Užpuolikai balandžio 5 dieną ambasados teritoriją apmėtė dūminėmis granatomis ir ant tvoros užkabino plakatą su užrašu „Stop fašizmui“.
Kaip rašo rferl.org, atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Drugaja Rossija“ („Kitokia Rusija“). Ją sudaro buvusios Nacionalinės bolševikų partijos, kurios veikla buvo uždrausta 2007-aisiais, nariai. Pasak organizacijos, šis išpuolis buvo „atsakas į Čekijos valdžios, kuri penktadienį [balandžio 3-ąją] pašalino maršalo Ivano Konevo paminklą Prahoje, veiksmus“.
„Mūsų tankai bus Prahoje“, – tvirtinta grupuotės žinutėje.
Čekijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė išpuolį, pavadinusi jį „vandalizmo aktu“, o ją įvykdžiusią organizaciją – „ekstremistine“.
„Čekijos Respublika smerkia išpuolį, įvykdytą diplomatinės misijos valdose, kurias priimančioji šalis yra įsipareigojusi apsaugoti. Šiandien Čekijos Respublikos Maskvoje ambasada Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė oficialią notą. Viliamės, kad Rusijos valdžios atstovai imsis reikiamų priemonių tam, jog užkirstų kelią tokių incidentų pasikartojimui“, – teigiama ambasados pareiškime.
Bronzinis generolo Ivano Konevo, Sovietų Sąjungos maršalo Antrojo pasaulinio karo metu, paminklas buvo demontuotas balandžio 3-ąją. Sprendimą jį pašalinti 2019-aisiais priėmė Prahos šeštojo rajono merija.
Vietoje statulos – II Pasaulinio karo memorialas
Prahos valdžia penktadienį pranešė, kad, nepaisant Maskvos prieštaravimų, išmontavo prieštaringai vertinamą sovietinių laikų paminklą, kurio vietoje turėtų atsirasti Antrojo pasaulinio karo memorialas.
Čekijos sostinės sprendimas pašalinti Sovietų Sąjungos generolo Ivano Konevo bronzinį paminklą pernai išprovokavo griežtą Rusijos reakciją. Penktadienį Rusijos ambasada pasmerkė statulos demontavimą, pavadinusį jį "nesivaldančių miesto savivaldybės atstovų nedraugišku vandalizmo aktu".
Nors Rusijoje I. Konevas laikomas Antrojo pasaulinio karo didvyriu, daugeliui čekų jo paminklas buvo tapęs sovietinės priespaudos simboliu.
Šis generolas vadovavo Raudonosios armijos padaliniams, kurie 1945 metais išvadavo Prahą nuo nacių. Tačiau jis taip pat buvo atsakingas už operaciją „Viesulas“, per kurią buvo numalšintas 1956 metų antisovietinis sukilimas Vengrijoje.
1973 metais miręs I. Konevas taip pat suvaidino vaidmenį 1968 metais Maskvai malšinant prodemokratišką „Prahos pavasario“ judėjimą, užgimusį tuometėje Čekoslovakijoje.
Prahos šeštojo rajono meras Ondrejus Kolaras Čekijos naujienų agentūrai CTK sakė, kad I. Konevo paminklas bus perkeltas į „muziejų, skirtą 20 amžiaus Čekoslovakijos istorijai“.
Tuo metu prorusiškas Čekijos prezidentas Milošas Zemanas šį žingsnį pavadino „piktnaudžiavimu nepaprastąja padėtimi“, kalbėdamas apie vyriausybės paskelbtą karantiną dėl naujojo koronaviruso infekcijos.
2019 metų rugpjūčio 21-ąją – per 1968 metais surengto įsiveržimo į Čekoslovakiją metines – kažkas užrašė ant I. Konevo statulos, kurią 1980 metais pastatė tuometis komunistų režimas: „Ne kruvinam maršalui – mes niekada nepamiršime.“
Vietos merija paskui nurodė uždengti paminklą, tačiau prorusiški protestuotojai nuplėšė brezentą ir surengė protesto akciją.