Teherano ir Vašingtono santykiai jau seniai yra priešiški, o įtampa dar labiau padidėjo prezidentui Donaldui Trumpui 2018 metais išvedus savo šalį iš daugiašalio branduolinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir sugrąžinus griežtas sankcijas.
Per atskirą ginčą 2012 metais Niujorko teismas įpareigojo Iraną sumokėti 7 mlrd. dolerių už Rugsėjo 11-osios atakas, argumentuodamas, kad šiitiška respublika padėjo tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“, leisdama jo kovotojams kirsti šalies teritoriją.
Iranas šiuos kaltinimus atmetė ir atsisakė sumokėti.
Per sekmadienį televizijos transliuotą vyriausybės posėdį H. Rouhani sakė, kad „mūsų centrinis bankas, mūsų Užsienio reikalų ministerija neseniai laimėjo labai gerą pergalę teisinėje kovoje“.
„1,6 mlrd. dolerių mūsų pinigų buvo Liuksemburge, o amerikiečiai laikė uždėję ant jų rankas“, – kalbėjo prezidentas.
Po daug mėnesių dėtų pastangų „mums pasisekė – išvadavome šiuos pinigus iš amerikiečių gniaužtų“, sakė H. Rouhani.
Liuksemburgo kasacinis teismas balandžio 2-ąją nagrinėjo JAV prašymu įšaldytų iraniečių lėšų klausimą, nurodė tiriamosios žurnalistikos portalas „Paperjam“.
Vis dėlto teismas savo sprendimo iki šiol nepaviešino.
Tačiau H. Rouhani gyrė iškovotą pergalę, kuri yra dar reikšmingesnė Irane susiklosčius „sudėtingai padėčiai“ dėl naujojo koronaviruso epidemijos.
Koronavirusinė infekcija COVID-19 Irane, labiausiai paveiktoje Vidurio Rytų valstybėje, nusinešė daugiau kaip 4,4 tūkst. žmonių gyvybių; šalyje taip pat nustatyta daugiau kaip 71,6 tūkst. užsikrėtimo atvejų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.
Sankcijų prislėgtas Iranas paprašė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skubiai paskolinti 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų), Teheranui stengiantis įveikti epidemiją.
Tačiau JAV, faktiškai turinti veto teisę TVF, pasiuntė žinią, kad neketina leisti suteikti šią paskolą, teigdama, kad Teheranas šiuos pinigus panaudotų „terorizmui užsienyje“ finansuoti.
2017 metais Teheranas nesėkmingai bandė susigrąžinti 1,6 mlrd. dolerių, įšaldytų Liuksemburge registruotuose tarpuskaitos namuose „Clearstream“.
Tuo metu teisėjas atmetė šį reikalavimą ir nutarė, kad lėšos laikinai liks įšaldytos.
Milijardų dolerių vertės Irano aktyvai taip pat buvo įšaldyti JAV ir Europoje, stengiantis įtikinti Teheraną sudaryti susitarimą dėl savo branduolinės programos su galingosiomis šalimis. Sutartis galiausiai buvo pasirašyta 2015 metų liepą.
Tačiau D. Trumpas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA) ir sugrąžino griežtas sankcijas, skaudžiai smogusias Irano naftos sektoriui ir visai ekonomikai.