžius, ignoruodama medikų iš Taivano perspėjimus (pastaroji valstybė neatstovaujama Pasaulio sveikatos organizacijoje, kuri yra Jungtinių Tautų organas) ir delsė skelbti „tarptautinio masto visuomenės sveikatos nepaprastąją padėtį“, po sausio 22 dieną vykusio susitikimo pareiškusi, kad tam nėra jokio pagrindo.

Po susitikimo su oficialiuoju Pekinu PSO išplatino pareiškimą, kuriame teigė „itin vertinanti aukščiausios Kinijos valdžios atsidavimą ir pademonstruotą skaidrumą“. Tik po susitikimo sausio 30 dieną buvo paskelbta tarptautinio masto visuomenės sveikatos krizė.

Pandemiją PSO paskelbė tik kovo 11 dieną, nors virusas jau kelias savaites laisvai plito pasaulyje, o Kinija su palengvėjimu skelbė mažėjančius skaičius.

PSO labai entuziastingai transliavo Pekino žinutę: „Iki tol nežinomo viruso akivaizdoje Kinija pademonstravo bene ambicingiausią, guviausią ir agresyviausią kovos su liga pastangą“, – misiją Kinijoje įvertino Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai.

Šalis iškovojo „itin brangaus laiko atsakui visoms pasaulio valstybėms ir bendruomenėms“, taip padėdama užkirsti kelią ar atidėti šimtus tūkstančių atvejų, taip apsaugodama pasaulio bendruomenę ir „sukurdama stiprią pirminę užkardą ligos plitimui“.

„Bekompromisis ir agresyvus ne farmacinių priemonių pasitelkimas kovoje su liga“ suteikė mums visiems gyvybiškai svarbių pamokų, kaip elgtis krizės akivaizdoje. Pekino strategija „pademonstravo, jog ligą suvaldyti įmanoma net ir pačiomis įvairiausiomis sąlygomis ir aplinkybėmis“, teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos parengtoje ataskaitoje.

Nepaisant to, jog pasauliui taip primygtinai rekomenduodama Kinijos epidemijos kontrolės politika, Pasaulio sveikatos organizacija visai pamiršo tamsiąją jos pusę ir padarytas klaidas – pradedant ekonomine žala ir baigiant nesugebėjimu deramai pasirūpinti ne koronaviruso susargdintais pacientais, psichologinėmis žaizdomis ir žmogaus teisių pažeidimais.

Nieko keisto, kad Kinijos taikyta ligos suvaldymo strategija buvo veiksminga, sako Bazelio universiteto virologas Richardas Neheris.

„Itin griežtas karantinas, ribojimai ir žmonių sekimas be jokios abejonės padėjo sutramdyti viruso plitimą“, – sakė R. Neheris.

Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimo centro nacionalinės ir pasaulinės teisės klausimais prie Džordžtauno universiteto vadovas Lawrence‘as O. Gostinas pabrėžia, kad dauguma valstybių, sekdamos Pekino pavyzdžiu, praktikoje taiko daugiau ar mažiau panašias strategijas kaip Kinija, ir tai negali palikti abejingų. L. O. Gostinas visiems rekomenduoja tokias standartines visuomenės sveikatos apsaugos priemones kaip tyrimai, gydymas, kontaktų sekimas, izoliacija bei karantinas, nes „visos šios priemonės yra pagrįstos mokslu“.

Nors tarsi ant mielių augantis naujų koronaviruso susirgimų atvejų skaičius ir labai aiškiai parodo, kad tikrai ne vienintelė Kinija pirmaisiais kovos su liga etapais padarė apmaudžių klaidų, tikrosios Kinijos nesėkmės ir netekties istorijos sužinoti mums nebus lemta – ir juo labiau nebus taip, kad ją oficialiai pripažins Pasaulio sveikatos organizacija ar kitos atsakingos institucijos.

Viena iš priežasčių ta, kad oficialūs duomenys iš Kinijos neretai kelia abejonių, juos sunku patikrinti, todėl kitos šalys gali net ir pačios to nenorėdamos perimti ydingas praktikas, nes visa pirminė informacija apie COVID-19 buvo paimta būtent iš Kinijos ekspertų atliktų darbų.

Daugybė savo namuose nuo naujojo koronaviruso Uhane mirusių žmonių (dalies jų istorijas galima rasti socialinėje žiniasklaidoje) greičiausiai niekada nebus įtraukti į oficialią statistiką. Ir nors „Caixin“ Kinijos Heilongdziango provincijoje atliktas tyrimas ir patvirtino, kad į statistiką neįtraukta daugybė besimptomių atvejų (skaičiuojama, kad būtent jie sudaro apie 50 proc. visų Kinijoje užfiksuotų infekcijų), Pasaulio sveikatos organizacija kliaujasi tik Pekino suteikiama oficialia statistika, neatspindinčia tikrosios padėties.


„Manau, kad didžiausia Kinijos valstybės-partijos sėkmė yra tai, kad Pekinui pavyko priversti Pasaulio sveikatos organizaciją susitelkti tik į teigiamas Kinijos atsako į viruso krizę puses ir ignoruoti viską, kas bent kiek negatyvu. Kai Pasaulio sveikatos organizacija Kinijos veiksmus visam pasauliui rodo tokioje teigiamoje šviesoje, Kinijos valdžia turi puikią progą dar aktyviau vystyti propagandos kampaniją, anuliuojančią bet kokias padarytas klaidas ir ignoruojančią žmogiškuosius, visuomeninius ir ekonominius atsako nuostolius“, – sako SOAS universiteto Londone Kinijos instituto vadovas Steve‘as Tsangas.

Ir iš tikrųjų Pasaulio sveikatos organizacija labai sėkmingai užmerkia akis prieš visas šias problemas.

„Kinija patvirtina identifikavusi ir izoliavusi visus, kuriems laboratorijoje buvo patvirtintas teigiamas COVID-19 testas“, – dar kovo viduryje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Christianas Lindmeieris.

Nepaisant to, Kinijos valdžia tik balandžio pradžioje pradėjo viešinti duomenis apie laboratorijoje patvirtintus besimptomius viruso atvejus. Šie duomenys labai svarbūs piešiant realų naujojo koronaviruso paveikslą.

„Kiekviena valstybė vadovaujasi savita atskaitomybės sistema“, – patikino Ch. Lindmeieris. Pasaulio sveikatos organizacijos epidemiologas Bruce‘as Aylwardas, vadovavęs į Kiniją vykusiai institucijos delegacijai, per interviu teigė, jog Kinija tikrai nieko nenuslėpė.

Paklaustas, kiek žmonių buvo pritaikytas karantinas, izoliacija ar apribojimas neiti iš namų, atstovas ėmė cituoti Kinijos nacionalinės sveikatos komisijos pateikiamus skaičius, kurie žymiai mažesni nei tie, kuriuos suskaičiavo „New York Times“.

„Pasaulio sveikatos organizacija dirba būtent su šiais duomenimis“, – pareiškė jis.

Kol vis dar neaišku, ar organizacijos ekspertai, vykę į Kiniją, deramai suprato tikrąją situaciją šalyje. Pavyzdžiui, remiantis duomenimis iš pietinės Kinijos Guangdongo provincijos, PSO tvirtina, kad nenustatyti atvejai – reta išimtis. Nepaisant to, COVID-19 tyrimų programoje dalyvavo tik vadinamųjų karščio klinikų pacientai, daugumai kurių pasireiškė bent jau karščiavimo simptomas.

Vokietijoje dauguma asmenų, kuriems nustatytas naujasis koronavirusas, visai nekarščiavo. Tai reiškia, jog labai gali būti, kad yra tikrai nemažai nenustatytų atvejų, o tai labai svarbus nežinomasis skaičiuojant mirtingumo rodiklį, sako R. Neheris.

Pasaulio sveikatos organizacija taip pat palieka nemažai neatsakytų klausimų dėl ataskaitoje apibūdinamo visuomenės įsitraukimo. Kinijos žmonės reagavo „drąsiai ir ramiai“, teigiama dokumente, „visi geranoriškai susitaikė net ir su griežčiausiais karantino sprendimais“.

„Nors daugeliu atvejų tai greičiausiai ir yra tiesa, kinus greičiausiai motyvavo ne kas kitas, o Aukščiausio Kinijos teismo sprendimas: virusą platinantys ir karantino sąlygų nesilaikantys asmenys „jeigu tokio elgesio padariniai nebus rimti, gali būti nubausti nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausme“. Priešingu atveju gali tekti už grotų praleisti visą likusį gyvenimą ar net sulaukti mirties bausmės.

„Visuomenė gana teigiamai reagavo ir susitaikė su prevencijos ir kontrolės priemonėmis, žmonės aktyviai prisidėjo prie valdžios iniciatyvų, skirtų kovai su virusu“, – toliau teigiama PSO ataskaitoje.


Kinijoje nebuvo taikytos jokios priemonės, kurios negalėtų būti taikomos kitur, per interviu primygtinai tvirtino B. Aylwardas. Panašu, kad Pasaulio sveikatos organizacijos misijos valdininkai tikrai nerado laiko pasikalbėti su kitos nuomonės besilaikančiais asmenimis.

Dauguma kinų jam, esą, teigė, jog visus juos puola bendras priešas, tad labai svarbu susitelkti bendram tikslui.

Vien tai, koks kryptingai teigiamas šis naratyvas, turėtų būti rimtas pavojaus signalas, sako Mareike Ohlberg iš Berlyne veikiančio „Mercator“ Kinijos studijų instituto.

Tiesą sakant, vien pati užsienio ir nacionalinių ekspertų kelionė buvo organizuojama ir vyko gana įtartinai, pavyzdžiui, į Kiniją vyko apie šalį nieko nežinantys asmenys.

„Na, iš tikrųjų to bendravimo praktiškai nebuvo, tik kai jau aplankėme visus objektus“, – pripažįsta vienas iš delegacijos narių, JAV nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto vadovo pavaduotojas Cliffordas Lane‘as. Tai buvo pirmoji jo kelionė į Kiniją. „Tikrai buvau nustebęs, kokie ten modernūs miestai“, – žavėjosi.

M. Ohlberg sako, kad Pasaulio sveikatos organizacijos pareiškimai – Kinijos komunistų partijos įtakos rezultatas.

Jos teigimu, asmeniškai ji pati labai nustebo, jog nuo pat pradžių dauguma ekspertų labai nekritiškai kartojo informaciją iš Pekino ir „bandė įtikinti pasitikėti ne tik PSO, bet ir Kinijos valdžia“.

Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje itin akcentuojamas Uhano žmonių atsidavimas.

„Bet labai svarbu, kad pati organizacija nenumenkintų savęs iki Kinijos valdžios instrumento. O ir ta pati Kinija visai nesuinteresuota skaidrumu dėl to, ką teko patirti šalies žmonėms“, – teigia ekspertė.

Pasaulinės sveikatos ekspertas iš Anglijos visuomenės sveikatos organizacijos Karališkojo tarptautinių santykių instituto Osmanas Daras tvirtina, kad Kinija savo siekiu daryti įtaką niekuo nesiskiria nuo kitų valstybių. Pasaulio sveikatos organizacija, anot jo, evoliucionavusi iš kolonijinių laikų sveikatos konferencijų, kurias rengė Europos galingieji, ir ekspansinės Jungtinių Valstijų politikos. Kadangi seniau organizaciją kontroliavo tam tikrų Vakarų jėgų interesai, per pastaruosius dvidešimt metų tokios valstybės kaip Kinija „taip pat stengiasi įgyti daugiau įtakos sveikatos apsaugos srityje“.


Pekino balsas vis garsiau girdimas ne tik PSO, bet ir vis daugiau lemia kitoms šalims priimant vienus ar kitus sprendimus sveikatos politikos srityje. Tai labai svarbu Kinijos „Vienos juostos ir vieno kelio“ iniciatyvai bei planams Afrikos valstybėse. Ar Kinijos veiksmai visada iš tikrųjų atliepia jos partnerių interesus, yra atviras klausimas. „Tai, kiek Kinija tam skiria lėšų, labai menkai susiję su tiesioginiais Afrikos valstybių sveikatos srities poreikiais“, – praeitais metais konstatavo ekspertai iš Prancūzijos.

Tą patį galima pasakyti ir apie koronaviruso protrūkį, kuris labai svarbus ir politine prasme, sako buvęs „Gydytojų be sienų“ skyriaus Vokietijoje vadovas ir buvęs tarptautinės „Gydytojų be sienų“ tarybos narys Tankredas Stobe. Vasarį jis vyko į Pietryčių Aziją kaip COVID-19 krizės koordinatorius.

„Tokios valstybės kaip Laosas, Kambodža ir Tailandas niekaip nepabėgs nuo Kinijos įtakos. Žinau apie susitikimus, kuriuose Kinijos atstovai yra sakę: „Mieli bičiuliai iš Pietryčių Azijos, mes suinteresuoti kokybišku bendradarbiavimu. Mums labai aišku, kad jūs privalote atverti savo sienas, nes priešingu atveju draugystės terminus teks permąstyti. Tos šalys negali atsakyti“, – teigia jis.

Taigi, tokios šalys kaip Kambodža ir Pakistanas net ir per patį viruso piką priiminėjo lėktuvus iš Kinijos.

Dėl politinių priežasčių „Vietnamas negali uždaryti savo sienos su Kinija“, Izraelio dienraščiui „Haaretz“ sakė gydytojas Rafi Kotas. Jis šalyje įsteigė net kelis medicinos centrus. „Kinai visiems daro didžiulį spaudimą: korėjiečiams, vietnamiečiams, visiems. Azijos valstybės negali būti lygiavertės Kinijos partnerės, nes Kinija yra neabejotinai galingesnė“, – sako jis. Nors kovo viduryje Kambodža ir uždarė savo sienas kelioms Vakarų valstybėms, su Kinija pradėjo didelio masto karines pratybas.