Dabar problema jau akivaizdi, nes infekcijų vis daugėja – ir dažnai tarp pačių darbuotojų. Ligoninės yra Rumunijos protrūkio epicentras, o šalyje užfiksuota daugiau mirčių nei kaimyninėse Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje kartu sudėjus.

„Nebuvo laikomasi nė vienos iš saugumo priemonių, – pasakoja gydytojas Mircea Dinu Bordiniucas, Sučavos ligoninės plastikos chirurgas, kuris pats jaučia lengvus viruso simptomus. – Mums buvo duodama viena veido kaukė per dieną, o kai kurie mano kolegos negavo ir jos. Kai kurie pacientai buvo paleisti neištyrus. Kai kuriems infekcija buvo nustatyta tik po mirties. Ištisa blogų sprendimų grandinė.“

COVID-19 iš Italijos pasklidus po visą žemyną, vargsta ne viena Rumunija. Tačiau šalyje fiksuojama neproporcingai daug infekcijų, kylančių medicinos įstaigose. Virusui grasinant perkrauti sistemą, kai kurie gydytojai apskritai meta darbą.

Europos Sąjungoje, ko gero, nėra blogesnės vietos prasidėti pandemijai. Rumunija sveikatos priežiūrai skiria mažiau lėšų nei bet kuri kita valstybė narė, joje yra didžiausias mirtingumas nuo pagydomų ligų ir viena mažiausių gyvenimo trukmių bloke. Vyriausybė per tris dešimtmečius pastatė vos vieną naują ligoninę.

Ko šalyje netrūksta, tai siaubo istorijų.

Neseniai pranešta apie šokiruojantį atvejį, kai 66-erių metų vėžiu serganti moteris, kuriai buvo nustatytas vidinis kraujavimas, operacijos metu buvo netyčia padegta elektriniu skalpeliu. Personalas apipylė ją kibiru vandens, kad užgesintų liepsną. Po savaitės ji mirė.

Kitur buvo nustatyta, kad ligoninės tiekėjas sukėlė pavojų milijonams gyvybių, pardavęs praskiestas ir padirbtas dezinfekavimo priemones, leidžiančias plisti bakterijoms.

Dar blogiau tai, kad koronavirusas šalį užklupo vadovaujant mažumos vyriausybei. Didžiausias ES biudžeto deficitas reiškia, kad trūksta grynųjų pinigų.

Blogiausia dar prieš akis

„Turime atsižvelgti į tai, kad viruso evoliucija dar toli gražu nepasiekė piko, – teigia Vladas Mixichus, sveikatos priežiūros analitikas ir gydytojas, kuris taip pat yra Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros valdybos narys. – Sistema maksimalų ištvermės lygį pasieks kur kas greičiau nei kitose šalyse.“

Rumunijoje, kuri greitai ėmėsi socialinės distancijos priemonių, vos tik atsirado koronavirusas, iš 19 milijonų gyventojų 4761 yra patvirtinti infekcijos atvejai, o 200 nuo jos jau mirė. Vien Sučavos apskrityje užregistruota daugiau kaip 700 atvejų, įskaitant 200 medicinos darbuotojų.

Pirmasis atvejis mieste, esančiame netoli šiaurinės sienos su Ukraina ir garsėjančiame kaip UNESCO religinio paveldo vieta, buvo 71-erių metų vyras, grįžęs iš Italijos Lombardijos regiono. Visi 100 000 miesto gyventojų šią savaitę privalo laikytis griežto karantino.

Beveik 500 000 rumunų gyvena ir dirba šiaurės Italijoje. Ši Viduržemio jūros regiono valstybė pastaraisiais metais buvo populiariausia emigracijos vieta tarp Rumunijos gydytojų ir slaugytojų, ieškančių didesnio užmokesčio turtingesnėje Vakarų Europoje, praneša Europos Komisija.

Gynybos linijos

Sveikatos priežiūros darbuotojai Rumunijoje sudaro 13 proc. COVID-19 atvejų – tai yra daugiau nei 10 proc. Kinijoje ir Italijoje, bet mažiau nei 15 proc. Ispanijoje. Nors tie medikai, kurie šiuo metu ketina mesti darbą, sulaukia daugelio rumunų pasipiktinimo, prezidentas Klausas Iohannisas pareiškė, kad jiems reikia palaikymo. Jis paprašė vyriausybės panaudoti ES lėšas, kad būtų galima mokėti 500 eurų mėnesines premijas medicinos darbuotojams, dirbantiems su koronaviruso pacientais.

„Mūsų sveikatos priežiūros darbuotojai ir gydytojai yra priešakinėje gynybos linijoje, – sakė jis. – Mums reikia daugiau nei gražūs žodžiai.“

Rumunija bando paskatinti veido kaukių ir apsauginių kostiumų gamybą šalies ribose, o įmonės jau pertvarko gamybos linijas, kad suteiktų pagalbą. Pasak K. Iohanniso, Sučavos ligoninės personalas bus patikrintas ir pilnai aprūpintas. Vadovavimą ligoninei perima kariuomenė.

Gydytojas M. Bordiniucas nerimauja dėl tų pačių problemų, kurios apsunkina kovą su virusu visoje Europoje: nepakankamo testavimo ir ventiliatorių trūkumo. Rumunijoje jų vos 1600.

Jis nerimauja, kad tai, kas vyksta ten, kur jis dirba, gali pasikartoti.

„Situacija tikriausiai pasikartos ir kitose ligoninėse, jei jos nepradės tikrinti kiekvieno medicinos darbuotojo – mes patys nežinojome, kad esame užsikrėtę, – sako M. Bordiniucas. – Panašu, kad daugelis žmonių nežiūrėjo į riziką rimtai.“