Tačiau liga nesitraukė, temperatūra kilo, ir sutuoktinius vėl išvežė į ligoninę. Tačiau šį kartą vežė jau į kitą įstaigą, kuri buvo pertvarkyta gydyti sergančius plaučių ligomis.
„Namie vyrui pakilo temperatūra. Mus nukreipė į odos ir venerinių ligų dispanserį, kuris dabar pertvarkytas į pulmonologinį. Paguldė mus į skirtingas palatas. Paėmė mėginių tyrimams dėl koronaviruso, tačiau sakė, kad atsakymas neigiamas“, – pasakojo ponia Daškevič.
Kovo 25 d. 75 metų Baltarusijos artistui Viktorui Daškevičiui pablogėjo, todėl jis buvo perkeltas dar į kitą įstaigą – geležinkelininkų ligoninę, kuri veikiausiai dabar taip pat yra pertvarkyta gydyti sergančius plaučių ligomis.
Kaip žinoma, koronavirusas iš pradžių sukelia sausą kosulį, o vėliau išsivysto plaučių uždegimas. Kai kuriais atvejais žmonės suserga sunkia jo forma.
Stebina tai, kad praėjus nemažai laiko po to, kai artistui Daškevičiui (ir jo žmonai) buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, jau jiems esant ligoninėje tyrimas dėl koronaviruso, esą, buvo neigiamas, o vėliau jis tapo teigiamu, tačiau tik tuomet, kai vyro būklė pablogėjo.
Taip pat neaišku, kodėl nejauną moterį, sergančią plaučių uždegimu, jau po penkių dienų išleido namo, nepaisant to, kad tą pačią dieną jos vyrui buvo patvirtintas koronavirusas. Paprastai plaučių uždegimas gydomas ilgiau.
Be to, jeigu vyras yra užsikrėtęs koronavirusu, o plaučių uždegimas išsivystė ir jo žmonai, būtų logiška moteriai pakartoti tyrimą dėl koronaviruso ir palikti ją stebėti.
„Pakartotinio tyrimo man nedarė. Liepė izoliuotis ir būti namie 14 dienų, – sakė moteris. – Dukra nešioja man produktų, palieka juos laiptinėje.“
Tokių racionalinių atsargumo priemonių šeima imasi dėl užsikrėtimo grėsmės.
Lygiai tokioje pačioje padėtyje atsidūrė ir viena šeima Minske, kur susirgo du žmonės. 60-metis vyras kovo 17 d. buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių uždegimo ir tik kovo 27 d., kai jo būklė pablogėjo, šeimai buvo pranešta apie koronavirusą.
Tiek Vitebsko, tiek ir Minsko atveju kyla analogiškų minčių. Arba pacientai iš dviejų skirtingų miestų užsikrėtė ligoninėje, ir tuomet kyla klausimas dėl pacientų guldymo logikos. Arba pirmieji tyrimai, nepaisant to, kad abiem atvejais žmonės sirgo plaučių uždegimu, buvo klaidingai neigiami. Ir tuomet kyla klausimas dėl Baltarusijoje naudojamų tyrimų.
Anot Daškevičiaus, dar septyni artistai iš Vitebsko Jakubo Kolaso vardo teatro buvo gydomi ligoninėje, ir penkiems jų buvo nustatytas plaučių uždegimas. Deja, sulaukti komentaro iš Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, kad būtų patvirtinta informacija praktiškai neįmanoma.
Vitebske užfiksuotas atvejis, kurį aprašė žiniasklaida: numirė 58 metų moteris, kuri pateko į ligoninę dėl plaučių uždegimo bei turėjo gretutinių ligų. Artimiesiems buvo paskambinta ir paprašyta izoliuotis, nes buvo nurodyta, kad jai buvo patvirtintas koronavirusas. Tačiau vėliau Sveikatos apsaugos ministerija šią informaciją paneigė ir pareiškė, kad tai nebuvo užsikrėtimo koronavirusu atvejis.
Deja, oficiali informacija apie tai, kiek Vitebske ir jo apskrityje yra pacientų su diagnoze „plaučių uždegimas“, oficialiai neskelbiama.
Remiantis vidaus reikalų ministro įsaku, nuo kovo 27 d. milicininkams uždrausta išvykti iš Vitebsko srities ir įvažiuoti į ją. Tačiau profilaktiniai apribojimai Vitebske nėra griežti. Transportas mieste kursuoja įprastai. Įmonės Vitebske veikia kaip ir anksčiau.
„Uždarytas tik batų fabrikas „Raudonasis spalis“, nes ten buvo darbuotojų susirgimo atvejų, – sakė Vitebsko gyventojas Kristoforas Želiakovas.
Fabriko atstovai patvirtino informaciją dėl karantino. Priežasčių nenurodo, tik sako, kad toks režimas buvo įvestas kovo 16 d. „Belvest“ ir „Marko“ dirba įprastai. „Naša Niva“ rašė, kad gandai apie „Marko“ direktoriaus mirtį nuo koronaviruso pasirodė, esą, melaginga naujiena.
Vitebsko vykdomasis komitetas yra patvirtinęs papildomų priemonių planą dėl koronaviruso ir kitų kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos. Jame yra daug punktų. Tėvams leista mažų vaikų nevesti į darželius. Iš kitų miestų atvykusiems studentams neleidžiama savaitgalį grįžti namo. Bibliotekose neveiks skaityklos, o restoranuose žmonės bus sodinami mažiausiai pusantro metro atstumu. Organizatorių vadovams nurodoma neleisti dirbti žmonėms su kvėpavimo takų infekcijų simptomais.
Kavinių ir naktinių klubų darbo valandas tiesiog apribojo. Savininkams apie tokį sprendimą pranešė prieš kelias dienas.
„Šeštadienį sulaukėme skambučio iš vykdomojo komiteto, o vėliau vaikščiojo milicijos pareigūnai ir sakė, kad dirbtume tik iki 23 val.“, – sakė kavinės „Tovald“ direktorius Vitalijus Brovka.
Kuriam laikui nustatomas toks apribotas darbo grafikas, kol kas neaišku.
„Mus tiesiog įspėjo: „Nebandykite juokauti“. Kitų įstaigų darbuotojai ir vadovai nerimauja“, – sakė V. Brovka.
Jo teigimu, žmonių Vitebsko kavinėse gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, jo kavinės lankytojų skaičius sumažėjo perpus.
Internete taip pat pasirodė informacijos, kad kituose miestuose gyvenantiems studentams nurodyta negrįžti į Vitebską ir laukti tolesnių nurodymų. Vitebsko valstybinio P. N. Mašerovo universiteto, su kuriuo susiję sklindantys gandai, atstovai tai neigia.
„Ne, žinoma, tokios rekomendacijos nebuvo. Mes tiesiog perskirstėme studentų srautus, kad nebūtų žmonių susibūrimų: pirmąsias paskaitas atšaukėme, pakoregavome tvarkaraščius, – leidiniui „Naša Niva“ sakė universiteto rektorė Valentina Bogatyriova. – Mes taip pat leidžiame, jeigu studentas blogai pasijuto, pereiti dirbti offline režimu. Tai daroma atskiru pareiškimu. Kartais tėvai jaudinasi, juos galima suprasti. Tačiau tokie atvejai, kuomet kas nors pervedamas dirbti offline režimu, yra vienetiniai.“
Vitebsko vykdomajame komitete atsisakė komentuoti epidemiologinę situaciją mieste. „Kol kas negaliu nieko jums duoti“, – prieš padėdama ragelį sakė komiteto Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos vadovė Liudmila Kovaliova.
Ši slaptumo ir nervingumo padėtis išskiria Baltarusiją iš kitų šalių, susidūrusių su pandemija. Skirtingai nuo Rusijos, Kazachstano, Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių, Baltarusijoje informacija apie ligonių skaičių skelbiama nereguliariai, fragmentiškai, o kartais netgi mįslinga forma. Skirtingai nuo kitų šalių, Baltarusija neskelbia oficialios informacijos apie nustatytų koronaviruso atvejų geografinę lokalizaciją, o tai suteikia pagrindą įvairiems gandams. Sveikatos apsaugos ministerija tokį savo požiūrį aiškina nenoru kelti paniką.
Medikams uždrausta komentuoti
Koronavirusu šalyje susirgusių žmonių skaičių Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms tenka susiskaičiuoti pačioms. Remiantis ankstesniais pranešimais, kovo 31 d. duomenimis, nuo nulinio paciento atsiradimo šalyje užfiksuoti 152 susirgimo COVID-19 atvejai.
Kovo 30 d. „Telegram“ paskelbtoje Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerijos žinutėje bendras užsikrėtusiųjų skaičius nurodytas nebuvo. Informacija apie tai kasdien neatnaujinama. Nuo kovo 27 d., kai paskutinį kartą buvo informuota apie situaciją, susirgimų skaičius išaugo 58 atvejais.
Kovo 30 d., pirmadienio, duomenimis, Baltarusijoje „atlikta daugiau nei 30 tūkst. tyrimų dėl koronavirusinės infekcijos. Ir toliau taikomos susiklosčiusios epidemiologinės padėties stebėjimo priemonės, esant būtinybei pacientai guldomi į ligoninę tolesniam stebėjimui ir tyrimui. Per praėjusią parą į ligoninę paguldyta 110 asmenų, išleisti 144, tarp jų – ir tie, kurie turėjo kontaktų su infekcijos nešiotojais. Šiuo metu išrašyti arba išrašymo iš ligoninės artimiausiu metu laukia 47 žmonės, kurių tyrimas dėl COVID-19 anksčiau buvo teigiamas. Medikai ir toliau stebi bei gydo 105 asmenis“, – pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Kaip rašo ru.delfi.lt, kiekvieną dieną Baltarusijos žurnalistams tampa vis sunkiau objektyviai pateikti informaciją apie su viruso plitimu susijusią situaciją. Gauti informacijos iš koronavisusu apsikrėtusius pacientus gydančių gydytojų ir ligoninių vadovybės yra beveik neįmanoma. Jie primena, kad remiasi Sveikatos ministerijos nurodymu nebendrauti su žiniasklaida. Panašiai elgiasi ir kiti pareigūnai ir organizacijų, kurių darbuotojai atsidūrė ligoninėje, vadovai.
Sveikatos apsaugos ministerija šiandien yra vienintelis oficialus informacijos šaltinis. Tačiau ši institucija ne tiktai nesidalina kasdienėmis suvestinėmis apie užsikrėtusiųjų skaičių, bet ir skelbia pranešimus, kurie, skirtingai nei kaimyninėse valstybėse, neleidžia susidaryti aiškaus bendro epidemijos plitimo šalyje vaizdo. Vertinti situaciją galima tik pasitelkus netiesioginius duomenis.
Tad iš visų Baltarusijos miestų tik Vitebske patvirtintas „papildomų priemonių, skirtų užkirsti kelią ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms, įskaitant tas, kurios sukelia COVID-19, ir sumažinti jų plitimą, planas“.
Šios priemonės siejasi su švietimo sritimi (pavyzdžiui, draudžiami grupiniai studentų užsiėmimai), viešojo maitinimo įstaigomis, prekybos, paslaugų sferomis. Dokumentas paskelbtas Vitebsko miesto vykdomojo komiteto svetainėje. Apie analogiškas priemones kitų regionų vietos valdžios organų svetainėse nepranešama. Karantinas šalyje oficialiai neįvestas.
Valstybinių Baltarusijos televizijos kanalų laidose nevalstybinė žiniasklaida kaltinama panikos kurstymu ir melagingų naujienų platinimu. O Baltarusijos žurnalistų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su pareiškimu, pavadintu „Geriausia apsauga nuo melagingų naujienų ir panikos – teisinga ir laiku pateikta informacija“.
Šiame kreipimesi Baltarusijos žurnalistų asociacijos vardu kalbama apie būtinybę laiku pateikti patikimą informaciją apie koronaviruso plitimą: „Baltarusijoje auga COVID-19 virusu apsikrėtusių žmonių skaičius. Tokiais laikais žiniasklaidos darbas reikalauja maksimalaus profesionalumo, operatyvumo ir informacijos tikrinimo tiek kiekvienu konkrečiu atveju, tiek apskritai atsižvelgiant į šią situaciją. Tačiau tinkamas žiniasklaidos darbas yra neįmanomas, jei kompetentingos valstybinės institucijos laiku ir patikimai neinformuoja žurnalistų, neatsako į klausimus ir užklausas. Akivaizdu, kad geriausias būdas kovojant su melagingų naujienų atsiradimu ir platinimu žiniasklaidoje yra greitas teisingos oficialios informacijos pateikimas‘.
Panašų pranešimą plačiam adresatų ratui pateikė ir didžiausio baltarusiško naujienų portalo tut.by žurnalistai: „Mūsų kreipimasis skirtas ne tik Sveikatos ministerijai. Būtų keista galvoti, kad tokios svarbios temos nušvietimas priklauso tik nuo vienos ministerijos. Mes kreipiamės į visus, kas turi įtakos sprendimų priėmimui: į prezidentą, į prezidento administraciją, parlamentą, vyriausybę, Informacijos ministeriją.
Kai Baltarusijoje buvo užfiksuotas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis, Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo būti kaip įmanoma atvira. Kurį laiką taip ir buvo. Tačiau pareigūnai ilgiau taip elgtis nesiteikė.
Iš pradžių nustota tiksliai nurodyti vietas, kuriose užfiksuoti koronaviruso atvejai, motyvuojant tuo, kad tokiu būdu neva atskleidžiama asmeninė informacija, o jos atskleidimu dar ir apkaltinama žiniasklaida. Kokia dar asmeninė informacija? Apskritis, miestas. Apsižvalgykite aplink: visos mūsų kaimyninės valstybės skelbia detalius žemėlapius ir viruso plitimo dinamiką. Kodėl? Todėl, kad žmonės suprastų, kur yra daugiausia užsikrėtimo atvejų“.
Į valdžią kreipėsi ir naujienų agentūros „BelaPAN“ bei portalo Naviny.by darbuotojai. Jie palaikė kolegų pareiškimą: „Mes norėtume, kad valdžios institucijos nekliudytų Baltarusijos piliečiams pateikti pilnavertę informaciją. Mes, žurnalistai, nuolatos jaučiame atsakomybę savo auditorijai.
Tokioje situacijoje, kai mūsų visuomenė susidūrė su rimtu iššūkiu, mes raginame visas valstybines institucijas neskirstyti žurnalistų į „savus“ ir „svetimus“, kas, deja, jau vyksta. Į „BelaPAN“ žurnalisto prašymą suteikti jam akreditaciją dalyvauti komisijos posėdyje Atstovų Rūmų spaudos tarnyba atsakė: atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją šalyje, komisija priėmė sprendimą pakviesti dalyvauti posėdyje tik valstybinę agentūrą „BelTA“.
Šią informaciją patvirtino žmogaus teisių, nacionalinių santykių ir žiniasklaidos komisijos pirmininkas Genadijus Davydka, kurio „BelaPAN“ paprašė pakomentuoti situaciją.
G. Nausėda: negalima pasitikėti oficialia Baltarusijos informacija
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad negalima pasitikėti oficialia Baltarusijos informacija dėl koronaviruso, situacija ten gali būti kur kas blogesnė.
„Mes negalime pasitikėti ta informacija, kurią oficialiai gauname iš Baltarusijos, nes aš matau, kad Baltarusijos vadovas šiek tiek bravūriškai vertina situaciją“, – trečiadienį žurnalistams prie Sveikatos apsaugos ministerijos sakė šalies vadovas.
„Labai galimas dalykas, kad ta tikroji statistika yra gerokai blogesnė, nes žinome apie tam tikrus židinius Baltarusijos teritorijoje ir mirties atvejus, kurie yra fiksuojami“, – teigė jis.
Apie tai, kad koronaviruso krizės valdymas Baltarusijoje nėra geras antradienį Seime pabrėžė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jis taip pat teigė, kad svarstoma riboti vis dar iš Minsko vykstančius reguliarius skrydžius į Vilnių.
Pasak prezidento, kontaktus su situacijos nevaldančia šalimi reikia apriboti, jeigu rizika tikrai yra apčiuopiama.
„Manau, kad pono Linkevičiaus pastaba yra visiškai savalaikė ir jeigu tikrai ta rizika yra apčiuopiama, mes turime apriboti bet kokius kontaktus su šalimi, kuri šiuo metu šiek tiek pernelyg atsipalaidavusi vertina koronaviruso protrūkį ir galimas dalykas, dėl to susilauks skaudžių pasekmių“, – tvirtino G. Nausėda.
Į Vilnių vis dar vyksta reguliarūs skrydžiai iš Minsko oro linijų „Belavia“ lėktuvais.
Baltarusija lieka vienintelė regiono valstybė, dėl koronaviruso pandemijos neuždariusi savo sienų.
Šalyje taip pat neatšauktos ir Aukščiausiosios futbolo lygos rungtynės, skirtingai nei daugumoje pasaulio valstybių.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pranešė apie pirmąjį šalyje mirusį žmogų, kuris sirgo koronavirusu.
Iki pirmadienio Baltarusijoje buvo patvirtinti 152 užsikrėtimo koronavirusu COVID-19 atvejai.