„Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ surinko jos įrašus feisbuke – čia ji pasakojo apie savo ligos eigą.

„Naktį man prasidėjo stiprus karščiavimas, – tęsė 36-erių metų amžiaus žurnalistė. – Skaudėjo gerklę, smarkiai kosėjau. Paskambinau gydytojams ir atsakiau į jų klausimus apie kontaktą su iš užsienio grįžusiais žmonėmis (tokių buvo trys, bet jie visi grįžo anksčiau nei prieš dvi savaites).“

Moteris pridūrė, kad vartoja ibuprofeną, norėdama numalšinti 38,4 °C siekiančią kūno temperatūrą, informuoja „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“. Po pusvalandžio ji parašė, jog pas ją atvyko gydytoja.

„Ji net neužeina į vidų, – „Facebook“ rašė A. Petrova. – Apie simptomus paklausė stovėdama metro atstumu. Gydytoja pažadėjo, kad kas nors atvyks padaryti tyrimo dėl koronaviruso infekcijos ir kad rezultatai paaiškės per 24 valandas. Tuo tarpu man liepė 14 dienų neišeiti iš buto. Tik per daug nesirūpinkite: šiemet niekas neatšaukė ir sezoninio gripo.“

Vis dėlto tos pačios dienos vakare žurnalistė parašė kitą žinutę „Facebook“, kurioje nurodė, jog jos temperatūra pakilo iki 39 °C ir jokios priemonės nepadeda numalšinti karščiavimo.

„Aišku, niekas taip ir neatvažiavo padaryti koronaviruso testo, niekas neatsiliepė į skambučius, – kovo 24 d. ryte rašė ji. – Plaučių kongestijos neturiu, tačiau kosėju.“ A. Petrova paaiškino apribojusi šią žinutę privatumo nuostatomis, kad neperskaitytų mama: „Nenoriu jos jaudinti.“

„Prašau nesidalyti šia žinute su ja“, – pridūrė moteris.

Galiausiai žurnalistė iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nugabenta į ligoninę, kurioje mirė kovo 31 d. Visgi A. Petrova nepamiršo savo amato iki pat mirties. Jos pranešimai socialiniuose tinkluose ir trumposios žinutės draugams tapo jaudinančia vienišų paskutinių gyvenimo dienų ataskaita.

A. Petrova buvo gerai žinoma Permėje, Uralo kalnuose, maždaug už 1 500 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, esančiame mieste, turinčiame apie 1 mln. gyventojų. Ji buvo gerbiama verslo laikraščio „Delovoj Interes“ redaktorė. Žurnalistų sąjungos padalinio Permėje vadovė Tatjana Čerepanova „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ sakė, kad A. Petrovos dėka laikraštis iš artimo valdžios institucijoms tapo nepriklausomu.

„Konfliktinėse situacijose, jeigu kalbame apie sąžiningą verslininką, mokantį mokesčius, mes visuomet būsime jo pusėje“, – 2019 m. spalio mėnesį žurnalui „Žurnalist“ duoto interviu metu kalbėjo A. Petrova.

Mirusios žurnalistės mama Marina Šilova taip pat buvo garsi vietos žurnalistė.

„Nastia – žurnalistė iš prigimties, – tvirtino „Delovoj Interes“ portalo redaktorė Svetlana Danilova. – Ji paveldėjo geriausias šiai profesijai reikalingas savybes iš savo mamos, įskaitant užsispyrimą siekiant tikslų. Ji buvo protinga ir gabi. Nastia visada laimėdavo. Jos išvaizda – Renesanso epochos didikės – buvo apgaulinga, nes viduje ji buvo tvirta kaip plienas. Atrodydavo, kad Nastiai viskas einasi kaip sviestu patepta. Regis, jai nebuvo neįmanomų dalykų.“

Žurnalistė, rašytoja, tapytoja ir vieniša dviejų vaikų motina buvo alergiška penicilinui ir keletą kartų sirgo plaučių uždegimu, todėl jos plaučiai nebuvo geriausios būklės.

Kitoje „Facebook“ žinutėje, kurią parašė kovo 24 d., A. Petrova papasakojo ilgai sėdėjusi greitosios medicinos pagalbos automobilyje priešais infekcinių ligų ligoninę, kol paramedikai telefonu ginčijosi, ką su ja daryti.

„Jie neturi jokių nurodymų, kur ir kaip gabenti pacientus, – rašė ji. – Panašu, kad niekas nieko konkretaus nežino.“

Galiausiai moterį nuvežė į kitą ligoninę, kurios gydytojai ėmė koneveikti pirmąją gydymo įstaigą, kodėl jos nepriėmė.

Didelė baimė

A. Petrova vienui viena atsidūrė palatoje su trimis lovomis ir socialiniame tinkle pakomentavo, kad, kiek jai žinoma, dauguma kitų ligoninės palatų apgyvendintos panašiai.

„Man davė vaistų nuo karščiavimo ir kitų įprastinių preparatų gripui gydyti. Taip pat uždėjo deguonies kaukę, nes jiems nepatinka, kaip kvėpuoju. Dabar izoliacijoje turiu praleisti dvi savaites arba dviejų koronaviruso tyrimų rezultatai turi būti neigiami“, – savo potyriais dalijosi moteris.

Po kurio laiko ją aplankė du kvėpavimo takų ligų gydytojai ir nusprendė, jog nebūtina prijungti prie plaučių ventiliavimo aparato, tačiau A. Petrova nesusilaikė neparašiusi: „Kai skubiosios pagalbos gydytojas įdėmiai nagrinėja tavo analizės duomenis, apima didelė baimė.“

Ryte buvo paimti mėginiai gripo ir koronaviruso tyrimams atlikti bei padaryta „aibė standartinių analizių“.

„O dabar laukiu“, – „Facebook“ pranešė ji ir paskelbė pusryčių nuotrauką. Valgis buvo patiektas vienkartiniuose plastikiniuose induose, kuriuos pacientei buvo liepta išmesti į tam skirtą šiukšliadėžę.

Vėliau tą pačią dieną, tebelaukdama tyrimų rezultatų, A. Petrova parašė savo draugei, kad „nei aš, nei mano gydytojai nemano, jog sergu koronavirusu“. Ji pridūrė: „Dėl manęs nereikia nieko uždaryti ar skelbti karantino.“ Atlikus rentgenogramą, moteriai oficialiai buvo nustatytas plaučių uždegimas.

Kovo 25 d. savo sekėjams ji atskleidė, jog ilgiau nei dieną kūno temperatūra laikėsi maždaug apie 38 °C.

„Jaučiuosi taip, tarytum nuolat skęstu drebučiuose. Niekam neatrašau, nes neturiu jėgų. 90 proc. laiko miegu. Mane pastoviai kamuoja troškulys. Savo tyrimų rezultatų kol kas nežinau“, rašė A. Petrova.

Kitą dieną ji parašė, kad jos karščiavimas dar labiau paūmėjo. Temperatūra pakilo iki 39 °C, tada jai davė vaistų, temperatūra nukrito iki 37 °C, bet po penkių valandų vėl ėmė kilti.

Ankstyvą kovo 26 d. popietę žurnalistė nurodė, jog jos pirmojo koronaviruso tyrimo rezultatas – neigiamas. Šią informaciją ji patvirtino antrame „Facebook“ komentare kovo 29-ąją. Netrukus po to ji buvo prijungta prie plaučių ventiliavimo aparato ir taip ir neatjungta mirė kovo 31 d.

Balandžio 1 d. surengtoje spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministerijos padalinio Permės srityje vadovė Oksana Melechova pareiškė, kad A. Petrovos diagnozė – „abiejų plaučių uždegimas“, tačiau pareigūnai tebelaukia antrojo koronaviruso tyrimo rezultatų.

O. Melechova pridūrė, jog su „Delovoj Interes“ redaktore kontaktą turėję asmenys buvo izoliuoti ir ištirti, ar neserga koronavirusu. „Ėmėmės visų epidemiologinių atsargumo priemonių“, – reziumavo vadovė ir prižadėjo paviešinti A. Petrovos antrojo COVID-19 testo rezultatus, kai tik jie paaiškės.

Tiesa, balandžio 2 d. A. Petrovos draugė vietinė žurnalistė Julija Balabanova paviešino kovo 29-ąją iš A. Petrovos gautos žinutės nuotrauką. Moteris rašė, kad „antrasis testas buvo teigiamas“ ir kad ji jaučiasi „labai prastai“.

„Skelbiu šį mūsų susirašinėjimo fragmentą, – „Facebook“ parašė J. Balabanova, tačiau vėliau žinutė buvo pašalinta. – Nastia žinojo, kad antrojo koronaviruso tyrimo rezultatas buvo teigiamas. Nesuprantu, kodėl apie tai nekalba jos gydytojai. Manau, jog dabar svarbiausia užtikrinti didžiausią skaidrumą ir atskleisti visą informaciją.“

J. Balabanova nepanoro pateikti daugiau komentarų ir „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ pasakė pasidalijusi visais turimais duomenimis.

Įtartini skaičiai

Praėjus kelioms valandoms po J. Balabanovos žinutės, Permės sveikatos priežiūros pareigūnai pakeitė oficialią A. Petrovos mirties priežastį į „abiejų plaučių uždegimas, kurį sukėlė koronaviruso infekcija“.

Permės žurnalistas Valerijus Mazanovas „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ papasakojo, kad A. Petrovos istorija demonstruoja, jog valdžios pareigūnai bando sumažinti koronaviruso atvejų šalyje skaičių.

„Slėpdami tokią informaciją, šie neatsakingi žmonės kelia pavojų šimtams ar net tūkstančiams gyventojų, – širdo V. Mazanovas. – Juk jeigu pacientas miršta nuo plaučių uždegimo, niekas netikrina su juo kontaktavusių asmenų.“

Šiais metais šalyje užfiksuotų plaučių uždegimo atvejų gausa yra vienas iš kelių veiksnių, didinančių nerimą, kad valdžia slepia koronaviruso pandemijos Rusijoje mastą, o oficialūs skaičiai (balandžio 7 d. buvo patvirtinti 7 497 užsikrėtimo COVID-19 atvejai ir 58 mirtys), ko gero, yra gerokai mažesni nei tikrieji.

Permėje įsikūrusiam labdaros fondui „Dedmorozim“, įgyvendinančiam našlaičių ir sergančių vaikų svajones, vadovaujantis Dmitrijus Žebelevas „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ sakė, kad vietos valdininkai jam prisipažino A. Petrovos antrojo koronaviruso tyrimo rezultatus gavę tik balandžio 2-ąją ir anksčiau negalėję apie tai oficialiai kalbėti.

Jis teigė, kad tokios informacijos paskelbimo vilkinimas tam tikra prasme gali būti naudingas, nes visuomenei sudaromas įspūdis neva yra daug nediagnozuotų koronaviruso atvejų.

„Ši savotiška apgaulė galbūt paskatintų kai kuriuos žmones iki minimumo sumažinti bendravimą su kitais, nes jie bijotų užsikrėsti“, – samprotavo D. Žebelevas.

Laikinasis Permės srities gubernatorius Dmitrijus Machoninas į naujienas apie A. Petrovos mirtį sureagavo pripažindamas, kad valdininkai „tylėjo“ apie tikrąją žurnalistės mirties priežastį, ir tvirtino, jog „privalome žmonėms pasakyti tiesą“.

„Netoleruosiu tokio melo, – balandžio 2 d. pareiškė jis. – Ypač kai jį skleidžia srities Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys. Visuomenė ir pacientai turi būti nedelsiant informuojami apie patvirtintus koronaviruso atvejus.“

Remiantis oficialia statistika, balandžio 7 d. Permės srityje buvo patvirtinti 32 COVID-19 atvejai. Du žmonės mirė, penki – pasveiko. Nuo balandžio 2 d. Permės srityje galioja judėjimo apribojimai. Jų laikymąsi padeda užtikrinti miestų gatvėse patruliuojantys policininkai, Nacionalinės gvardijos kariai ir savanoriai.