„Kaip ir Europos Centrinis Bankas pinigų ir finansų srityje, valstybės narės dabar turi įrodyti savo bendrą ryžtingą ir novatorišką dvasią“, – dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) parašė vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas ir ekonomikos reikalų komisaras Paolo Gentiloni.
Šiam tikslui reikėtų steigti „Europos fondą, kurio konkreti funkcija būtų leisti ilgalaikes obligacijas“, pasiūlė Th. Bretonas ir P. Gentiloni.
Jų nuomone, tokia priemonė, „skirta išskirtinai kolektyvinėmis investicijomis, leisiančioms atgaivinti pramonę dabartinės krizės sąlygomis“, būtų „nepalaužiamo ES valstybių solidarumo“ įrodymas.
Tokios valstybės kaip Pietų Europos sunkiasvorės Italija, Prancūzija ir Ispanija prašo šiaurinių kaimynių, pavyzdžiui, Vokietijos, Austrijos ir Nyderlandų, imtis bendrų skolinimosi priemonių, kurios padėtų sušvelninti koronaviruso pandemijos ekonominį poveikį.
Tačiau Šiaurės Europos konservatyvūs politikai būgštauja, kad tokie planai reikštų visų ES valstybių narių skolų suvienodinimą ir kad tokiu atvejų jų mokesčių mokėtojams tektų mokėti už esą per didelį išlaidumą Bendrijos pietuose.
Antradienį visų 19 euro zonos šalių finansų ministrai vėl mėgins rasti išeitį iš aklavietės.
Vokietis Olafas Scholzas penktadienį, net neužsiminęs apie bendros skolos klausimą, pasiūlė trilypę schemą, numatančią galimybę pigiai skolintis iš finansinės krizės laikais įsteigto Europos stabilumo mechanizmo (ESM), gauti grynųjų pinigų iš Europos investicijų banko, taip pat sukurti visos ES nedarbo perdraudimo sistemą.
Tuo metu ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo parengti blokui pokrizinį „Maršalo planą“, finansuojamą iš esamo bendro biudžeto, kurio kitas septynerių metų laikotarpis truks 2021–2027 metais.
Komentuodami O. Scholzo planus, Th. Bretonas ir P. Gentiloni pirmadienį pareiškė, jog „atsižvelgiant į minimų sumų dydį“ krizei įveikti prireiks finansinės paramos „ketvirtojo ramsčio“,
Pirmadienį FAZ ir Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ paskelbė ir Bundestago (Vokietijos parlamento) pirmininko Wolfgango Schauble ir jo kolegos prancūzo Richard'o Ferrando straipsnį, kuriame šie paragino demonstruoti „daugiau solidarumo ir fiskalinės integracijos“ Europoje.