Tai yra Delfi Plius tekstas. Delfi Plius – išskirtinio turinio ir nepriklausomų autorių platforma. „Foreign Policy“, „The Economist“, „Harvard Business Review“, „Naujasis Židinys–Aidai“, „Kultūros barai“, „Šiaurės Atėnai“, „Lamų slėnis“ ir daugelis kitų leidinių vienoje vietoje, kartu su gabiais autoriais: kaip Rytis Zemkauskas, Erika Umbrasaitė, Andrius Užkalnis, Ernestas Parulskis ir kitais. Pirmas mėnuo – vos 1 euras.

Daugiau informacijos ČIA.

Kaip žinome, jausmus apibūdinti žodžiais sudėtinga. Dėl to tiksliai aprašyti visą pasaulį apėmusį nerimą nepaprastai sunku.

Tačiau vien pasakyti, kad po pasaulį žaibo greičiu plintančio naujo viruso žmonės bijo – netikslu. Žodis bijo nėra nei pakankamai stiprus, nei pakankamai subtilus, kad atspindėtų visus daugelį žmonių apėmusios baimės niuansus.

Tiek mažų, tiek didelių baimės ženklų galima išvysti visur. Baimė matoma metro keleivių veiduose, kai kas nors nusikosėja, ir virš kaukės žvelgiančiose „Uber“ vairuotojos akyse galinio vaizdo veidrodėlyje. Baimę taip pat galima matyti didžiulėse, neproporcingose ir sau pačioms žalingose prevencinėse priemonėse, kurių ėmėsi kai kurios šalys – tačiau jas plačiau aptarsime vėliau.

Iš pradžių leiskite paaiškinti vieną dalyką – nenoriu neigti, kad yra daug gerų ir racionalių priežasčių nerimauti. Tuo metu, kai parašytas šis straipsnis, viruso sukeliama liga COVID‑19 buvo užsikrėtę 116 145 žmonės, o nuo jo mirę – 4 090. O dar blogiau, kad užsikrėtusiųjų skaičius Vakarų šalyse vis dar auga, todėl visos pandemijos žalos dar nepatyrėme.

Kinijos, JAV, Irano ir Italijos vyriausybių bandymai sustabdyti pandemiją buvo labai prasti – kai kurios iš jų net melavo apie ligos protrūkį ir baudė nutildyti visuomenę perspėti bandžiusius gyventojus. Tokiu metu nieko stebėtino, kad žmonės nori ir tikisi, jog juos saugos protinga, į faktus atsižvelgianti ir darbuotojų nestokojanti vyriausybė. Tačiau JAV tokios vyriausybės neturi.

Nepanikuokime
Foto: Unsplash

D. Trumpo administracija ne tik dirba be būtiniausių pareigūnų (ar bent žinote, kas vadovauja JAV Krašto apsaugos departamentui, Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentui ir Federalinei nepaprastųjų situacijų agentūrai?), bet 2018 m. dar ir atleido visą pasiruošimo pandemijai komandą.

Taigi padėtis tikrai neraminanti, ir nenoriu pasakyti, kad „Tesla“ vadovas Elonas Muskas buvo teisus, kai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog „panika dėl koronaviruso kvaila“ (nors panikuoti tikrai nenaudinga) ar kad galima tikėti Donaldo Trumpo tvirtinimu, kad virusas – tai Demokratų partijos apgaulė. Tai – tikrai kvaila.

Bijoti yra ko. Nors tikimybė, kad patys mirsime nuo viruso, ypač jei esame jaunesni negu 60‑ies, labai maža, visi turime į aukštą riziką patiriančių žmonių grupes patenkančių draugų ar giminaičių. Nerimauti dėl kitų ir juos saugoti – vienas geriausių natūralių mūsų instinktų, tad iš baimės klausytis Ligų kontrolės ir profilaktikos centro rekomendacijų ir imtis kitų priemonių, ypač laikytis socialinio nuotolio – labai svarbu.

Nepaisant to, pasaulio reakcija į koronavirusą leidžia spėti, kad bijome ir dėl kitų priežasčių.

Pradėkime nuo to, kad mūsų rūšis išgyveno daug didesnes nelaimes. Neturiu omenyje tokių senovinių katastrofų kaip „Juodoji mirtis“, kuri viduramžiais pražudė apie 200 milijonų žmonių. Turiu omenyje ŽIV / AIDS (nuo kurios daugelį metų mirdavo 100 proc. užsikrėtusiųjų – 95–99 proc. daugiau, negu nuo koronaviruso), SARS ir H1N1. Turiu omenyje sezoninį gripą, kuris 2017–2018 m. vien JAV pražudė 80 000 žmonių – 75 910 žmonių daugiau, negu nuo COVID‑19 iki šiol mirė visame pasaulyje. Turiu omenyje automobilių avarijas, kurios kasmet pražudo maždaug 1,25 mln. žmonių, tačiau panašu, kad nekeičia žmonių elgesio nei į gera, nei į bloga.

Tačiau nepaisant to, kad dauguma žmonių šiuo virusu greičiausiai niekada neužsikrės, o didžioji dauguma užsikrėtusiųjų (jei virusas nemutuos) išgyvens, tiek žmonių, tiek vyriausybių reakcija atrodo gana ekstremali.

Kai kurios reakcijos nekenksmingos – pavyzdžiui, nešioti drėgnas ir poringas chirurgines kaukes (nors dėl to kaukių ima trūkti visame pasaulyje) ar apimtiems panikos išpirkti riešutų sviestą, tualetinį popierių ir kitas pasaulio pabaigai būtinas prekes (šiam reiškiniui apibūdinti vokiečiai jau sugalvojo žodį – hamsterkauf).

Tačiau tuo pačiu metu demagogai ir sąmokslo teorijų platintojai apie virusą prikūrė tiek teorijų, kad Vikipedijoje sukurtas atskiras puslapis, skirtas sekti jų karštligiškas fantazijas. Štai įdomiausios iš jų: Kinija sukūrė virusą norėdama sutramdyti protestus Honkonge arba suvaldyti uigūrus; koronavirusas – dalis vieno iš „Microsoft“ įkūrėjų Billo Gateso remiamo plano kontroliuoti pasaulio populiaciją; virusas buvo sukurtas Kanados biologinių ginklų laboratorijoje (Kanada nešvariais darbeliais tikriausiai apkaltinta pirmą kartą nuo 2012 m., kai paskelbta, kad iš šalies pavogtos strateginės klevų sirupo atsargos).

Nepanikuokime
Foto: Unsplash

Nors tokie pavyzdžiai juokingi, kai kurios neracionalios reakcijos į koronavirusą jau pradėjo neigiamai atsiliepti mūsų gyvenimams ir ekonomikai, bet visiškai nepadėjo tramdyti pandemijos. Kaip praeitą savaitę pabrėžė „Washington Post“ žurnalistas Fareedas Zakaria, populistai naudoja ligą kaip argumentą aršiau priešintis imigracijai. Daugiau kaip 10 proc. pasaulio populiacijos dabar prievarta uždaryti namuose. Italijoje nutrauktos pamaldos, Airijoje nebevyks Šv. Patriko dienos paradai, o Tokijuje atšauktas kasmetinis vyšnių žydėjimo festivalis. Izraelis, kuris savo sienas saugo griežčiau nei didžioji dauguma pasaulio šalių, įvedė filmą „Pasaulinis karas Z“ primenančias priemones ir išleido nurodymą, kad visi į šalį atvykstantys žmonės (kad ir iš kur jie atkeliautų) turi 14 dienų praleisti karantine. Tokios priemonės iškart pakenks įvairiausiai ekonominei veiklai, o bėgant laikui gali sukelti chaosą pasaulinėse tiekimo grandinėse.

Kaip galima paaiškinti ir susieti visas šias kraštutines priemones, kurių dauguma ne tik neparemtos medicinos žinioms, bet ir prieštarauja sveikam protui? Manau, kad į šį klausimą galima pateikti tris pagrindinius atsakymus.

Pirmasis – kad koronavirusas naujas, nematomas, kartais mirtinai pavojingas, tačiau apie jį vis dar žinome labai mažai. Kol bus rasti skiepai, dar praeis daug laiko, o dar blogiau, kad apskritai nežinome, su kuo kovojame – nežinome, kiek žmonių šis virusas gali pražudyti ir nežinome, kiek žmonių iš tiesų juo užsikrėtė (iš dalies ši problema kilo dėl stulbinančio ligos diagnozavimo įrangos trūkumo tiek JAV, tiek visame pasaulyje). Kaip el. paštu paaiškino Sirakjuso universiteto politinių mokslų profesorius emeritas Michaelas Barkunas, priešas ypač baisus dėl to, kad jis nematomas ir paslaptingas – o dėl to itin lengvai plinta išgalvoti paaiškinimai, kodėl jis atsirado ir kaip jį gydyti.

Antra, koronavirusas labai baisus dėl to, kad jis įkūnija jau anksčiau pasaulyje didžiulį nerimą kėlusias problemas – globalizaciją, masinę migraciją ir tarpusavio priklausomybę. Būtent šiomis problemomis jau daug metų naudojosi tiek D. Trumpas, tiek kiti populistai, o jiems nesuprantamų ir nesuvaldomų jėgų išgąsdinti rinkėjai jų paaiškinimais patikėjo. Kinijoje (kurią D. Trumpas mėgsta kritikuoti labiausiai) atsiradęs ir per pasaulį keliaujant prekėms, paslaugoms ir žmonėms išplitęs virusas simbolizuoja viską, ko populistai bijo ir neapkenčia. Dėl to šis virusas yra „Tiek D. Trumpo ir jo pasekėjų jaučiamos išorinio pasaulio ir „kitoniškumo“ baimės patvirtinimas, tiek ją įkūnijanti metafora“, – paaiškino M. Barkunas.

O trečioji priežastis, kodėl koronavirusas mus taip paveikė – gilus kaltės jausmas, kurį daugelis jaučiame dėl to, kad žmonija nenuilsdama niokoja gamtą (pradedant tuo, kad šimtus metų deginame anglį ir baigiant tuo, kad per dažnai vartojame galingus antibiotikus) ir dėl to, kad šie veiksmai pradėjo kenkti biosferai. Daugelį dešimtmečių galėjome šią problemą laikyti abstrakčia, tačiau pastaruosius keletą metų ėmus siausti gaisrams ir karštesniems, drėgnesniems bei vis labiau nesuvaldomiems orams, jos ignoruoti nebeįmanoma. Daugelis manome, kad išardėme nuspėjamas natūralias sistemas ir už tai netrukus brangiai sumokėsime. Koronavirusas patvirtina šią nuojautą, nes atrodo kaip neišvengiamas atpildas. Kaip teigė M. Barkunas: „gyvename laikais, pilnais apokaliptinių motyvų“. Arba, kaip pareiškė vienas mano draugas: „Jei mūsų nepribaigs šitas virusas, nesvarbu. Po jo bus kitas, o po jo – dar kitas.“

Nors baimė gali skatinti žmones elgtis neracionaliai, ne viskas taip blogai. Prieš keletą metų išleistoje knygoje tvirtinau, kad vyriausybės spręsti dideles ir gyvybei pavojų keliančias problemas imasi tik tada, kai nebeturi kur trauktis. Egzistencinės krizės padeda praskaidrinti protą. Jos dažnai įtikina politikus priimti dideles ir skausmingas, tačiau būtinas reformas, nes priverčia suvokti, kad kito pasirinkimo nėra – jei jiems nepavyks, žlugs ne tik jų karjeros, bet ir jų valstybės.

Galbūt koronavirusas – viena iš tokių krizių. O jei ne, po jo laukia kita ir dar kita krizė. Tačiau požymių, kad mūsų vadovai daro tinkamas išvadas, pripažįsta tikrąjį problemos mastą ir atvirai, veiksmingai bei koordinuotai bendradarbiauja, kol kas nėra. O tai – visų baisiausia.

Tai yra Delfi Plius tekstas. Delfi Plius – išskirtinio turinio ir nepriklausomų autorių platforma. „Foreign Policy“, „The Economist“, „Harvard Business Review“, „Naujasis Židinys–Aidai“, „Kultūros barai“, „Šiaurės Atėnai“, „Lamų slėnis“ ir daugelis kitų leidinių vienoje vietoje, kartu su gabiais autoriais: kaip Rytis Zemkauskas, Erika Umbrasaitė, Andrius Užkalnis, Ernestas Parulskis ir kitais. Pirmas mėnuo – vos 1 euras.

Daugiau informacijos ČIA.