Trečiadienį Italija pranešė apie 3 836 naujus atvejus, – tai aukščiausias rodiklis šiomis dienomis; Ispanijoje atvejų skaičius išaugo daugiausia per keturias dienas, tuo tarpu Jungtinė Karalystė paskelbė rekordinį mirčių nuo koronaviruso skaičių.
„Naujų atvejų skaičius verčia mus būti itin atsargius ir laikytis ekspertų rekomenduojamų veiksmų siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, – sakė Angelo Borrellis, Italijos civilinės saugos agentūros vadovas.
Atgyjantis atvejų augimas apsunkina Europos lyderių pastangas mėginti palaipsniui švelninti griežtas taisykles, įvestas siekiant sulėtinti patogeno sklidimą. Apribojimai turi griaunamąjį poveikį regiono ekonomikoms, ir tokios valstybės kaip Vokietija ir Italija jau svarsto, kaip būtų galima pradėti švelninti kai kuriuos suvaržymus.
Karantinų poveikis tampa akivaizdus, net didžiausiose regiono ekonomikose. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika per balandžio-birželio mėn. laikotarpį susitrauks beveik 10 proc., ir tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 1970 metų, kai buvo pradėtas šių ketvirtinių duomenų registravimas; tuo tarpu Prancūzijos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė daugiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Italijai, silpniausiai iš didžiųjų žemyno ekonomikų ir šaliai, kur apribojimai galioja ilgiausiai, suvaržymų poveikis gali būti dar ryškesnis.
Didžiausios Vokietijos žemės premjeras pasiūlė „aiškų šalies karantino švelninimo planą“ prieš balandžio 15 dieną numatytą pokalbį telefonu su regioniniais lyderiais ir kanclere Angela Merkel, per kurį pareigūnai ketina peržiūrėti dabartinius apribojimus.
„Nustatant galimų sušvelninimų kriterijų turėtų būti atsižvelgta į tai, ar gali būti išlaikytos deramo atstumo laikymosi taisyklės ir ar bus užtikrintos tinkamos apsaugos priemonės“, – interviu laikraščiui „Handelsblatt“ sakė Arminas Laschet‘as, vadovaujantis smarkiai nukentėjusiai vakarinei Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei.
Italijoje premjero Giuseppe Conte vyriausybė ruošiasi palaipsniui per artimiausius kelis mėnesius trauktis iš griežtų apribojimų režimo, kai kurios bendrovės ir parduotuvės tikisi pradėti dirbti jau kitos savaitės pradžioje, kitos įmonės darbą ruošiasi atnaujinti nuo gegužės 4 dienos.
Klausimas dėl beprecedenčių ribojimų, įvestų šimtams milijonų europiečių, taikymo pabaigos supriešina valdžios institucijas su visuomenės sveikatos pareigūnais, kurie tvirtina, kad kalbėti apie griežtų karantino priemonių atsisakymą dar anksti, nes labiausiai nukentėjusios ekonomikos tik pradeda lėtinti koronaviruso plitimą.
Trečiadienį pranešus apie naujus užsikrėtimus, Europos Ligų prevencijos ir kontrolės centras perspėjo šalis neskubėti atsisakyti apribojimų.
„Remiantis turimais įrodymais, šiuo metu dar per anksti pradėti švelninti visus visuomenei taikomus apribojimus ir fizinio atstumo priemones Europoje, – teigė centras. – Jeigu dabartinės intervencijos pernelyg greitai bus atšauktos, galima tikėtis ilgalaikio viruso plitimo.“
Mokyklos Italijoje, priminiame Europos protrūkio epicentre, greičiausiai liks uždarytos iki rugsėjo.
Vėlesni žingsniai, susiję su ribojimų švelninimu, priklausys nuo to, kiek pavyks sukontroliuoti viruso plitimą. Dėl karantino, įsigaliojusio nuo kovo pradžios, nutraukta bet kokia nepagrindinė veikla, uždraustas beveik visas judėjimas.
Žemynui protrūkis kirto itin skaudžiai, čia užfiksuota per 65 proc. visų mirčių nuo koronaviruso pasaulyje. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Vokietija pagal užsikrėtimų skaičių atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų.
Angela Merkel, kuri ragino neprarasti budrumo, norint užkirsti kelią epidemijos atsinaujinimui, atsargiai užsiminė, kad nors jos vyriausybė svarsto galimybes „atsidaryti“, kol kas vokiečiai turėtų likti namie. Šalyje galioja ribojamosios priemonės, draudžiančios daugiau nei dviejų žmonių susibūrimus, išskyrus šeimas.
Prancūzija, kuri pranešė apie daugiau nei 112 000 užsikrėtimų, planuoja pratęsti apribojimų taisykles ir po balandžio 15 dienos. Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kreipsis į tautą trečią kartą nuo koronaviruso protrūkio pradžios.
Ispanijoje premjeras Pedras Sanchezas ketvirtadienį kreipsis į parlamentą su prašymu pritarti nepaprastosios padėties pratęsimui iki balandžio 25-osios. O tada šalis palaipsniui sugrįš į normalų gyvenimą, nors ekspertai vis dar svarsto, kaip konkrečiai toks procesas galėtų veikti, transliuotojui „Antena 3“ sakė biudžeto ministrė ir vyriausybės atstovė spaudai Maria Jesus Montero.
Europos Komisija (EK) perspėjo dėl skuboto pasitraukimo iš masinės izoliacijos gniaužtų, teigdama, kad tokios priemonės gali būti atšauktos tik tada, kai ligos plitimas „bus ženkliai sumažėjęs per ilgą laiką“.
„Bet koks (palaipsnio) ribojimų švelninimo laipsnis neišvengiamai sukels atitinkamą naujų atvejų daugėjimą, – teigė Komisija, kaip rodo vidaus dokumento projektas, su kuriuos susipažino „Bloomberg“.
Ekspertai perspėjo nedaryti skubotų išvadų po to, kai rodikliai šalyje kelias dienas gerėja. Nors bendroji tendencija yra „teigiama“, pandemija vis dar yra savo pirminėse stadijose, teigia Vokietijos visuomenės sveikatos institucijos vadovas (Vokietijoje naujų infekcijų per tris dienas padaugėjo daugiausia.) „Mums atrodo, kad galime sustabdyti ligos plitimą, bet tai tik „momentinė nuotrauka“, – „Deutschlandfunk“ radijui sakė Lotharas Wieleris, Roberto Kocho instituto prezidentas.
