„Mums pavyko išvengti bėdos, kuri užgriuvo visą eilę kitų valstybių, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen per spaudos konferenciją Kopenhagoje pirmadienį. – Vienintelis paaiškinimas- „mes reagavome greitai“.
Po Velykų Danija atidarys darželius ir pradines mokyklas – pirmą kartą per mėnesį. O vyriausybė pradės derybas su verslo lyderiais dėl galimybės palaipsniui grąžinti darbuotojus į biurus, sakė M. Frederiksen.
Dabar jau aišku, kad šalys, sutikusios pačioje pandemijos pradžioje žengti drastiškus žingsnius, atsidūrė visiškai kitoje trajektorijoje nei tos, kurios imtis priemonių neskubėjo. Kaimyninės Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas neseniai pripažino, kad jam teks peržiūrėti savo vadinamąją laissez-faire, arba nesikišimo, strategiją reaguojant į koronaviruso protrūkį, po to, kai naujausios prognozės parodė, kad nuo „Covid-19“ mirs tūkstančiai jo šalies piliečių.
Pandemija labai greitai išryškino šalių sveikatos apsaugos sistemų bei politinio biurokratijos aparato trūkumus. Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių nenorėjo pripažinti grėsmės rimtumo.
Dabar turtingiausia pasaulio ekonomika tapo nauju pasauliniu viruso epicentru. Jungtinėje Karalystėje, kur pereita nuo jokių ribojimų politikos iki staigaus karantino, premjeras Borisas Johnsonas pats šiuo metu gydomas ligoninėje nuo „Covid-19“.
Danijoje M. Frederiksen pareiškė, kad atsiradus bet kokiems ženklams, bylojantiems apie užsikrėtimo atvejų augimą, apribojimai iškart bus atnaujinti. Be to, Danija dar neatidarys sienų, kelionių apribojimai tebegalios, o susibūrimai su daugiau nei dešimt žmonių tebebus draudžiami, sakė premjerė. Restoranai, barai ir kavinės ir toliau liks uždaryti.
Lūžio taškas
Tačiau žemyninėje Europoje jau atsiranda ženklų, jog regionas, panašu, artėja prie lūžio taško.
Kai kuriose labiausiai nukentėjusiose šalyse aukų skaičius pradeda mažėti. Sekmadienį Italija pranešė apie žemiausią vienos paros mirštamumo rodiklį per pustrečios svaitės, tuo dar kartą įrodydama, jog jos griežtos ribojimo priemonės jau pradeda duoti rezultatų. O Austrija pirmadienį pranešė po Velykų žengsianti pirmuosius žingsnius grąžinant ekonomiką iš sąstingio.
Danai kovo 11 dieną buvo informuoti, kad norint užkirsti viruso plitimą, teks drastiškai keisti gyvenimą. Tos dienos popietę šalis įdėmiai klausėsi spaudos konferencijos, per kurią M. Frederiksen pranešė, kad mokyklos uždaromos ir kad visi, išskyrus skubios pagalbos personalą, privalo likti namie.
Po kelių dienų Danijos karalienė Margretthe II – nepaprastai populiari asmenybė šalyje, – per itin retą pasirodymą per televiziją kreipėsi į tautą, pabrėždama būtinybę laikytis naujų socialinio atstumo reikalavimų ir iškart atšaukė savo 80-ies metų jubiliejaus iškilmes.
Danija, kuri savo gerovės modelio dėka gali didžiuotis viena iš geriausiai veikiančių pasaulyje sveikatos priežiūros sistemų, turi septynis kartus daugiau lovų su plaučių ventiliatoriais, skiriamų pacientams, hospitalizuotų dėl sunkių „Covid-19“ simptomų. O dėl savo universalus sveikatos priežiūros modelio, visas gydymas, įskaitant testavimą, yra nemokamas tiems, kam jo reikia.
Pirmadienį M. Frederiksen pareiškė, kad siekiant paspartinti „Covid-19“ testavimą, į šalies sveikatos priežiūros sistemą bus įlieta dar daugiau lėšų, įvardindama tokį žingsnį kaip pagrindinį palaipsnio ekonomikos atvėrimo strategijos komponentą.
Kaip daugelyje kitų vietovių, užsikrėtimų atvejų skaičius Danijoje išaugo. Bet mirštamumas daug mažesnis, siekiantis 3,9 proc., arba 3,09 mirties šimtui tūkstančių žmonių, rodo John Hopkinso universiteto surinkti duomenys. Palyginimui, Italijoje šis rodiklis sudaro 12,3 proc. (arba 26,29 mirčių šimtui tūkstančių), 10,2 proc. Jungtinėje Karalystėje ir 8,6 proc. Prancūzijoje.
Pastarosiomis savaitėmis Danija priėmė vadinamuosius koronaviruso įstatymus, suteikdama įgaliojimus policijai skirti dideles baudas už daugiau nei dešimties žmonių susibūrimus. Imigrantai, pagauti vagiant įrangą ar priemones, tokias kaip rankų dezinfekavimo skystis, gali būti išvaromi iš šalies, tuo tarpu danams už panašius nusižengimus gresia kalėjimas.
Griežtos priemonės pakurstė audringus debatus Danijoje. Dalis kritikų pliekia didelio masto priemonių taktiką ir jos griaunamąjį poveikį ekonomikai. Tačiau per visą šį laikotarpį M. Frederiksen populiarumas smarkiai išaugo, beveik 80 proc. danų remia jos požiūrį.
Dabar galimas Danijos sugrįžimas į įprastą režimą anksčiau už kitus paskatino greitesnio ekonomikos atsigavimo prognozes. Pirmadienį Danijos ekonomikos taryba paskelbė, kad jos prognozėmis, šalies BVP susitrauks tik 3,5 proc., tuo atveju, jeigu gamybos apimtys greitai grįš į įprastą lygį. Palyginimui, centrinis bankas neseniai prognozavo juodžiausią scenarijų: kad BVP susitrauks net 10 procentų.
Valstybės sprendimas atverti dalis ekonomikos „labai išmintingas“, teigia bankas „Sydbank“ savo pastebėjimų apžvalgoje. „Akivaizdu, kad ne vaikų darželiai ir pradinės mokyklos yra pagrindinis ekonominio augimo variklis, bet tai sukuria pagrindą, leidžiantį mums atnaujinti verslovių aktyvumą“, – teigiama banko apžvalgoje.
