Žymusis Eresundo tiltas yra inžinerinis stebuklas, jungiantis Švedijos miestą Malmę ir Danijos sostinę Kopenhagą. Paprastai juo kasdien persikeldavo maždaug 70 tūkst. žmonių. Dabar judėjimas tiltu nejaukiai nurimęs.
Danijoje dėl koronaviruso taikomi ribojimai, šalis įvedė griežtą pasienio kontrolę. Nors Švedijos pusėje Eresundo tiltas tebėra atidarytas, suprantama, kad keliauti per jį ryžtasi nedaugelis.
Kaip pasakoja „The Guardian“ žurnalistas Derekas Robertsonas, dabar Švedijoje tvyro siurreali atmosfera. Sėdėdamas vietinėje kavinėje ir dirbdamas, jis peržvelgia „Twitter“ srautą: matyti ištuštėjusių miestų ar kariuomenės sunkvežimių, pervežančių mirusiuosius Italijoje, vaizdai. Netoliese plepa kelios grupelės paauglių, įsitaiso motinų su kūdikiais, kartais padirbėti prisėda koks nors laisvai samdomas darbuotojas.
Lauke rankomis susikibusios porelės mėgaujasi pavasario saule, Malmės kavinių terasose zuja žmonės. Paplūdimyje ir Sibbarp parke praėjusį savaitgalį ūžė iškylautojai, žmonės kepėsi skanėstų, o šalia esantis riedlenčių parkas ir žaidimų aikštelė buvo sausakimši. Kaukių niekas nedėvėjo.
Pasaulinė pandemija privertė Europos ekonomikas užsidaryti ir milijonus žmonių šiame žemyne įkalino jų pačių namuose. Tačiau čia, Švedijoje, mokyklos, (prekių pilnos) parduotuvės ir sporto klubai tebėra atidaryti, tą patį galima pasakyti ir apie sienas.
Baruose ir restoranuose ir toliau aptarnaujami klientai, visoje šalyje traukiniai ir autobusai tebeveža keleivius. Panorėjus galima netgi apsilankyti kine. Tiesa, D. Robertsonas pastebi, kad kino teatruose dabar daugiausia rodomi nepriklausomų kūrėjų filmai.
Atsargumo priemonės, kurių švedams patarta imtis, – jokių susirinkimų, kuriuose dalyvauja daugiau nei 50 žmonių (praėjusį penktadienį priimtas pakeitimas, anksčiau buvo neleidžiami susirinkimai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 500 žmonių), vyresniems nei 70 metų amžiaus ar sveikatos problemų turintiems žmonėms rekomenduojama vengti socialinių kontaktų, dirbti reikia stengtis iš namų, baruose ir restoranuose aptarnaujama tik prie staliukų – panašu, visuomenės baimė sumažėjo, kad sukrečiantys vaizdai iš Italijos ir Ispanijos ligoninių gali pasikartoti čia.
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas paragino švedus, kad šie elgtųsi „kaip suaugę žmonės“ ir neskleistų „panikos ar gandų“.
Visgi būtent panika pradeda apimti daugelį Švedijos mokslo ir medicinos pasaulio atstovų. Peticija, kurią praėjusią savaitę pasirašė daugiau nei 2000 gydytojų, mokslininkų ir profesorių, įskaitant Nobelio fondo valdybos pirmininką profesorių Carlą Henriką Heldiną, ragina vyriausybę įvesti griežtesnes izoliacijos priemones.
„Mes nepakankamai testuojame, nepakankamai atsekame kontaktus, nepakankamai izoliuojame – leidžiame virusui laisvai plisti. Mus veda į katastrofą“, – tvirtina profesorė Cecilia Soderberg-Naucler, virusų imunologijos tyrinėtoja iš Švedijos Karolinska instituto.
Tai stiprūs žodžiai, tačiau stoiškumas, kaip ir ramus bei šaltakraujiškas elgesys, čia yra virtęs gyvenimo būdu. 300 metų besitęsianti sėkmingo ir skaidraus viešojo administravimo praktika ir didelis pasitikėjimas ekspertais bei valdžios pareigūnais nulėmė, kad visuomenė įprato tikėti tuo, kas yra sakoma, o duodantys nurodymus yra vedini geriausių norų.
„Aš tikiu, kad su vyriausybe dirbantys gydytojai žino, ką jie daro, tad, manyčiau, esame kaip tik įmanoma gerai pasirengę. Visa ši „isterija“, kurią skleidžia žiniasklaida, gerokai pavojingesnė už patį virusą“, – tvirtina 50-metis informacinių technologijų srities pardavimo vadybininkas Robertas Anderssonas, gyvenantis Siodermalmo rajone Stokholme.
Su juo sutinka 30-metis verslo konsultantas Simonas Strandas iš Ostermalmo rajono Stokholme. „Nėra jokių priežasčių manyti, kad valdžia nekreipia dėmesio“, – sako S. Strandas.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis, vadovaujantis vyriausybės krizės suvaldymo veiksmams, pasisako už vadinamąją sušvelninimo strategiją: leisti virusui plisti lėtai neapkraunant sveikatos apsaugos sistemos ir nesiimant drakoniškų ribojimų. Tačiau to nereikėtų vadinti kolektyviniu imunitetu – A. Tegnellis ir valdžios institucijos aiškiai atsisako vartoti šią frazę.
Apie skaidrumą ir atsakomybę, kurių švedai tikisi iš valdžios atstovų, daug pasako faktas, kad A. Tegnellis ir toliau yra prieinamas žiniasklaidai ir su ja bendrauja.
Stiprėjant kritikai dėl Švedijos reakcijos į COVID-19 plitimą, jo tonas tampa šiek tiek piktesnis – paklaustas, ką mano apie didėjantį nerimą ir raginimus Stokholme įvesti karantiną, turint omenyje čia neseniai išaugusį atvejų skaičių, jis atsako žmogaus, pavargusio kartoti akivaizdžius dalykus, maniera. Trečiadienio duomenimis, Švedijoje buvo užfiksuoti 4947 atvejai ir 239 mirtys.
„Taip, atvejų daugėja, tačiau kol kas situacija nėra baisi. Žinoma, artimiausiomis savaitėmis mes įžengsime į tą epidemijos etapą, kai susidursime su gerokai daugiau atvejų, daugiau žmonių papuls į intensyviosios terapijos skyrius, tačiau tas pats vyksta ir kitose valstybėse – niekur nepavyko smarkiai sulėtinti viruso plitimo“, – tikina epidemiologas.
Artimiausios Švedijos kaimynės – Danija, Suomija ir Norvegija – taiko užsidarymo strategiją: jau prieš kelias savaites uždarė mokyklas, darbovietes ir sienas. „Tokios strategijos problema yra ta, kad sistema išvarginama. Negalima izoliacijos taikyti ilgą laiką – tai neįmanoma“, – aiškina A. Tegnellis.
Tačiau tokia situacija gali tapti neišvengiama. „Vyriausybė mano negalinti sustabdyti viruso plitimo, todėl nusprendė leisti žmonėms numirti. Jie nenori atsižvelgti į pateikiamus mokslinius duomenis. Tiesiog aklai pasitiki Visuomenės sveikatos agentūra (Folkhalsomyndigheten), tačiau jų turimi duomenys yra silpni, netgi gėdingi“, – sako S. Soderberg-Naucler.
„Regime ženklų, kad atvejų skaičius auga sparčiau nei Italijoje, Stokholme greitai pritrūks vietų intensyviosios terapijos skyriuose, o jie nesupranta, kad tada imtis veiksmų bus jau per vėlu. Visa tai labai pavojinga“, – tvirtina mokslininkė.
A. Tegnellis į jos kritiką atsako taip: „Nėra visiškai jokių įrodymų, kad šiuo etapu didesnės pastangos ką nors pakeistų. Žymiai geriau griežtesnes priemones įvesti labai konkrečiais intervalais ir leisti joms galioti kaip įmanoma trumpiau.“
Situacija ir taikomos priemonės nuolatos iš naujo įvertinamos, A. Tegnellis teigia, kad Švedija kontroliuoja krizę. „Mes esame įsitikinę, kad jau taikome svarbiausias priemones. Žinoma, gali būti, kad teks taikyti daugiau priemonių, bet kol kas tam dar neatėjo laikas“, – teigia vyriausiasis Švedijos epidemiologas.
Kol kas panašu, kad švedai juo tiki ir toliau vykdo kasdienes veiklas, galvodami, ar apskritai griežtesnių priemonių laikotarpis ateis, o ne kada jis ateis. A. Tegnellis ir vyriausybė pasirinko savo kelią ir, nors sunku būtų abejoti jų nuoširdumu, sudėtinga Švedijos reakciją derinti su likusios Europos viruso tramdymo pastangomis. Gali būti, kad kai kurie švedai viduje taip pat tą jaučia, tačiau kol kas nėra linkę šio susirūpinimo išreikšti garsiai.
Dilemą apibendrina Geteborgo universiteto krizių komunikacijos profesorius Orla Vigso: „Žmonės pradeda klausinėti: „Ar visi kiti yra kvaili ir paranojikai? O gal būtent Švedija klysta?“
Švedijos vyriausybė vis dėlto imasi griežtesnių priemonių kovojant su koronavirusu ir iš dalies atsisako ligšiolinio savo kurso pasitikėti gyventojais.
Nuo trečiadienio šalyje draudžiami bet kokie apsilankymai senelių namuose, taip pat bus uždaryti visi slidinėjimo kurortai.
„Mes turime drauge daryti viską, ką galime, kad būtų išvengta užsikrėtimų senelių namuose“, – sakė socialinių reikalų ministrė Lena Hallengren. Slidinėjimo kurortai bus uždaryti nuo balandžio 6-osios, rašo „Svenska Dagbladet“.
Vyriausybė, be to, nori atlikti daugiau koronaviruso testų. Taip, be kita ko, siekiama išsiaiškinti, kiek žmonių užsikrėtė ir jau turi imunitetą.
Iki šiol Švedijoje COVID-19 testas atliktas apie 30 000 gyventojų. Šalyje iki šiol patvirtinta per 4 400 infekcijos atvejų, 180 pacientų mirė, 103 jų – sostinėje Stokholme.
Švedija iki šiol nesiėmė griežtų priemonių, kokios galioja daugelyje šalių, įskaitant kaimynes Daniją ir Norvegiją.