Apžvelgiame didžiausias praėjusių amžių epidemijas, pradedant nuo naujausios:

Ebola: 2013–2016 m. ir 2018 m.

Mirtingiausia Ebolos hemoraginės karštinės epidemija Vakarų Afrikoje kilo 2013 metų gruodį ir truko ilgiau nei dvejus metus. Tuomet žuvo daugiau nei 11,3 tūkst. žmonių, daugiausia Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje.

Pirmą kartą 1976 metais nustatyta karštinė yra mažiau užkrečiama nei kitos virusinės ligos, tačiau yra itin mirtina, nes miršta maždaug 50 proc. užsikrėtusiųjų.

Naujas Ebolos protrūkis 2018 metų rugpjūtį buvo užfiksuotas Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur iki šiol mirė daugiau nei 2,2 tūkst. žmonių. Balandžio 10 dieną buvo užfiksuotas naujas karštinės atvejis. Apie jį buvo pranešta likus vos trims dienoms iki termino, kuomet būtų buvusi paskelbta oficiali epidemijos pabaiga.

Kiaulių gripas

Kiaulių gripas: 2009–2010 m.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad nuo vadinamojo kiaulių gripo, arba H1N1, mirė 18,5 tūkst. žmonių. Pirmiausia šis virusas 2009 metais buvo aptiktas Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose.

Tačiau medicinos leidinys „The Lancet“ skelbia, kad aukų skaičius svyruoja nuo 151,7 tūkst. iki 575,4 tūkstančio.

Perspėjimas dėl pandemijos buvo paskelbtas 2009 metų birželio 11 dieną ir panaikintas 2010 metų rugpjūčio 10-ąją. Tačiau virusas pasirodė esąs ne toks mirtinas, kaip buvo baimintasi iš pradžių.

Tuomet pulta kurti vakcinas, tačiau Vakarai, ypač Europos šalys, ir PSO sulaukė kritikos, jog perdeda, nes nuo kasmetinio gripo kiekvienais metais miršta 250–500 tūkst. žmonių.

Paukščių gripas

Paukščių gripas: 2003–2004 m.

Mirtina paukščių gripo atmaina H5N1, nusinešusi daugiau nei 400 gyvybių, daugiausia Pietryčių Azijoje, atsirado 2003 metais. Pirmiausia virusas plito paukštininkystės ūkiuose Honkonge, o vėliau juo užsikrėtė žmonės. PSO vėliau paskelbė apie pasaulinę nepaprastąją padėtį sveikatos srityje, tačiau mirtingumas buvo nedidelis.

SARS/SŪRS: 2002–2003 m.

Staigus ūmus respiracinis sindromas pirmiausia kilo 2002 metų lapkritį Pietų Kinijoje, o 2003 metų vidury virto tikra sveikatos krize, nuo kurios ypač nukentėjo Azija.

Virusas pražudė 774 žmones, kurių keturi penktadaliai buvo Kinijoje ir Honkonge. Žmonės virusu užsikrėtė nuo pasagnosinių šikšnosparnių. Galiausiai virusas išplito į maždaug 30 šalių. Jo mirtingumo rodiklis siekė 9,5 procento.

AIDS: nuo 1981 m.

AIDS yra laikoma mirtingiausia visų laikų epidemija. Jungtinių Tautų kovos su AIDS programos duomenimis, nuo šios ligos visame pasaulyje mirė apie 32 mln. žmonių. AIDS paveikia imuninę sistemą ir dėl to žmonės tampa neatsparūs infekcijomis.

Šiuo metu maždaug 24,5 mln. žmonų turi galimybę gauti antivirusinių vaistų, kurie, vartojant reguliariai, efektyviai stabdo ligą ir gerokai sumažina užsikrėtimo riziką.

Honkongo gripas: 1968–1970 m.

Nuo Honkongo gripo mirė maždaug vienas milijonas žmonių, rodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys.

Nuo 1968 metų vidurio iki 1970 metų pradžios visame pasaulyje plitęs virusas pasiglemžė ypač daug vaikų gyvybių. Virusas atsirado Honkonge, o vėliau išplito Azijoje ir 1968 metų pabaigoje pasiekė Jungtines Valstijas. Vėliau jo plitimas kelis mėnesius buvo aprimęs, tačiau 1969 metų pabaigoje virusas smogė Europai.

Ispaniškasis gripas

Azijos gripas: 1957–1958 m.

Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, nuo šio viruso mirė apie 1,1 mln. žmonių. Pandemija smogė dviem agresyviomis bangomis. Pirmiausia 1957 metų vasarį virusas smogė Pietų Kinijoje. O po kelių mėnesių virusas ėmė plisti Amerikoje ir Europoje.

Sunkių plaučių veiklos komplikacijų sukeldavęs virusas itin plito tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Ispaniškasis gripas: 1918–1919 m.

Ispaniškasis gripas Pirmojo pasaulinio karo metais smogė didžiajai daliai pasaulio gyventojų ir pasiglemžė iki 50 mln. gyvybių, rodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys.

Nuo 1918 metų rugsėjo iki 1919 metų balandžio plitęs virusas yra laikomas mirtingiausia tokį trumpą laikotarpį siautusia epidemija pasaulio istorijoje.

Virusas pasiglemžė penkis kartus daugiau žmonių, nei žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmosios aukos buvo užfiksuotos Jungtinėse Valstijose, o vėliau virusas išplito Europoje ir tuomet visame pasaulyje.

Mirtingumas nuo šio viruso viršijo 2,5 proc., rodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys.

Ispaniškasis gripas