„Tarybos vienybės ir ryžto signalas daug reikštų šiuo neramiu metu“, – A. Guterresas sakė susiskaldžiusiai institucijai, surengusiai savo pirmąjį posėdį dėl šios krizės.
Penkiolika narių turinčios Saugumo Tarybos virtualus posėdis, rengiamas vaizdo konferencijos būdu, yra uždaras, bet Jungtinės Tautos paskelbė generalinio sekretoriaus kalbos tekstą.
„Saugumo Tarybos įsitraukimas bus kritinis, siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos padarinius taikai ir saugumui, – pabrėžė A. Guterresas. – Kad šiandien įveiktume pandemiją, turime dirbti kartu. Tai reiškia, [kad reikia laikytis] didesnio solidarumo.“
„Tai yra ištisos kartos kova – ir pačių Junginių Tautų egzistavimo prasmė“, – pridūrė jis, bet pripažino, kad „terorizmo grėsmė išlieka gyva“.
Saugumo Tarybos narės susirinko po ištisas savaites trukusių nesutarimų, ypač tarp JAV ir Kinijos, kurioje gruodį pirmiausiai prasidėjo koronaviruso SARS-CoV-2 protrūkis.
Vadovaujant Vokietijai, šio posėdžio praeitą savaitę pareikalavo devynios iš 10 Saugumo Tarybos nenuolatinių narių, reiškusios nusivylimą dėl šio organo neveiklumo, pasaulį apėmus seniai neregėto masto krizei.
Nors virtualus pasitarimas yra uždaras, keletas jame dalyvaujančių ambasadorių savo pasisakymų santraukas paskelbė per „Twitter“ arba perdavė žurnalistams
Vokietijos ambasadorius Christophas Heusgenas, kurio pasisakymą paskelbė jo šalies vyriausybė, apgailestavo dėl tarptautinio bendradarbiavimo lėto tempo.
„Iki šiol iš Saugumo Tarybos sklido kurtinama tyla“, – sakė jis, nors pripažino penkių nuolatinių narių pastangas „prieiti prie išvados ar rezoliucijos arba surengti viršūnių susitikimą.“
„Tačiau turime pripažinti, kad iki šiol tai nebuvo įmanoma“, – pridūrė vokiečių diplomatas.
Vokietija pandemiją įvardijo kaip „tarptautinės taikos ir saugumo klausimą“, bet keletas kitų šalių, ypač Rusija, Kinija ir Pietų Afrika, teigė, kad sveikatos apsaugos klausimai nėra Saugumo Tarybos darbotvarkės dalis.
Tuo metu Prancūzija patvirtino skirsianti 1,2 mlrd. eurų kovai su virusu Afrikoje.
Nenuolatinė Tarybos narė Estija savo ruožtu pareiškė, kad surengti šios institucijos pasitarimą „geriau vėliau negu niekada“, akivaizdžiai kritikuodama derybų vilkinimą.
„Dingusi mūšio lauke“
Prieš susitikimą JAV ir Kinija ginčijosi dėl viruso kilmės. JAV prezidentas Donaldas Trumpas naująjį koronavirusą vadino „kiniškuoju virusu“.
JAV ambasadorė Kelly Craft, regis, užsiminė apie šią įtampą.
„Veiksmingiausias būdas suvaldyti šią pandemiją – tikslių, mokslu pagrįstų duomenų rinkimas ir viruso kilmės, ypatybių ir plitimo analizė“, – sakė ji.
Kinijos ambasadorius Zhang Junas atkirto: „Bet kokie bandymai primesti stigmą ir politizuoti privalo būti atmesti.“
Be to, diskusijoms buvo pateikti du alternatyvūs rezoliucijos projektai.
Viena jų, pateikta Tuniso dešimties nenuolatinių Saugumo Tarybos narių vardu, ragina imtis „skubių, koordinuotų ir vieningų tarptautinių veiksmų COVID-19 poveikiui sumažinti“.
Šiuo dokumentu Saugumo Taryba raginama „stebėti COVID-19 pandemijos poveikį tarptautinei taikai ir saugumui, o generalinis sekretorius prašomas prireikus informuoti tokius įvykius“.
Be to, kviečiama užtikrinti „nedelsiamas pasaulines paliaubas, kad būtų galima suteikti tinkamą humanitarinį atsaką“ į pandemiją.
Šis rezoliucijos projektas buvo derinamas nuo kovo 30-osios, bet iki šiol jį aptarė tik 10 nenuolatinių narių.
Antrame tekste, pasiūlytame Prancūzijos, susitelkiama į praeitą mėnesį išsakytą A. Guterreso raginimą užbaigti bet kokius kovos veiksmus visame pasaulyje, stengiantis užtikrinti „humanitarinę pauzę“, kad būtų galima įveikti pandemiją.
Rengiant šį projektą prisidėjo tik penkios nuolatinės narės – JAV, Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Nenuolatinių narių diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši padėtis yra „labai nuvilianti“.
Prancūzija pažymėjo, kad nuolatinėms narėms būtina sumažinti savo nesutarimus prieš bet kokias platesnes derybas Saugumo Taryboje.
Kita vertus, penkių nuolatinių narių pasitarimą surengti trukdė koronavirusu užsikrėtusio Britanijos premjero Boriso Johnsono hospitalizacija, taip pat Kinijos nenoras dalyvauti nesusitarus dėl aiškios darbotvarkės.
Nors A. Guterresas ne kartą pasisakė apie dabartinę krizę, o 193 nares turinti JT Generalinė Asamblėja vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje pasisakoma už „bendradarbiavimą“, vienas JT ambasadorius apibūdino Saugumo Tarybą kaip „dingusią mūšio lauke“.
Prancūzija ir Belgija Saugumo Tarybos diskusijas vadino labai teigiamomis ir konstruktyviomis, o Rusija sakė, kad „dabar ne laikas kaltinti ir rodyti pirštais“ ir kad reikia imtis „dirbti kartu“.
Kad Saugumo Tarybos rezoliucija būtų priimta, už ją turi balsuoti mažiausiai devynios narės ir neblokuoti nė viena iš nuolatinių narių.
COVID-19 didina lyčių nelygybę
generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį įspėjo, kad naujojo koronaviruso pandemija didina esamą lyčių nelygybę ir turi skaudžių socialinių ir ekonominių padarinių moterims ir mergaitėms, o tai gali pakenkti tam tikrai per pastaruosius 25 metus padarytai pažangai lyčių lygybės ir moterų teisių srityse.
Paskelbtame pareiškime A. Guterresas teigia, kad kiekvienoje srityje – nuo sveikatos iki ekonomikos, saugumo iki socialinės apsaugos, neigiamas COVID-19 poveikis yra didesnis moterims ir mergaitėms nei vyrams, paprasčiausiai dėl jų lyties.
Nors visi duomenys rodo, kad vyrų mirtingumas nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) yra didesnis, A. Guterresas pabrėžia, kad „beveik 60 proc. moterų pasaulyje dirba neoficialios ekonomikos sąlygomis, mažiau uždirba, mažiau susitaupo ir susiduria su didesne rizika atsidurti skurde“.
„Rinkų kainoms krintant ir užsidarant verslo įmonėms, panaikinta milijonai moterų darbo vietų“, – teigė A. Guterresas.
Generalinis sekretorius teigia, kad tuo pačiu metu, kai moterys netenka apmokamo samdomo darbo, mokyklos uždarytos, vaikai visą laiką būna namuose ir išaugo vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, taip pat smarkiai išaugo moterų neapmokamo priežiūros darbo apimtys, o mokyklas palikusios paauglės mergaitės gali niekada į jas nebesugrįžti.
Praėjusią savaitę JT generalinis sekretorius įspėjo, kad koronaviruso pandemijos metu išaugo šeiminis smurtas prieš moteris, ir ragino vyriausybes dėti daugiau pastangų, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris.
A. Guterresas galiausiai pabrėžė, kad šalių vyriausybės, dėdamos pastangas atsigauti nuo COVID-19, svarbiausią dėmesį skirtų moterims ir mergaitėms.