„Tikimės jau rytoj paskelbti nepaprastąją padėtį, išklausę patariamojo komiteto nuomonių“, – žurnalistams sakė Sh. Abe.
„Šiuo metu stebime, kad infekcija greitai plinta, ypač tokiose miestuose kaip Tokijas ir Osaka“, – pažymėjo premjeras.
„Atsižvelgiant į tai, kad medicinos įstaigos susidūrė su kritine padėtimi, išgirdau nuomonių, kad vyriausybė turėtų rengtis paskelbti nepaprastąją padėtį“, – pridūrė jis.
Pasak Sh. Abe, nepaprastoji padėtis, kuri nė iš tolo neprilygtų griežtoms priemonėms, taikomoms daugelyje kitų šalių, siekiant užkirsti kelią pandemijos plitimui, būtų paskelbta Tokijuje, Osakoje ir dar penkiose prefektūrose.
Regionų gubernatoriai turėtų įgaliojimus prašyti gyventojų neiti iš namų, siekti dideles žmonių minias pritraukiančių kompanijų uždarymo ir rekvizuoti žemę bei pastatus medicininėms reikmėms.
„Numatome maždaug vieno mėnesio periodui, kad prašysime tolesnio Japonijos žmonių bendradarbiavimo užsikrėtimą nulemiantiems kontaktams tarp asmenų mažinti“, – sakė Sh. Abe.
Priemonės neapima teisinių įgaliojimų įgyvendinti reikalavimus žmonėms likti namie ar bausmių to nedarantiems gyventojams.
„Japonijoje, net jei paskelbiame nepaprastąją padėtį, neuždarysime miestų kaip užsienio šalyse. Ekspertai mums yra pasakę, kad nėra reikalo žengti tokį žingsnį“, – nurodė premjeras.
Tokijo gubernatorė Yuriko Koike jau paragino sostinės gyventojus vengti nebūtinų išėjimų savaitgaliais, o darbo dienomis dirbti iš namų.
Šalyje pradedamas reikšti susirūpinimas Tokijo medicinos įstaigomis; gydytojai sako, kad padėtis darosi įtempta, o darbuotojai perkrauti darbu.
„Medicininiu požiūriu, Tokijas susiduria su kritine būkle“, – sakė Tokijo medikų asociacijos vadovas Haruo Ozaki.
Priemonės nėra tokios griežtos kaip kitose pasaulio šalyse. Ekspertai sako, kad Japonijos teisinė sistema varžo vyriausybės galimybes riboti piliečių judėjimą.
„Japoniją vis dar persekioja neigiamas karo ir jos piliečių priespaudos palikimas“, – sakė Tokijo universiteto tarptautinės politikos profesorius emeritas Yoshinobu Yamamoto.
Tačiau jis nurodė, kad jei palyginti švelnios priemonės pasirodys esančios nepakankamos viruso plitimui stabdyti, „gali stiprėti raginimai dėl didesnių galių žmonėms kontroliuoti“.
Japonijoje kol kas nebuvo tokios krizės kaip dalyje Europos šalių ir JAV. Užsikrėtimo atvejų Japonijoje yra maždaug 3 650, JAV – maždaug 330 tūkst., o Italijoje ir Ispanijoje – maždaug 130 tūkstančių.
Sh. Abe vasario pabaigoje nustebino šalį paraginęs uždaryti visas mokyklas, kai buvo tik keli COVID-19 atvejai ir tik kelios kitos valstybės buvo paskelbusios apie mokyklų uždarymą.
Tačiau pastaruoju metu sparčiai daugėjant užsikrėtimo atvejų, ypač Tokijuje, susirūpinimas vėl ėmė didėti. Japonų vyriausybė vis labiau spaudžiama imtis papildomų veiksmų, sostinei sekmadienį pranešus apie rekordiškus 148 naujus užsikrėtimo atvejus, o pirmadienį – dar apie 83.
Skaičiai vis dar yra gerokai mažesni už kitų šalių skaičius, bet pakankami, kad pareigūnai imtųsi veiksmų.
„V“ formos atsigavimas“
Sh. Abe pridūrė, kad vyriausybė parengs apie 108 trln. jenų (922 mlrd. eurų) pagalbos paketą, turintį sušvelninti koronaviruso krizės žalą trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai.
„Tai atitinka 20 proc. BVP – toks mastas neturi precedento“, – sakė vyriausybės vadovas.
Tačiau kaip sakė holdingo kompanijos „SuMi TRUST“ ekonomistas Naoya Oshikubo (Naoja Ošikubas), tai neužkirstų kelio recesijai pirmąjį šių metų pusmetį, „bet inicijuotų „V“ formos atsigavimą“ antrąjį pusmetį.
Japonijos ekonomika šlubavo ir prieš koronaviruso krizę; dar tada baimintasi recesijos.
Kompanija „Dai-ichi Research Institute“ sakė, kad papildomi suvaržymai Tokijuje Japonijos BVP turėtų sumažinti 5,1 trln. jenų (43,6 mlrd. eurų) mėnesiui.
Tokijo olimpiados atidėjimas iki 2021 metų liepos taip pat tikriausiai sumažins BVP, nors šie nuostoliai turėtų būti kompensuoti žaidynėms pagaliau įvykus.
Kaip ir kiti svarbūs centriniai bankai, Japonijos bankas pristatė nepaprastąsias priemones ekonominei žalai apriboti.